- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- 2YT-5758-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02163-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjų (skolininkų) 1. P. A. J. ir 2. L. J. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai 2018-04-03 su skundu kreipėsi į teismą, kuriame nurodė, kad gavo antstolio T. U. 2018-03-13 „Patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ ir 2018-03-14 „Raginimus įvykdyti sprendimus“ pagal išieškotojo S. J. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-279-797/2017. Dokumentai gauti 2018-03-17.
Pareiškėjai P. A. J. ir L. J. mano, kad antstolis T. U. neleisdamas pareiškėjams pasinaudoti teisės teikiamomis galimybėmis - teise kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, įstatymo nustatytu laiku (terminu) kasaciniam skundui paduoti (CPK 345 str.), kasacinio skundo rašymo metu, pradėjęs vykdyti išieškojimo procedūras, pažeidžia jų Konstitucines teises (Konstitucijos 111 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas savo paliepimuose - įstatymuose, įsakmiai nurodė, kad „Kasacinį skundą surašo advokatas“ (CPK 347 str.). Šiuo metu pareiškėjai kreipėsi su prašymu surašyti kasacinį skundą į advokatą, bei, jog rašant kasacinį skundą be kitų prašymų būtų suformuluotas ir įtrauktas prašymas, iki galutinė teisminė instancija nepriims atitinkamo baigtinio sprendimo, nepradėti išieškojimų nustatytų civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017.
Tačiau dėl didelio, pasirinkto advokato darbo krūvio, negali paskubinti kasacinio skundo rašymą. Savo pareigą vykdyti teismo sprendimus žino ir teismo įpareigojimus, įvykdys geruoju.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 345 str. 1 d. 347 str. 3 d., 363 str., pareiškėjai teismo prašė sustabdyti kasacine tvarka skundžiamos civilinės bylos Nr. 2-279-797/2017 vykdymą, tol kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
Antstolis T. U. pateikė teismui 2018-03-27 patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų.
Antstolio T. U. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0136/18/00718, 0136/18/00716, 0136/18/00717. 2018 m. kovo 27 d. gautas pareiškėjų P. A. J. ir L. J. skundas dėl antstolio T. U. 2018-03-13 „Patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ ir 2018-03-14 „Raginimų įvykdyti sprendimus“ pagal išieškotojo S. J. pateiktą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. 2-279-797/2017 dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Skunde pareiškėjai nurodo, kad antstolis T. U. pradėjęs vykdyti išieškojimo procedūras kasacinio skundo rašymo metu, pažeidžia jų, kaip pareiškėjų konstitucines teises ir prašo sustabdyti kasacine tvarka skundžiamos civilinės bylos Nr. 2-279-797/2017 vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
Pareiškėjų P. A. J. ir L. J. skundą antstolis atmetė dėl šių motyvų.
Civilinio proceso kodekso 626 - 627 str. numato privalomus bylos sustabdymo pagrindus, teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, tačiau Civilinio proceso kodekso 626 - 627 straipsniuose nėra pareiškėjų skunde nurodytų pagrindų stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, kol kasaciniame teisme bus išnagrinėta byla, todėl antstolis turėjo teisę priimti patvarkymus ir pradėti vykdomuosius dokumentus vykdyti.
Taip pat CPK 331 str. 6 d. imperatyviai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Pažymėtina, kad įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu yra išduodami vykdomieji dokumentai, kurie turi būti vykdomi, o gera valia jų neįvykdžius, perduodami priverstiniam vykdymui.
Antstoliui pateiktame vykdomajame dokumente Nr. 2-279-797/2017 yra nurodyta kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Taip pat CPK 510 str. 8 d. numatyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga vykdymo veiksmus gali sustabdyti pats. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjai ruošiasi kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasacinu skundu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 nėra laikoma teisiniu pagrindu sustabdyti įsiteisėjusių procesinių sprendimų vykdymą.
Vadovaudamasis LR CPK 510 ir 512 ir straipsniais, antstolis pareiškėjų skundo netenkino bei persiuntė skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0136/18/00718, 0136/18/00716, 0136/18/00717, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į pareiškėjo skundą teismui pateikė ir suinteresuotas asmuo (ieškotojas) S. J., kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, nes įstatymas nenumato teisės sustabdyti vykdymą pareiškėjų nurodytais pagrindais. Taip pat prašė teismo priteisti jam iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų 1. P. A. J. ir 2. L. J. skundas netenkintinas.
Teismas nutartyje dėl pareiškėjų skundo pasisako plačiau, kadangi bylos nagrinėjimo metu bylos dalyviai išsakė skirtingą nuomonę dėl procesinių veiksmų, kuomet pateiktas vykdymui dokumentas skundžiamas kasacine tvarka ir pateikė skirtingus argumentus. Be to bylos dalyviai procesiniuose dokumentuose kelia ir kitus jiems aktualius teisės klausimus, į kuriuos teismo nuomone tikslinga jiems atsakyti, siekiant išvengti papildomo jų bylinėjimosi ateityje.
Pagrindinės vykdymo proceso nuostatos.
Teismo byloje priimtas procesinis sprendimas po jo įsiteisėjimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tuo pačiu turi būti įgyvendintas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas. Pažeistos subjektinės teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus, pvz. atlygina žalą, sumoka bauda ir t.t. Dažnai valstybės pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Kitaip tariant, prasideda savarankiška civilinio proceso stadija - priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesas. Tai labai svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisingumo vykdymas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas (LAT CBS 1999-06-28 nutartis civ. byloje M. J. v. Teismo antstolių kontora prie Kauno m. apylinkės teismo, Nr. 3K-3-348/1999, kat. 37, 2003-11-10 nutartis civ. byloje B. K. v. A. K., Nr. 3K-3-1043/2003, kat. 25.8.2;119).
Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo (angl. enforcement) formų. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes jie visi daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Tačiau priverstinai vykdomas ne kiekvienas teismo sprendimas. Esant teismo sprendimui pripažinti, nutraukti, pakeisti ar nustatyti teisinius santykius paprastai nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių, nes teisinį poveikį daro pats sprendimas. Teorijoje tokie teismo sprendimai laikomi sukeliančiais teisinius padarinius (angl. self-executing judgements).
Tuo tarpu teisinis sprendimų priteisti poveikis pasiekiamas tik kai atsakovas (skolininkas) atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Atsakovui (skolininkui), neatliekančiam įpareigojimų, tenka taikyti valstybės prievartą. Sprendimai, vykdomi taikant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais (angl. executory judgements).
Pabrėžtina, kad pagal Šiaulių apylinkė teismo Šiaulių rūmų 2018-02-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-279-797/2017 dėl 670,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo S. J. naudai iš L. J., užvesta vykdomoji byla Nr. 0136/18/00718. Pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-279-797/2017 dėl 820,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo S. J. naudai iš P. A. J., užvesta vykdomoji byla Nr. 0136/18/00716. Pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eA2-6982-1028/2017 dėl 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo S. J. naudai iš Petro A. J., užvesta vykdomoji byla Nr. 0136/18/00717. Būtent šių vykdytinų dokumentų pagrindu ir buvo pradėtas vykdymo procesas dėl skolos iš skolininkų
Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir atidėjimo vykdymo procese.
Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausiai įtvirtina teismo sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Tai reiškia, kad įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymas gali būti sustabdytas ne kiekvienoje byloje, o tik išimtinais atvejais, jeigu kyla reali pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, ir jeigu tokiu sustabdymu nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.
Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis LR CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Toks antstolio patvarkymas turi būti priimtas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (LR CPK 625 str. 2 d.). Tokio patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims.
Priklausomai nuo aplinkybių, sudarančių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą, skiriamas privalomas ir fakultatyvusis vykdomosios bylos sustabdymas.
Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti LR CPK 626 straipsnyje. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:
1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;
2) skolininkui netekus veiksnumo;
3) iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui;
4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus;
5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių;
6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto;
7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;
8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. Antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz., teismui atidėjus ar išdėsčius sprendimo vykdymą (LR CPK 284 str. 1 d.), sustabdžius kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą (LR CPK 363 str.) ar sustabdžius nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str. 2 d.) ir kt.
Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:
1) kai to raštu prašo išieškotojas;
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška;
3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;
4) kai paskelbta skolininko paieška (LR CPK 620 str.);
5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga nechroniška liga;
6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą.
Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Sustabdžius vykdomąją bylą, jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.
Pažymėtina, kad kasacinio skundo padavimo bei paskesnis šio skundo priėmimo (LR CPK 350 str. 1 d., 4 d., 6 d.) faktas, pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau LR CPK 363 straipsnis suteikia diskrecijos teisę kasacinės instancijos teismui sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Akivaizdu, kad sprendimo priėmimas dėl vykdymo sustabdymo yra ne antstolio ar apylinkės teismo, o bylą kasacine tvarka nagrinėjančio teismo kompetencija. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą, todėl LR CPK 363 str. nurodytam subjektui priėmus dėl to nutartį antstolis savo patvarkymu privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Tokį patvarkymą antstolis turi priimti nedelsiant po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymą. Pareiškėjai duomenų apie nurodytos nutarties priėmimą nepateikė.
Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus pagal tas aplinkybes, kurios atsirado atliekant vykdymo veiksmus skolos išieškojimo procese.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų darytina išvada, kad antstolis laikėsi aukščiau nurodytų vykdymo proceso nuostatų. Šią teismo išvadą patvirtina ir minėtoje byloje esantys rašytiniai dokumentai. Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad antstolio veiksmai neprieštaravo vykdymo proceso principams ir negali būti pripažintini neteisėtais, dėl to teismui yra pagrindas netenkinti pareiškėjų (os) skundo dėl antstolio veiksmų ir jį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų išieškotojui atlyginimo.
Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas (skundas) atmestas. Proceso dalyvis išieškotojas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų 100,00 Eur atlyginimo priteisimo iš skolininkų (pareiškėjų). Kadangi šios išlaidos atitinka teisės akto reikalavimą, tai yra nėra per didelės, dėl to jos priteistinos iš skolininkų P. A. J. ir L. J. lygiomis dalimis.
Tenka pastebėti, kad civilinio proceso išlaidos - tai ne tik šalių, bet ir valstybės išlaidos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todėl būtina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį šalių bylinėjimąsi suvokiant, kad tai veda tik prie šių išlaidų didėjimo. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjai turi prisiimti visas iš jų netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nėra vien tik posakis be turinio. Aišku viena - visos aukščiau įvardytos išlaidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažėja, o didėja.
Iš bylos dalyvių neišieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, kadangi jų suma neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus dydžio (CPK 96 str. 6 d.).
Teismo nutarčiai įsiteisėjus antstoliui T. U. grąžintinos pateiktos vykdomosios bylos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
1. Pareiškėjų P. A. J. ir L. J. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų atmesti.
2. Priteisti išieškotojui (suinteresuotam asmeniui) S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno pareiškėjo (skolininko): 1. P. A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2. L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
3. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.
4. Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui T. U. vykdomąsias bylas Nr. 0136/18/00718, 0136/18/00716, 0136/18/00717.