- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-699-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02694-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
- Advokatai
- Vytautas Tučkus, Vytautu Tučkas
- Kategorijos
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. atstovo advokato Vytauto Tučkaus atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4319-470/2012 pagal ieškovo UAB „Litesko“ filialo Alytaus energija ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos už šilumos energiją ir kitas paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė L. J. pateikė teismui pareiškimą (b.l. 26-27) dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3214-470/2012, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškinys ir UAB „Litesko“ priteista iš atsakovės 15825,64 Lt skolos už šilumos energiją ir kitas paslaugas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. liepos 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 475 Lt bylinėjimosi išlaidų, peržiūrėjimo, kurį teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė tenkinti (b.l. 40-42). Atsakovė L. J. dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą (b.l. 46-49). 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b.l. 50) teismas nustatė atsakovei terminą iki 2012 m. gruodžio 15 d. atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atskirąjį skundą pateikusio asmens G. J. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kadangi teismas neturėjo galimybės spręsti, ar L. J. atstovas turi teisę pasirašyti ir paduoti atskirąjį skundą. 2012 m. gruodžio 13 d. teisme buvo gautas atsakovės L. J. atstovo advokato Vytauto Tučkaus prašymas „Dėl atskirojo skundo ištaisius trūkumus pagal teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4319-470/2012“ (b.l. 52), kuriame prašoma priimti 2012 m. gruodžio 12 d. atskirąjį skundą bei prie jo pridedamus papildomus įrodymus, pateiktas 2012 m. gruodžio 12 d. atskirasis skundas su priedais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi (b.l. 57-58) atsakovės L. J. atstovo G. J. pateiktą 2012 m. lapkričio 22 d. atskirąjį skundą nepašalinus 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, o 2012 m. gruodžio 13 d. teisme gautą L. J. atstovų G. J. ir advokato Vytauto Tučkaus pasirašytą atskirąjį skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus įstatymų nustatytą terminą ir grąžino jį padavusiems asmenims. Kadangi terminas procesinio dokumento - atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties atsisakyti peržiūrėti sprendimą už akių - trūkumams, nurodytiems 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje, pašalinti pasibaigė, tačiau nei atsakovė, nei jos atstovas nutartyje nurodyto atskirojo skundo trūkumo nepašalino, teismas laikė atskirąjį skundą nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. 2012 m. gruodžio 13 d. teisme gautą atsakovės atstovų G. J. ir advokato Vytauto Tučkaus atskirąjį skundą dėl 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties teismas laikė nauju atskiruoju skundu civilinėje byloje ir atsižvelgiant į tai, kad terminas atskirajam skundui paduoti pasibaigė 2012 m. lapkričio 22 d., sprendė, kad skundas paduotas praleidus įstatymų nustatytą terminą, o kadangi termino atstatyti neprašyta, atsisakė jį priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 61-63) atsakovės L. J. atstovas advokatas Vytautas Tučkus prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė negalėjo teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodyto trūkumo pašalinti nutartyje nurodytu būdu, kadangi pradinį atskirąjį skundą pasirašęs atsakovės atstovas G. J. neturi įstatyme numatyto atstovui būtino aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, t. y. jis neturėjo teisės atstovauti atsakovę pateikiant atskirąjį skundą ir nelaikytinas subjektu, turinčiu teisę inicijuoti apeliacinį procesą, todėl atsakovė atskirojo skundo trūkumą pašalino kitu būdu, t. y. 2012 m. gruodžio 12 d. atskirąjį skundą, pateiktą ištaisius teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje nustatytą trūkumą, pasirašė kitas atsakovės atstovas, turintis teisę atsakovės vardu paduoti atskirąjį skundą. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog atsakovė atskirojo skundo trūkumą pašalino kitu įmanomu ir leistinu būdu, t. y. ji savo teisę į apeliaciją realizavo kitu teisėtu būdu.Su atskiruoju skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi atsakovė, t. y. dalyvaujantis byloje asmuo, atskirojo skundo subjektas. Apeliacinio skundo subjektu yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašęs asmuo. Jei šalies vardu paduodamą skundą pasirašo įgaliotas, bet neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo asmuo, vertintina, kad toks asmuo negali būti šalies atstovu teisme, tačiau ir tokiu atveju atskirojo skundo subjektas išlieka bylos šalis, o ne skundą pasirašęs asmuo.Atskirojo skundo trūkumas, kad skundą bylos šalies vardu pasirašė asmuo, nors ir įgaliotas, tačiau negalintis atstovauti šaliai teisme dėl to, jog neturi specialaus teisinio išsilavinimo, atskirojo skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas skundo padavimą patvirtinus bylos šaliai asmeniškai arba kitam atstovui pagal pavedimą, kuris tinkamai atstovauja šalį ir kuris šalies vardu turi teisę atlikti visus procesinius veiksmus. Dėl to teismui pateikto atskirojo skundo patvirtinimas tokiu būdu reiškia, kad atsakovė patvirtina ir veda bylą per kitą savo atstovą. Kito atsakovės atstovo advokato 2012 m. gruodžio 13 d. teismui pateiktas pasirašytas atskirasis skundas negali būti vertinamas kaip naujas procesinis dokumentas, pateiktas praleidus atskirojo skundo pateikimo terminus. Draudimas nurodytu būdu pašalinti atskirojo skundo trūkumą prieštarautų ne tik teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bet ir trukdytų įgyvendinti teisingumą konkrečioje byloje bei užtikrinti darnią teisinės sistemos raidą.Nors teisė į teismą nėra absoliuti ir yra galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, o konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad dėl nustatytos aplinkybės – apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumo (skundą dalyvaujančių byloje asmenų, esančių apeliacinio skundo subjektais, vardu pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo arba, nors ir įgaliotas, bet negalintis dėl specialaus išsilavinimo trūkumo atstovauti), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje.
