- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-544-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- UAB „Standartų spaustuvė“
- Advokatai
- Jonas Leikauskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. K. individualios įmonės „Lama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-218-155/2008 pagal ieškovo O. K. individualios įmonės „Lama“ ieškinį atsakovui UAB „Standartų spaustuvė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas O. K. individuali įmonė „Lama“ 2006-05-19 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 67100 Lt dydžio žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal šalių sudarytas gamybos sutartis: 2001-09-26 Nr. 010926/02 atsakovas įsipareigojo atspausdinti knygą „Technologijos. Mityba 8 klasei“ 20000 egzempliorių tiražu, 2001-09-26 Nr. 010926/01 atsakovas įsipareigojo atspausdinti knygą „Technologijos. Mityba 7 klasei“ 20000 egzempliorių tiražu, 2002-08-21 Nr. 020821/124 atsakovas įsipareigojo atspausdinti knygą „Technologijos. Siuvimas 6 klasei“ 10000 egzempliorių tiražu, 2002-08-21 Nr. 020823/137 atsakovas įsipareigojo atspausdinti knygą „Technologijos. Siuvimas 7-8 klasei“ 10000 egzempliorių tiražu. Atsakovas minėtas knygas atspausdino, tačiau iki šios dienos visų atspausdintų knygų ieškovui neperdavė. Pagal sutartį Nr. 010926/02 liko neperduota 12713 egzempliorių, pagal sutartį Nr. 010926/01 – 13745 egzemplioriai, pagal sutartį Nr. 020821/124 – 6000 egzemplioriai, pagal sutartį Nr. 020823/137 – 600 egzemplioriai. Iš viso pagal minėtas sutartis nebuvo perduota 33058 egzemplioriai knygų, kurių gamybos kaina yra 67100 Lt. Pagal sutartis ieškovo pareiga sumokėti pinigus atsiranda, atsakovui perdavus jo atliktus darbus ieškovui. Atsakovas, pažeisdamas sutartį, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nesilaikydamas sutartinio šalių principo ne tik kreipėsi į teismą dėl priverstinio apmokėjimo pagal rangos sutartį priteisimo už neperduotus ieškovui daiktus, bet ir po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-09-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4630-21/2003, kuriuo iš O. K. individualios įmonės „Lama“ UAB „Standartų spaustuvė“ naudai buvo priteista 67100 Lt nuostolių, 18373,20 Lt delspinigių ir 2564,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, priėmimo, toliau nevykdė savo pareigos pagal rangos sutartį perduoti atliktus darbus. Atsakovas negalėjo pasinaudoti daiktų sulaikymo teise, kadangi tokia sutarties sąlyga nebuvo numatyta gamybos sutartyse. Atsakovas privalo atlyginti ieškovo, kaip užsakovo, patirtus nuostolius. Ieškovui nuostoliai atsirado nuo to momento, kai LR Švietimo ministro įsakymu vadovėliai, dėl kurių spausdinimo buvo susitarta su atsakovu, buvo išbraukti iš mokymosi programos ir tokiu būdu tapo nerealizuojamomis prekėmis. Šiuo atveju atsakovo atsakomybė kilo be kaltės. Atsakovas, teikdamas spausdinimo paslaugas ir dirbdamas su leidyklomis, kurios užsiima vadovėliu leidimu, žinojo, kad vadovėliai gali būti realizuoti ir yra tinkami naudoti apyvartoje tol, kol jie įtraukti į mokymosi programą. Kiekvienas vadovėlių tiražas turi būti kuo greičiau išleidžiamas į apyvartą. Atsakovas, pažeisdamas ekonomiškumo ir proporcingumo principus ir visiškai ignoruodamas ieškovo teises ir teisėtus interesus, sulaikė atspausdintus vadovėlius daugiau kaip 4 metus ir tokiais veiksmais padarė žalą, kurią privalo atlyginti (LR CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.137 str., 1.138 str. 1 d. 6 p., 6.64 str., 6.200 str., 6.208 str., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.256 str., 6.249 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Standartų spaustuvė“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal gamybos sutartis atliko pilnai ir tinkamai. Ieškovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė, todėl buvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kurių pagrindu buvo atiduodama pagaminta produkcija. Ieškovui buvo pateiktos sąskaitos: 2001-11-06 LBE Nr. 2697293 sumoje 52000 Lt, 2001-11-06 LBE Nr. 2697267 – 52000 Lt ir 2002-09-12 LBH Nr. 5039431 – 50200 Lt. Pirmąją sąskaitą ieškovas pilnai apmokėjo, o kitas dvi - tik iš dalies, todėl atsakovas 2003-07-14 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl finansinės prievolės nevykdymo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2003-09-05 sprendimu priteisė UAB „Standartų spaustuvė“ naudai 67100 Lt nuostolių, 18373,20 Lt delspinigių ir 2564,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovas neturėjo kur sandėliuoti pagamintos produkcijos, dalis produkcijos ieškovo žodiniu prašymu buvo laikoma atsakovo sandėliuose. Pagaminta produkcija ieškovo nuosavybėn perėjo pasirašius sąskaitas – faktūras, kurios tuo pačiu buvo ir darbų priėmimo – perdavimo aktas. Ieškovas nesirūpino atsakovo sandėlyje saugoma produkcija, net nebuvo suinteresuotas jos atsiėmimu, kadangi ieškovo savininkė O. K. Lietuvoje negyveno, nuolat buvo Rusijoje. Tai patvirtino ir ieškovo pateikti įrodymai civilinėje byloje Nr. 2-291-602/06. Ieškovas veikė nesąžiningai ir neteisėtai, reikalaudamas atlyginti žalą, kurios dydis toks pat, koks buvo priteistas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu atsakovo naudai. Ieškovas, vengdamas įvykdyti minėtą teismo sprendimą, pateikė šį ieškinį. Ieškovas patyrė žalą tik dėl savo kaltų veiksmų. Ieškovas praleido sutartyje nustatytos finansinės prievolės įvykdymo terminą, nors terminas buvo atidėtas net 60 dienų, pažeidė gamybos sutarčių Nr. 020821/124 ir