- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- 2YT-626-1003/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10076-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Pareiškėjas
- „Krone Scanbalt A/S“
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo „Krone Scanbalt A/S“ (buvęs pavadinimas „Scanbalt trailer A/S“) skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Eurika Rulienė, B. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas „Krone Scanbalt A/S“ skundu prašo panaikinti antstolės Eurikos Rulienės 2015-11-05 patvarkymą Nr. 69-2183/2014 „Dėl prašymo netenkinimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinti „Krone Scanbalt A/S“ 2015-10-21 prašymą „Atnaujinti vykdymo veiksmus“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodyta, Šiaulių apylinkės teismas nutartimi panaikino antstolės patvarkymus, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio dalies bei patvarkymas apie paskelbtas varžytines. Šiaulių apygardos teismas paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo nutartį, nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, jog skolininko skola išieškotojui yra subsidiari, o dėl Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo (toliau – ĮRĮ) 8 str. įtvirtinto draudimo RTŪB „Žaibas“ vykdyti pinigines prievoles nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, reiškia, kad toks apsaugos režimas taikytinas ir skolininko B. M. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2015-08-18 nutartimi patvirtino RTŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo planą, išnyko pagrindas išieškojimo sustabdymui, todėl yra pagrindas atnaujinti išieškojimą iš skolininko B. M..
Antstolė Eurika Rulienė 2015-12-08 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydama, kad kol nėra užbaigta restruktūrizavimo byla RTŪB „Žaibas“, tol nukreipti išieškojimą į B. M. turtą nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-15 nutartimi teismo buvo įvertinta, kad kol restruktūrizavimo procesas nėra nutrauktas, tol nėra pagrindo spręsti apie restruktūrizavimo neperspektyvumą, o tuo pačiu ir apie pagrindinio skolininko RTŪB „Žaibas“ negalėjimą patenkinti išieškotojo reikalavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo netenkinti skundo. Atsiliepime nurodo, kad pagrindinio skolininko prievolė išieškotojui tapo terminuota, kurios vykdymo terminas pagal 2015-08-18 Šiaulių apygardos nutartimi patvirtintą restruktūrizavimo planą yra dar nesuėjęs. Todėl subsidiaraus skolininko kaip papildomo skolininko prievolės išieškotojui vykdymo terminas taip pat nesuėjęs, kadangi jis bus atsakingas išieškotojui tik tuo atveju, jei teismo nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plane nurodyta tvarka terminais prievolės išieškotojui neįvykdys pagrindinis skolininko RTŪB „Žaibas“.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis skundžia antstolės Eurikos Rulienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais antstolė 2015-11-05 priėmė patvarkymą „Dėl prašymo netenkinimo“, atmesdama pareiškėjo 2015-10-21 prašymą atnaujinti išieškojimo veiksmus.
Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė Eurika Rulienė priėmė vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2013-11-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-524-368/2013 dėl 1041934,57 Lt skolos, 7,75 proc. metinių palūkanų, 14419 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininkės RTŪB „Žaibas“ išieškotojui „Krone Scanbalt A/S“ (buvęs pavadinimas „Scanbalt trailer A/S“), o skolininkei neturint pakankamai lėšų, likusios sumos išieškojimą solidariai nukreipiant į B. M. ir V. M. turtą (1-4 v. b. l.). Pagrindiniam skolininkui RTŪB „Žaibas“ 2014-11-19 Šiaulių apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1127-440/2014 iškelta restruktūrizavimo byla (88-94 v. b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2015-01-21 ir 2015-03-17 nutartimis pagal pateiktą „Krone Scanbalt A/S“ kreditorinį reikalavimą patvirtino pagrindinės skolininkės RTŪB „Žaibas“ kreditorių finansinius reikalavimus (95-96 v. b. l.). Skolininkas B. M. kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti 2015-04-08 patvarkymą Nr. R01409 dėl nurodymo išskaičiuoti iš skolininko B. M. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos dalį, taip pat panaikinti 2015-04-08 patvarkymą, kuriuo paskelbtos nekilnojamojo turto varžytinės. 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas panaikino skundžiamus antstolės patvarkymus, nurodydamas, kad iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas; kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 3 d.). Teismo vertinimu, kol restruktūrizavimo procesas nėra nutrauktas, nėra pagrindo spręsti apie restruktūrizavimo neperspektyvumą, o tuo pačiu ir apie pagrindinio skolininko negalėjimą patenkinti išieškotojo reikalavimo. Taigi, šiuo metu nesant pagrindo konstatuoti, kad M. TŪB „Žaibas“ negali įvykdyti savo įsipareigojimo, išieškotojas neturi teisės reikalauti įvykdyti tokį įsipareigojimą iš pareiškėjo, kaip subsidiaraus skolininko (150-154 v. b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2015-09-09 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-15 nutartį paliko nepakeistą (172-174 v. b. l.). Pareiškėjas 2015-10-27 pateikė antstolei prašymą, kuriuo prašė atnaujinti išieškojimo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininko B. M., atsižvelgiant į tai, kad ĮRĮ 8 str. įtvirtintos nuostatos sustabdyti išieškojimą iš įmonės, kuriai pradėta restruktūrizavimo byla, galioja iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą. Kadangi Šiaulių apygardos teismas 2015-08-18 nutartimi patvirtino restruktūrizavimo planą, aplinkybės draudžiančios tęsti išieškojimą išnyko (184-187 v. b. l.). Antstolė 2015-11-05 patvarkymu Nr. 69-2183/2014 prašymo atnaujinti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino (258 v. b. l.).
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi, antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
Pareiškėjas pateiktu skundu nurodo, kad Šiaulių apygardos teismui patvirtinus įmonės restruktūrizavimo planą išnyko aplinkybė stabdyti vykdymo veiksmus. Iš pateiktos Šiaulių apygardos 2015-08-18 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-498-440/2015, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos M. TŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo planas, nustatant 4 metų restruktūrizavimo proceso trukmę pagal pridėtą „Restruktūrizavimo planą 2015-2019 metai“, matyti, kad pareiškėjas į bylą buvo įtrauktas kaip kreditorius, turintis kreditorinius reikalavimus ir galintis reikšti prieštaravimus tvirtinant planą.
Restruktūrizavimo proceso, kaip įmonės veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pačios įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimo būtinybę, šis susitarimas pasiekiamas įgyvendinant ĮRĮ nustatytas procedūras, inter alia, svarstant ir tvirtinant restruktūrizavimo planą. Tam, kad vyktų restruktūrizavimo procesas, įmonės kreditoriai turi pritarti restruktūrizavimo planui. Restruktūrizavimo plano projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūra vykdoma ĮRĮ 14 straipsnio 1–6 dalyje nustatyta tvarka: įmonės valdymo organas restruktūrizavimo plano projektą pateikia įmonės dalyvių susirinkimui, pastarasis, pritaręs plano projektui, jį per vieną darbo dieną pateikia restruktūrizavimo administratoriui. Šis parengia rašytinę išvadą dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių ir bendradarbiaudamas su įmonės valdymo organu organizuoja kreditorių susirinkimo sušaukimą. Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Restruktūrizavimo administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo, pritarusio restruktūrizavimo plano projektui, protokolą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas šį protokolą ir restruktūrizavimo plano projektą su išvada pateikia teismui. Teismas, gavęs reikiamus dokumentus, per 15 kalendorinių dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl restruktūrizavimo plano. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje expressis verbis nustatyta, kad teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama.
Pareiškėjas skundu neginčija nutarties, kuria patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, teisėtumo ar galimybės skųsti šią nutartį, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, kaip įmonės kreditorius, turėjo ĮRĮ numatytą galimybę teikti prieštaravimus dėl netinkamo plano projekto.
ĮRĮ 24 straipsnio, reglamentuojančio restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teises, 7 punkte nustatyta tokio kreditoriaus teisė apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus. Nors nei šiame straipsnyje, nei kitose ĮRĮ nuostatose neaptariama kreditoriaus teisė skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą restruktūrizavimo plano projektą, kreditorius, prieštaraujantis restruktūrizavimo plano projektui, tokius prieštaravimus gali pareikšti nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, po to – tvirtinant restruktūrizavimo planą teisme stadijoje.
Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2015-08-18 nutartimi civilinėje byloje B2-245-440/2016 (B2-498-440/2015) nustatyta, kad teismo nutartimi restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas papildomai pratęstas iki 2015-06-27. Iš 2015-08-07 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad restruktūrizuojamos M. TŪB „Žaibas“ kreditorių susirinkimas 67,61 proc. balsų dauguma pritarė M. TŪB „Žaibas“ restruktūrizavimo planui. Teismui įvertinus tai, jog pritarusiųjų restruktūrizavimo planui kreditorių kreditorinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, kas atitinka LR ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, planas patvirtintas ir pradėtas vykdyti.
Darytina išvada, kad pareiškėjas kaip restruktūrizuojamos įmonės kreditorius nepasinaudojo teise reikšti prieštaravimus dėl netinkamo plano kreditorių susirinkimo metu, neteikė prieštaravimų ir bylos nagrinėjimo metu tvirtinant planą, todėl teismo nutartimi patvirtintas planas laikomas teisėtu ir turi būti vykdomas.
ĮRĮ 29 str. numato restruktūrizavimo bylos užbaigimo tvarką. Įgyvendinus restruktūrizavimo planą, įmonės valdymo organas ir restruktūrizavimo administratorius per 10 darbo dienų nuo dienos, kai buvo atliktas paskutinis restruktūrizavimo plane nustatytas mokėjimas kreditoriams, parengia restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą. Šį aktą pasirašo įmonės valdymo organas, restruktūrizavimo administratorius, įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima sprendimą patvirtinti pateiktą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 29 str. 1, 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, būdamas restruktūrizuojamos įmonės kreditoriumi, turi teisę teikti pasiūlymus dėl plano pakeitimo, prašyti teismo pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį, todėl teiginiai, kad pateiktame plane matyti, kad kreditoriaus reikalavimai nebus patenkinti, atmestini.
Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2014-08-27 vykdomuoju raštu Nr. 2-524-368/2013 B. M. prievolė prieš kitus kreditorius yra subsidiari kartu su pagrindiniu skolininku RTŪB „Žaibas“.
Kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 str. 5 d.).
Sprendžiant, ar buvo išnaudotos visos galimybės pagrindiniam skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi, būtina nustatyti, ką įmonės vadovas, kaip subsidiarus skolininkas, atliko siekiant įvykdyti prievoles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-329/2009 yra nurodyta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kada pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino šią teisės normą taip, kad juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų (neveikimo). <...> Subsidiarinė juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikytina konstatavus konkretaus juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus, nulėmusius juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje yra nurodyta, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad skolininkas B. M., būdamas įmonės vadovu, atsižvelgdamas į įmonės finansinę padėtį, laiku kreipėsi dėl restruktūrizavimo įmonei bylos iškėlimo siekiant, kad nenutraukiant įmonės veiklos išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Pareiškėjas, kaip vienas iš įmonės kreditorių, yra įtrauktas į teismo patvirtintą įmonės restruktūrizavimo planą, kuriame numatyta, kad su kreditoriumi bus tinkamai atsiskaityta. Teismas šiuos įmonės vadovo veiksmus vertina kaip tinkamus ir mano, kad dar nėra išnaudotos visos galimybės pagrindiniam skolininkui RTŪB „Žaibas“ atsiskaityti su kreditoriais, todėl subsidiaraus skolininko atsakomybė atsiras tik įmonei užbaigus restruktūrizavimo bylą.
Teismas sutinka su antstolės motyvais, kad kol nėra užbaigta restruktūrizavimo byla, tol nukreipti išieškojimą į subsidiariai atsakingo skolininko B. M. turtą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko B. M. subsidiari atsakomybė atsiranda tik nesant pagrindinio skolininko turtui, į tai, kad patvirtintame restruktūrizavimo plane numatyta, kad išieškotojo reikalavimai bus patenkinti parduodant pagrindinio skolininko turtą, nukreipti išieškojimą į B. M. turtą nepasibaigus restruktūrizavimo bylai nėra pagrindo.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad antstolė tinkamai įvertino susidariusią situaciją, aplinkybė, sustabdžiusi vykdymo veiksmus, neišnyko, todėl antstolės 2015-11-05 patvarkymas Nr. 69-2183/2014 „Dėl prašymo netenkinimo“, kuriuo atsisakė tenkinti išieškotojo 2015-10-21 prašymą, yra teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).
Pareiškėjo skundą atmetus, jo patirtos 463,41 Eur bylinėjimosi išlaidos iš priešingą interesą turėjusios šalies nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 513 str., teismas
nutaria:
Atmesti „Krone Scanbalt A/S“ (buvęs pavadinimas „Scanbalt trailer A/S“), į. k. DK20003286, skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.