Šalies argumentai
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje ginčas kilęs dėl asmens teisės teismo nustatytus procesinio dokumento – atskirojo skundo - trūkumus, susijusius su tinkamu asmens atstovavimu teisme, pašalinti kitu būdu, nei kad nurodė teismas savo nutartyje dėl trūkumų šalinimo.
Nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teisme 2012 m. liepos 18 d. buvo gautas ieškovo UAB „Litesko“ filialo Alytaus energija ieškinys atsakovei L. J. dėl skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą ir delspinigių priteisimo (b.l. 2), kuris 2012 m. rugsėjo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3214-470/2012 buvo patenkintas iš dalies (b.l. 17-18).
2012 m. spalio 8 d. teisme buvo gautas atsakovės L. J. pareiškimas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kaip ir atsiliepimą į ieškinį, kurį teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti kaip paduotą praleidus įstatymų nustatytą terminą, pasirašė jos atstovas G. J., veikiantis pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimą, tačiau teismas trūkumų dėl to, jog procesiniai dokumentai pasirašyti galimai netinkamo atstovo, nenustatė. Nors teismui buvo pateikta ir atstovavimo sutartis, sudaryta 2012 m. spalio 25 d. tarp advokato Vytauto Tučkaus ir įgalioto asmens G. J. (b.l. 28), tačiau pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo advokato nebuvo pasirašytas. Pažymėtina, jog Alytaus rajono apylinkės teismas atsakovės L. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pasirašytą jos atstovo, veikiančio pagal įgaliojimą G. J., priėmė ir 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė jį tenkinti (b.l. 40-42). Atsakovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą (b.l. 46-49), kuris buvo pasirašytas už atsakovę pagal įgaliojimą veikiančio G. J., tačiau šiuo atveju teismas sprendė, jog atskirasis skundas turi trūkumų, t. y. jog jis pasirašytas galimai netinkamo asmens ir 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius G. J. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismui nustačius pateikto atskirojo skundo trūkumus, teisme 2012 m. gruodžio 13 d. buvo gautas atsakovės atstovo advokato Vytauto Tučkaus prašymas, kuriame nurodoma, jog atsakovė, įvykdžiusi teismo pavedimą ir pašalinusi atskirojo skundo trūkumą, pateikia atskirąjį skundą. Teismui buvo pateiktas ir 2012 m. gruodžio 12 d. atskirasis skundas, pasirašytas tiek atsakovės atstovo pagal įgaliojimą G. J., tiek ir advokato Vytauto Tučkaus, kurį teismas laikė nauju atskiruoju skundu ir atsisakė priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Atskiruoju skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovei ištaisius trūkumus kitokiu būdu, nei kad nurodė teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo, pateiktą atskirąjį skundą laikyti nauju atskiruoju skundu ir teigiama, jog atsakovė, būdama atskirojo skundo subjektu, atskirojo skundo trūkumus pašalino kitu įmanomu ir leistinu būdu, kadangi teismo nustatytu būdu atskirojo skundo trūkumų pašalinti nebuvo galima.
Remiantis CPK 305 straipsniu apeliacinio skundo subjektais laikytini byloje dalyvaujantys asmenys. Kadangi atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus tam tikras išimtis (CPK 338 straipsnis), laikytina, kad atskiruosius skundus taip pat gali paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog tik atsakovė L. J. laikytina atskirojo skundo subjektu nepriklausomai nuo to, ar ji bylą veda asmeniškai ar per atstovą. Teisė pateikti atskirąjį skundą yra sudėtinė teisės kreiptis į teismą dalis, todėl turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje, tačiau detaliai reglamentuota CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, nustatė visiems privalomus reikalavimus, kurių reikia laikytis siekiant tinkamai realizuoti savo turimą teisę kreiptis į teismą. Vieni iš šių reikalavimų yra susiję su tinkamu procesinio dokumento įforminimu ir pateikimu teismui, kurių nesilaikant ir procesiniam dokumentui neatitinkant visų įstatymuose nustatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų procesinis dokumentas negali būti priimtas, o asmens teisė į teismą liktų neįgyvendinta. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, kadangi CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (ar jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas pareiškimą, pripažįstama, kad teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pateikiami procesiniai dokumentai, tarp jų ir atskirasis skundas, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.
