- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- e2S-1257-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- P. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. K. padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė teismo pripažinti antstolio neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0055/16/02385, įpareigoti antstolį panaikinti 2018-09-13 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0055-16-02385, antstoliui dėl pakartotinio neveikimo byloje Nr. 0055-16-02385 skirti baudą, įpareigoti antstolį vykdyti 2016-08-22 teismo nutartį, įpareigoti antstolį atnaujinti vykdomosios bylos Nr. 0055-16-02385 vykdymą, įpareigoti antstolį išieškoti duomenis iš VšĮ ,,Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ apie P. K. teiktas paslaugas ir pateikti juos išieškotojai ir į vykdomąją bylą, įpareigoti antstolį pranešti išieškotojai, kokie specialistai ir kokioje įstaigoje diagnozavo P. K. širdies, neurologines ir adenoidų problemas, kurias patvirtino išieškotojas P. K..
2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nuo 2017 metų priiminėja faktams ir su pareiškėjos skundais pateiktiems įrodymams priešingas nutartis, esą pareiškėja prieš kreipiantis į teismą nepateikė antstoliui skundo. Skundas antstoliui dėl 2018-09-13 patvarkymo portale www.antstoliai.lt pateiktas 2018-09-26, tačiau antstolis jokių veiksmų neatliko, į skundą atsakymo nepateikė. Antstolis sistemingu neveikimu vykdomojoje byloje siekia nuslėpti mažametės P. K. sveikatos būklę nuo motinos. Antstolis nuo bylos pradžios kvestionavo Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutartį, kurią turėjo vykdyti. Pažeidžiant procesines teisės normas civilinėje byloje P. K. išgabenta iš Lietuvos, todėl antstolio neveikimas tiesiogiai susijęs su neteisėtu mažametės P. K. atskyrimu nuo motinos K. K.. Antstolis privalo teikti duomenis K. K., kur užsienyje ugdoma lavinama gydoma jos dukra, todėl 2018-09-13 patvarkymas turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-25 nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo antstolį R. K. atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0055/16/02385, kitoje dalyje skundą atmetė. Nurodė, kad antstolio R. K. vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1466-603/2016 laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos P. K. atžvilgiu: P. K. įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus – teikti informaciją elektroniniu paštu apie pasikeitimus, susijusius su P. K. ugdymu bei gydymu, taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoti atsakovę K. K. dukrai susirgus. Vykdomojo dokumento, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo tvarką reglamentuoja CPK 771 str., kurio 1 dalis numato, kad tokio vykdomojo dokumento neįvykdymo atveju antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Taigi, P. K. nevykdant teismo įpareigojimo teikti K. K. informaciją apie dukters sveikatos būklės pasikeitimus, antstolis neturi pareigos pats rinkti ir teikti pareiškėjai tokią informaciją. Teismas laikė nepagrįstu ir atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą išieškoti duomenis iš VšĮ ,,Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ apie P. K. teiktas paslaugas ir pateikti juos išieškotojai ir į vykdomąją bylą, įpareigoti antstolį pranešti išieškotojai, kokie specialistai ir kokioje įstaigoje diagnozavo P. K. širdies, neurologines ir adenoidų problemas, kurias patvirtino išieškotojas P. K..
4. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog P. K. nevykdė teismo įpareigojimo teikti informaciją elektroniniu paštu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie pasikeitimus, apie kuriuos P. K. nebūtų pranešęs K. K. teismo nurodytu būdu, tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir teismui. Antstolis yra atsisakęs priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 vykdomąjį raštą dėl uždraudimo ieškovui P. K. išvežti nepilnametę P. K. iš Lietuvos Respublikos iki Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-153-726/2016 bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nėra duomenų, jog minėtas antstolio patvarkymas būtų apskųstas įstatymų nustatyta tvarka ir panaikintas, todėl skunde nurodytas antstolio neveikimas, neužkertant kelio P. K. išvežti nepilnametę P. K. į užsienį, nelaikytinas neteisėtu. Antstolis 2018-05-03 patvarkymu nutarė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0055/16/02385. Patvarkyme bylos sustabdymo pagrindu nurodytas skolininko P. K. prašymas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-08 nutartimi, kuria nutarta kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašant inicijuoti procesą dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.
5. Antstolis neturi teisės stabdyti vykdomosios bylos kitais, nei įstatymo numatyti, pagrindais. Antstolio 2018-05-03 patvarkyme nurodytos aplinkybės nesudaro nei vieno iš teisės normose numatytų pagrindų. Nėra duomenų, jog pareiškėjos veiksnumas būtų apribotas įstatymų nustatyta tvarka. Antstolio vykdomas vykdomasis dokumentas nepanaikintas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos ar nepanaikintos, todėl teismas konstatavo, jog antstolis vykdomąją bylą sustabdė nesant įstatymo numatyto pagrindo. Paduotu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja prašo antstolį atnaujinti vykdomąją bylą. Toks pareiškėjos prašymas pagrįstas, nes vykdomoji byla antstolio sustabdyta, nesant įstatymo numatyto pagrindo ir toks pagrindas neatsirado per visą bylos sustabdymo laikotarpį. Teismas pareiškėjos skundą šioje dalyje tenkino ir įpareigojo antstolį atnaujinti vykdomąją bylą. Pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2018-09-13 patvarkymą, tačiau duomenų apie tokio patvarkymo priėmimą ir jo turinį nepateikė. Pareiškėja taip pat prašo skirti antstoliui baudą, tačiau CPK 513 str. 1 d. numato, kad patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti, todėl teismas laikė nepagrįstu prašymą skirti antstoliui baudą. Dėl kiti pareiškėjos skundo argumentų teismas nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo P. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-25 nutartį ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad P. K. yra susijęs su minimu K.skundu ir keliamais reikalavimais, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nusprendė priimti nutartį neįtraukiant paties P. K., dėl kurio teisių ir pareigų yra pasisakyta minėta nutartimi ir atnaujinus vykdomojo dokumento vykdymo bylą, visos teisės ir pareigos vėl iš naujo kyla pačiam P. K., o neįtraukus jo į bylą, jis tokių aplinkybių nė nežinojo ir jam nebuvo suteikta įstatyminė teisė pasisakyti ir apginti savo nuomonę. Šiuo atveju yra iškeltos bylos dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia, jai yra apribotos teisės į vaiko priežiūrą, jos sveikatos sutrikimus pastebėjo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, kuri iškėlė ieškinį teisme dėl vaiko atskyrimo nuo motinos. Specialistai ir medikai nėra garantuoti, ar mama nesiims veiksmų, siekdama sukelti vaikui ligų simptomus, norėdama įrodyti, kad vaikas turi sveikatos problemų. Pati motina yra kelianti pavojų vaiko sveikatai, ji siekia vilkinti procesą, reiškia visiškai nepagrįstus reikalavimus, prieštarauja pati sau ir nėra aišku, ar ji apskritai supranta savo veiksmų prasmę, todėl yra pagrindas teigti, jog jos skundas yra visiškai neargumentuotas, neišsamus ir neaiškus, o antstolio veiksmai buvo/yra teisėti, jis elgiasi pagal įstatymo normas ir laikosi visų jam suteiktų įgaliojimų ir teisių. Antstolis, stabdydamas bylą rėmėsi tuo, kad motinai jau ne pirmą kartą yra keliamas neveiksnumo klausimas ir iš jos veiksmų, pateiktų medicininių išvadų bei kitų dokumentų, surinktų bylose, yra aišku, kad motinai keliamas pakaltinamumo klausimas yra visiškai pagrįstas ir realus šiuo atveju, kadangi netikėti medicininėmis išvados nėra pagrindo. Antstolis tinkamai įvertino aplinkybes ir pasielgė teisingai siekdamas apginti paties pareiškėjo interesus bei jo dukters sveikatą.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja K. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip neatitinkantį CPK 147 nuostatų; skirti antstoliui R. K. baudą už skolininko teisių į informacijos gavimą pažeidimą; skirti baudą advokatui R. R. valstybę atstovaujančios LR Teisingumo ministerijos naudai; skirti baudą skolininkui P. K. K. K. naudai. Nurodo, kad antstolis R. K. pažeidė CPK 643, 604 straipsnių nuostatas, ir iki skolininkui/skolininko atstovui 2019-02-12 nepateikė pranešimo apie CB e2YT-1952-608-2019; skolininkas ir jo atstovas prisipažįsta nevykdę CPK 644 str. nuostatų, slepia savo gyvenamos vietos ir atstovo kontaktinius duomenis nuo antstolio vykdomojoje byloje 0055/16/02385, nes „gresia pavojus P. K. gyvybei” ir K. K. „nesuvokia savo veiksmų”. Advokato R. R. ir antstolio R. K. bendradarbiavimas pasireiškia solidariu radikalumu, kurio tikslas įteisinti skolininko P. K. piktnaudžiavimą biologinio tėvo valdžia ir pastarojo vykdomą P. K. žalojimą izoliacijoje.
8. Skolininkas, antstolis, vaiko teisių apsaugos sistema sąmoningai, tiesiogine tyčia, iš anksto suplanavus grupėje asmenų slėpė ir tebeslepia mažametės P. K. sveikatos būklės paūmėjimus ir gydymą stacionare nuo motinos ir teismo, kas nėra vaiko interesai, bet yra nusikalstama veika turint tikslą klastoti teismo procesą. Skolininkas ir jo atstovas meluoja teismui, esą jis nežinojo apie teisminį procesą Nr. 2-68-3-33064-2018-6. Kadangi skolininkas skundžiasi teismui kad antstolis pažeidė jo teises nuslėpdamas apie bylos Nr. e2YT- 1952-608-2019 ir vykdomosios bylos 0055/16/02385 egzistavimą, o teismas 2019-04-29 nurodydamas kad pradeda apeliacinį procesą šiuos teiginius netiesiogiai pripažįsta, antstoliui CPK 643, 604 str. pagrindu skirtina bauda už skolininko teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
10. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jam nebuvo suteikta įstatyminė teisė pasisakyti ir apginti savo nuomonę, prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu ir pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2018-11-21 priėmęs pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, jog byloje suinteresuotas asmuo yra tik antstolis R. K., jam nustatė terminą atsiliepimui pateikti. Kaip teisingai nurodo apeliantas, jis nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu ir teismas jam nesiuntė pareiškėjos skundo ir nesudarė galimybės pateikti atsiliepimą į jį. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią civilinę bylą neįtraukęs į ją P. K. suinteresuotu asmeniu.
11. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1141-370/2017). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali dalyvauti byloje tik tuo atveju, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Aiškinant minėtą CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
12. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentui, jog jo nagrinėjama byla turi teisinį ryšį su apelianto materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas ginčo vykdomojoje byloje yra skolininkas, o pareiškėja – išieškotoja. Byloje kilo ginčas, kadangi pareiškėja skundė antstolio veiksmus, prašydama pripažinti antstolio neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0055/16/02385, įpareigoti antstolį panaikinti 2018-09-13 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0055-16-02385, antstoliui dėl pakartotinio neveikimo byloje Nr. 0055-16-02385 skirti baudą, įpareigoti antstolį vykdyti 2016-08-22 teismo nutartį, įpareigoti antstolį atnaujinti vykdomosios bylos Nr. 0055-16-02385 vykdymą, įpareigoti antstolį išieškoti duomenis iš VšĮ ,,Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ apie P. K. teiktas paslaugas ir pateikti juos išieškotojai ir į vykdomąją bylą, įpareigoti antstolį pranešti išieškotojai, kokie specialistai ir kokioje įstaigoje diagnozavo P. K. širdies, neurologines ir adenoidų problemas, kurias patvirtino išieškotojas P. K.. Apeliacinės instancijos vertinimu, tai, kad P. K. vykdomojoje byloje yra laikytinas skolininku, iš kurio pareiškėjos naudai antstolis vykdo vykdomąją bylą, suponuoja apelianto teisinį suinteresuotumą ir glaudų ryšį su šia civiline byla, kadangi jo teisės ir pareigos priklauso nuo šioje byloje priimamo procesinio sprendimo (klausimas dėl vykdomosios bylos sustabdymo pagrįstumo). Taip pat svarbu pažymėti, jog vykdomoji byla yra susijusi su pareiškėjos ir P. K. nepilnamečiu vaiku. Taigi, teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, jog nagrinėjama byla yra susijusi su P. K. materialinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo P. K. įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu.
13. CPK 266 straipsnis draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o nusprendimas dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007.). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).
14. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje P. K. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jam nebuvo pranešta apie gautą skundą, nesudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, priimtas procesinis teismo sprendimas daro įtaką jo teisėms ir pareigoms, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai įtakos procesiniam sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
P. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.