Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistojo E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. Vilniaus apygardos teismo 2006-08-21 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., 181 str. 3 d., 25 str. 3 d. 181 str. 1 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 25 str. 3 d., 213 str. 2 d.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su 88054,95 Lt konfiskavimu.

Bausmės pradžia 2004-12-05, bausmės pabaiga 2017-12-05. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nuteistasis E. K. nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinius sunkius ir labai sunkų nusikaltimą. Bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus nebaustas. Skatintas 8 kartus. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai.

Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad E. K. bausmę atlieka už sunkius – turto prievartavimai ir plėšimas bei labai sunkų – nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir vadovavimas jam nusikaltimus. Nusikaltimų pasekmės ypatingai sunkios visai visuomenei, todėl būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad eilę pavojingų nusikalstamų veikų padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus keliamus reikalavimus pagal BVK 157 str. 3 d. 1 p., t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui dar neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Lygtinis paleidimas taikomas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį, asmenybę, bet ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį. Įstatymas suteikia teismui teisę taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos tik tuomet, kai akivaizdžiai įsitikinama, kad asmuo savo elgesiu įrodė, jog ateityje nenusikals, juo yra pagrindas pasitikėti. Nuteistojo neatliktosios bausmės dalis yra dar labai didelė, beveik 8 metai, bausmės pabaiga 2017-12-05 ir tai nėra adekvatu vertinant padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Būtina pažymėti, jog iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis savo neteisingo elgesio priežasčių įvardinti iki šiol nesugeba, todėl nėra pagrindo manyt, kad jis padarė teisingas išvadas ir kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Tik visiškai pripažinus kaltę, įvardijus nusikalstamo elgesio priežastis galima padaryti esmines išvadas dėl elgesio. Iki tol spręsti apie bausmės tikslų pasiekimą yra per anksti. Be to, iš pataisos namų administracijos charakteristikos nustatyta, kad jis laikosi neformalių nuteistųjų bendrijos subkultūros tradicijų, 2009 metų vasario mėnesį dalyvavo masinėje nepaklusnumo akcijoje, protestuodamas prieš teisėtus pataisos namų administracijos veiksmus. Todėl atsižvelgus į išdėstytą, vien tik nuteistojo pataisos namų teigiam charakteristika, paskatinimai, dalyvavimas sportinėje veikloje, pirmas teistumas nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis atliko pakankamą bausmės dalį, kuri leistų daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai yra pasiekti.

Nuteistasis skunde teigia, kad jis rūpinasi vaikais, laisvėje galėtų visapusiškiau prisidėti prie jų auginimo. Tačiau pažymėtina, kad patsai šeimos ar (ir) vaikų buvimo faktas ir teiginys dėl noro rūpinti nesuteikia informacijos apie nuteistojo pasitaisymą, savaime neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Ši aplinkybė vertintina kaip nuteistojo ryšys su socialiai teigiama vertybe – šeima. Kuo daugiau nuteistasis turi tvirtų ryšių su socialiai teigiamomis vertybėmis, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasitaisys, elgsis socialiai teisingai, nenusikalstamai. Tačiau socialiniai ryšiai gali būti formalūs, deklaratyvūs, asmuo už juos gali vengti prisiimti įsipareigojimus, elgtis nerūpestingai juos pamindamas vardan iškeltų asmeninių tikslų ir panašiai. Tuomet socialinių ryšių tvirtumas ir asmens vertybių skalė vertintina abejotinai. Šeimyninė padėtis nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė, todėl ji negali būti ir besąlyginė priežastis manyti, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kad atlikta bausmės dalis yra pakankama nuteistajam pataisyti. Nuteistojo nusikalstamumas tik liudija, kad jis neprisiima pareigos rūpintis šeima, nesaugojo šios pareigos, elgėsi nerūpestingai tėviškos pareigos atžvilgiu, todėl jo izoliacija nuo visuomenės, tuo pačiu ir nuo šeimos, yra tik logiška jo veiksmų seka. Skundo teiginiai dėl šeimyninės padėties atmestini.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį E. K. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pagrįstai teikimą atmetė.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 8 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė

nuteistojo E. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.