Nr. 020823/137 2.3 p. nuostatas ir laiku nepasiėmė pagamintos produkcijos, taip pat pažeidė LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. ISAK-2, kuriuo buvo apribotas pagamintos produkcijos realizavimas ir tinkamumas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti produkcija buvo saugoma atsakovo sandėlyje, 2005-11-17 atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl netesybų išieškojimo už saugomą produkciją ir įpareigojimo pasiimti sandėlyje esančią produkciją. Šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-291-602/06, todėl civilinės bylos turėtų būti sujungtos (CK 6.4 str., CPK 136 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-02-20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje esančios sutartys yra rangos sutartys, kurių reguliavimas reglamentuotas Civilinio kodekso XXXIII skyriaus normomis. Teismas nustatė, kad šalys sutartyse Nr. 010926/01 ir Nr. 010926/02 neaptarė atlikto užsakymo vykdymo tvarkos, nenustatė atspausdintų leidinių perdavimo užsakovui (ieškovui) tvarkos ir būdo, o kitų dviejų sutarčių Nr. 020821/21 ir Nr. 020823/137 1.4 p. atsakovas prisiėmė įsipareigojimą produkcijos atsiėmimo dieną išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, o 2.3 p. ieškovas įsipareigojo priimti leidinius per 3 dienas nuo jų atspausdinimo. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo kaltės ieškovas negalėjo atsiimti atspausdintų leidinių. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-1488-131/2007 buvo išnagrinėta tarp tų pačių šalių. Vilniaus apygardos teismas 2007-09-04 nutartimi, priimta minėtoje byloje, nustatė, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimo atsiimti leidinius nuo jų atspausdinimo, kad apmokėjimo už leidinius nevykdymas sąlygojo tai, kad leidinių atsiėmimui prieštaravo atsakovas. Teismas pripažino, kad ieškovui nevykdant įsipareigojimo apmokėti už leidinius, atsakovo reikalavimas tai padaryti buvo pateisinamas, todėl padarė išvadą, kad dėl ieškovo kaltės susidarė tokia padėtis, kad jis neteko teisės atsiimti leidinius sutartyje nustatytu laiku. Teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1488-131/2007, buvo nustatyta, kad ieškovo kalti veiksmai sąlygojo atspausdintų pagal sutartį leidinių negavimo faktą. Teismas konstatavo ieškovo kaltę dėl atspausdintų leidinių negavimo fakto, nes ieškovas nesikreipė į atsakovą, neprašė perduoti atspausdintų leidinių, tokia teise nepasinaudojo iki šio teismo sprendimo priėmimo. Teismas padarė išvadą, kad tokie konkliudentiniai veiksmai irgi patvirtino ieškovo kaltus veiksmus, nes nėra atsakovo kaltės dėl to, kad atspausdinti leidiniai prarado aktualumą, taip pat, kad ieškovas savalaikiai neatsiskaitė, savalaikiai neatsiėmė spausdinių. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reikalavimą grindė jam kilusia 67100 Lt dydžio žala (nuostoliais), kuri atsirado dėl priteistos teismo sprendimu iš jo atsakovo naudai analogiškos sumos už atspausdintus leidinius, kurių ieškovas negavo. Teismas konstatavo, kad nebuvo įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo atsakomybei ieškovo atžvilgiu atsirasti, nebuvo ir atsakovo neteisėtų veiksmų dėl ieškovo nuostolių, nes atsakovas pagal įstatymą turėjo teisę, tuo atveju, jeigu ieškovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, sulaikyti darbo rezultatą tol, kol ieškovas tinkamai įvykdys prievolę. Teismas padarė išvadą, jog tokie atsakovo veiksmai buvo teisėti, todėl jis nelaikomas pažeidusiu prievolę perduoti atspausdintus leidinius. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nustatyti principai, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį ekonomiškai, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, šiuo atveju nebuvo pažeisti. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad vykdant rangos sutartį ieškovui buvo priteistas mokėjimas už leidinius, kurių jis negavo, buvo įvertinta ankstesniais teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę reikšmę. Teismas pažymėjo, kad ieškovui nebuvo suteikta teisė sustabdyti savo prievolės – apmokėti už atspausdintus leidinius mokėjimus tol, kol atsakovas pašalins įvykdymo trūkumus, tai yra tol, kol negrąžins atspausdintų leidinių. Teismas konstatavo, jog reikalavimo grąžinti atspausdintus leidinius ieškovas nereiškė, todėl ir nuostolių atlyginti pagal tokį reikalavimą nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo plečiamai aiškinti sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo sąlygų ir padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas. Teismas ieškovo naudai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir atstovavimo išlaidų (LR CK 6.64 str., 6.200 str., 6.208 str., 6.245 str. - 6.249 str., 6.656 str.; 182 str. 2 p., 185 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas O. K. individuali įmonė „Lama“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutartyse šalių nustatytas sąlygas, CK normas, susijusias su rangos sutarčių vykdymu. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pagal tarp šalių sudarytas sutartis darbų rezultatas turėjo būti perduotas iki pinigų sumokėjimo, bet ne po jo. Atsakovo teiginiai išsakyti tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek rašytiniuose įrodymuose, kad atsakovas sulaikė knygų perdavimą ieškovui dėl to, kad pastarasis neįvykdė išankstinio apmokėjimo už perduodamą rangos darbų rezultatą, savaime įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą, kadangi atsakovas negalėjo pasinaudoti daiktų sulaikymo teise.
2) Teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimo atsiimti leidinius nuo jų išspausdinimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad 2001-2003 metais ieškovas gaudavo atspausdintų knygų tik tiek, už kiek sumokėdavo iš anksto į atsakovo kasą grynais pinigais arba pervesdamas pinigus į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ieškovas atspausdintas knygas siekė atsiimti iš karto po jų atspausdinimo, nes buvo jų poreikis mokykloms ir pagal susitarimus mokyklos norėjo jas įsigyti. Realizavęs knygas, ieškovas būtų pilnutinai atsiskaitęs su rangovu terminais, numatytais sutarčių 2.2 ir 3.2 p., būtų gautas pelnas, tačiau laiku nerealizavus knygų patirta didžiulė žala.
Žemesnės instancijos teismas
3) Teismas, nepagrįstai vadovavosi teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1488-131/2007, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl netesybų priteisimo už knygų laikymą pagal dvi sutartis, t.y. 2002-08-21 Nr. 020821/124 ir 2002-02-23 Nr. 020823/137. Minėta byla prie nagrinėjamos bylos nebuvo prijungta ir joje surinkti įrodymai nebuvo tiriami. Be to, buvo nagrinėjamas ginčas, nesusijęs su knygų perdavimu po jų atspausdinimo. Dėl gamybos sutarčių, pasirašytų 2001-09-26 Nr. 010926/01 ir Nr.010926/02, kurių pagrindu buvo atspausdinta didžioji dalis knygų, ginčai nebuvo nagrinėjami ir teismo sprendimo dėl jų nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimą nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas draudžia vienašališkai pakeisti sutartį ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių sudarytas sutartis aiškino teisingai ir nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių. Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi įsiteisėjusiu 2007-02-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1488-131/2007, kuris pagal Vilniaus apygardos teismo 2007-09-04 nutartį buvo paliktas nepakeistas, nes teismai, nagrinėdami bylą tarp tų pačių šalių, nustatė prejudicinį faktą: aplinkybes, kad dėl O. K. individualios įmonės „Lama“ kaltės susidarė tokia padėtis, kad ieškovė neteko teisės atsiimti leidinius sutartyje nustatytu laiku. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1488-131/2007 buvo nagrinėjamas ginčas dėl netesybų priteisimo už knygų laikymą pagal dvi sutartis (2002-08-21 Nr. 020821/124 ir 2002-02-23 Nr. 020823/137), nepanaikina nustatyto prejudicinio fakto, kurio iš naujo įrodinėti nereikia. Šiuo atveju nėra būtinybės prijungti civilinę bylą Nr. 2-1488-131/2007 prie nagrinėjamos bylos ir iš naujo tirti civilinės bylos Nr. 2-1488-131/2007 įrodymus, nes prejudicinis faktas jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Tai, kad dėl gamybos sutarčių, pasirašytų 2001-09-26 Nr. 010926/01 ir Nr. 010926/02, ginčas nebuvo nagrinėjamas, savaime nepanaikina prejudicinio fakto, nes pats ieškovas, dalinai apmokėdamas už atliktą atsakovo darbą, sukūrė teisines pasekmes ir galimybę atsakovui pasinaudoti sulaikymo teise.
Kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip įmonė, būdamas kvalifikuotu civilinių teisinių santykių dalyviu, pats tinkamai nevykdė sutartinių prievolių ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Aplinkybės, kad atsakovas, kaip rangovas, pasinaudojo sulaikymo teise, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Kolegija konstatuoja, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo prašomų priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio sumų, ieškovo įvardijamų nuostoliais. Aplinkybės, kad ieškovė sudarė keletą sutarčių, savaime neįrodo nuostolių atsiradimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai (b.l. 160-163) nesudaro teisinio pagrindo naikinti apelianto skundžiamą sprendimą, nes juose nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų apelianto argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jam nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė