Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, P. V., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nustatytas 2 (dvejų) metų laidavimo terminas. Laiduotoja paskirta L. V., netaikant užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. V. nutarta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „TOYOTA RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė).

Automobilio „TOYOTA RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugojimas užbaigtas, grąžinus savininkui B. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. sausio 25 d. apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – B. A. vardu registruotą automobilį „TOYOTA RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimo ir prašo šią sumą sumažinti nuo 10 000 Eur iki 3 000 Eur. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas bei nurodė aiškius savo procesinio sprendimo motyvus, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

7. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, už transporto priemonės – „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Apylinkės teismas, nuspręsdamas konfiskuoti ne transporto priemonę, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį atsižvelgė į tai, kad P. V. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo nuosavybės teise tračiajam asmeniui – B. A. priklausančią transporto priemonę, kuris nežinojo, kad jo automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo laikomas neteistu, du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, yra dirbantis, gauna pajamas, darbovietės vadovo charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą, turi savo automobilį, kurio vertė – 2070 Eur, transporto priemonę „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertę laikė lygią 20 000 Eur, vairavo magistraliniame intensyvaus eismo kelyje, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, kartu su savimi vežėsi ir keleivį – mažametį vaiką, nutarė išieškoti ne visą konfiskuotino turo vertę atitinkančią pinigų sumą, o tik dalį šios sumos – 10 000 Eur.

8. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių – ir turto konfiskavimas. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui. Be kita ko, už teisei priešingus veiksmus taikytinos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti išlaikyta teisinga pusiausvyra.

9. Turto konfiskavimas yra tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius.

10. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra trečiasis asmuo – B. A. (1 t., b. l. 41). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. A. nurodė, kad automobilį kaimynui P. V. paskolino 2025 m. sausio 24 d. vakarą su dukra vykti į kaimą (duomenys neskelbtini), perduodant automobilį pastarasis buvo blaivus (1 t., b. l. 27–28), tad akivaizdu, kad B. A. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog sekančią dieną – 2025 m. sausio 25 d. P. V. vairuos transporto priemonę „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, dar ikiteisminio tyrimo metu ši transporto priemonė nutarimu buvo grąžinta B. A. (1 t., b. l. 47–48). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, P. V..

11. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti dalį – 10 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia skundo autorius, pirmosios instancijos teismas įvertino šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, jų iš naujo nekartoja, tik trumpai akcentuoja esmines šiai teisinei situacijai aktualias aplinkybes. Visų pirma, pastebėtina tai, kad apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, vadovavosi mažiausia transporto priemonės verte rinkoje (20 000 Eur), nors byloje buvo duomenys ir apie tai, kad automobilio savininkas B. A. nusikalstamos veikos padarymo metu panaudotą automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 25 000 Eur (1 t., b. l. 27), tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vertė – 29 510 Eur (1 t., b. l. 42). Tad vien ši aplinkybė turėjo įtakos ir mažesniam išieškotino konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies dydžio nustatymui.

12. Antra, apylinkės teismas išsamiai įvertino tiek P. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek jo finansinę padėtį bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir šių aplinkybių tarpusavio santykį. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors praeityje P. V. buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis (būdamas nepilnametis buvo teistas už vagystę bei vėliau sulaukus pilnametystės buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta), tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikomas neteistu (1 t., b. l. 82–83), penkerių metų laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 79–80). Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pastovią darbo vietą bei gauna pajamas (1 360 Eur per mėnesį), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 62, 142, 150), neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 145), turi savo transporto priemonę, kurios vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2070 Eur (1 t., b. l. 146–147), nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini) mieste, P. V. teigimu, nuomos kaina su mokesčiais – 400 Eur, yra išsituokęs (1 t., b. l. 155), prisideda prie savo mažametės dukros išlaikymo (1 t., b. l. 143–144). Be to, apeliantas nėra registruotas Respublikiniame Priklausomybės ligų centre (duomenys neskelbtini) filiale ar psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų (1 t., b. l. 74, 78), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.

13. Nepaisant to, kad šios aukščiau įvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog P. V. asmenybė yra charakterizuojama itin neigiamai, tačiau vis tik atkreiptinas dėmesys, kad net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, jis dėl savo teisei priešingo elgesio turi patirti ir tam tikras neigiamas teisines pasekmes. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti transporto priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-250-976/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundo argumentai, sietini su aplinkybėmis, kad įvykio metu P. V. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (nustatytas 1,59 promilių neblaivumas), vairuodamas jis nepadarė kitų KET pažeidimų bei įvykio metu kelyje nebuvo intensyvaus eismo, šiuo atveju nemažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kartu nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimo. Svarbu pažymėti, kad P. V., turėdamas pakankamai ilgą vairavimo stažą, žinodamas KET taisykles, tame tarpe ir tai, kad draudžiama transporto priemones vairuoti neblaiviam asmeniui, ignoruodamas tiek žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, tiek jam pačiam galinčias kilti teisines pasekmes, vis tik rinkosi vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaip teisingai akcentavo apylinkės teismas, kartu su savimi automobilyje jis vežėsi ir savo mažametę dukrą, tuo tarpu sunkių padarinių jam pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka, tad tai neabejotinai didina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad toks nuteistojo elgesys rodo neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės ir eismo saugumą.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. V. yra dirbantis, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytas artimas minimaliam. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatydamas transporto priemonės vertę vadovavosi kaltininkui palankesniu transporto priemonės vertės dydžiu, iš jo nutarta konfiskuoti tik pusę konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio. Nors apeliantas skunde prašo šią sumą sumažinti dar labiau, skiriant tik 3 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo dar labiau mažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį nėra, juolab dar didesnis šios pinigų sumos sumažinimas nebūtų proporcingas nuteistojo įvykdytai nusikalstamai veikai.

15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas, tuo tarpu asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.