Kaip jau buvo nurodyta, asmuo teisę kreiptis į teismą, o kartu ir paduoti atskirąjį skundą, gali realizuoti asmeniškai pats arba veikdamas per savo atstovą. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys ar per atstovus. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t. y. teismas turi ir pareigą patikrinti, ar procesinis dokumentas nėra pasirašytas neįgalioto asmens, ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti procesą, kaip kad šiuo konkrečiu ginčijamu atveju apeliacinį procesą. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK 56 straipsnyje detaliai reglamentuota, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Be kitų minėto straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Šiuo atveju laikoma, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiems juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.
Byloje esantis 2012 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimas (b.l. 29) patvirtina įgalioto asmens G. J. teises veikti atstovaujamosios L. J. vardu taip pat ir teismuose, o be kita ko ir sudaryti sutartis su advokatais dėl teisinės pagalbos teikimo. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su 2012 m. lapkričio 22 d. teisme gautu atsakovės L. J. atskiruoju skundu, pasirašytu jos atstovo pagal įgaliojimą G. J., patikrinęs atstovavimo tinkamumą sprendė, kad nesant įrodymų apie minėto asmens turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą negalima nustatyti, ar atstovavimas yra tinkamas, dėl ko šį trūkumą nurodė pašalinti. Pažymėtina, kad civilinėje byloje duomenų apie tai, kad G. J. yra atsakovės L. J. giminaitis ar juos sieja kokie nors kitokie santykiai, numatyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra, todėl manytina, jog teismas, reikalaudamas pateikti tik įrodymus, patvirtinančius G. J. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nepagrįstai susiaurino galimus pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo variantus. Teismas sprendė, kad G. J. galimai yra atsakovės giminaitis, todėl ir tik remdamasis CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), nustatė terminą trūkumams pašalinti. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nei duomenų, nei įrodymų, patvirtinančių, jog G. J. ir atsakovę L. J. sietų giminystės ar kitokie ryšiai, numatyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra, todėl teismas nepagrįstai reikalavo tik pateikti minėto atstovo pagal įgaliojimą teisinį išsilavinimą patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei minėtas asmuo būtų turėjęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau nesant įrodymų apie jo giminystės ryšius su atsakove, jo taip pat nebūtų buvę galima laikyti tinkamu atstovu byloje, turinčiu teisę pasirašyti atsakovės vardu pateikiamus procesinius dokumentus. Pripažintina, jog teismas pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų patikrino atstovavimo tinkamumą, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi nurodydamas tik vieną galimą trūkumų, susijusių su tinkamu atsakovės atstovavimu, variantą, nepagrįstai apribojo atsakovės galimybę tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad atsakovė atskirajame skunde konkrečiai nurodė, jog G. J. neturi teisinio išsilavinimo, dėl ko jis negali būti laikomas tinkamu atstovu byloje, tačiau minėto asmens negalėjimas atstovauti atsakovę teisme neatima galimybių atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
Manytina, kad šiuo atveju teismas turėjo nurodyti trūkumą ir paprašyti pateikti procesinį dokumentą, pasirašytą tinkamo atstovo arba pateikti visus duomenis ir įrodymus, suteikiančius teisę pateikti teismui atsakovės vardu G. J. pasirašytus procesinius dokumentus. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovė nurodytą trūkumą galėjo pašalinti ne tik pateikdama teismo pareikalautus įrodymus, bet ir pateikdama tinkamo atstovo pasirašytą atskirąjį skundą. Priešingas nurodytos situacijos interpretavimas nepagrįstai suvaržytų atsakovės galimybes pasinaudoti jai suteikta apeliacijos teise, o kartu neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai procesiniam dokumentui nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso, o ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, bet ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai suvaržė atsakovės teisę kreiptis į teismą spręsdamas, kad vėliau tinkamo atstovo pasirašytas atskirasis skundas yra naujas procesinis dokumentas ir paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą formaliai, nesivadovaudamas civilinio proceso principais sprendė susiklosčiusią situaciją, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Taip pat pažymėtina, jog paties pirmosios instancijos teismo elgesys gali būti laikomas klaidinančiu atsakovę ir jos atstovus, kadangi teismas ankstesnių dokumentų – atsiliepimo į ieškinį bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurie buvo pasirašyti taip pat tik atsakovės atstovo pagal įgaliojimą G. J., - trūkumų nenustatė, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išnagrinėjo, todėl pagrįstai manytina, kad atsakovės atstovas ir pateikdamas atskirąjį skundą pasirašytą tik jo, pagrįstai tikėjosi veikiantis teisės aktų nustatyta tvarka. Nors minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė ar jos atstovas galėjo veikti nepaisydami teisės aktų reikalavimų, tačiau į juos būtina atsižvelgti vertinant atsakovės, kaip sąžiningos proceso šalies elgesį, ir jos galimybes tinkamai realizuoti savo teises.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas anksčiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovė 2012 m. lapkričio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytus trūkumus dėl netinkamo atstovavimo galėjo pašalinti ne tik nutartyje konkrečiai nurodytu būdu, bet ir imdamasi kitų veiksmų, kuriais pati asmeniškai galėjo patvirtinti atskirojo skundo padavimą ar suteikdama įgaliojimus ją atstovauti kitam atstovui pagal pavedimą (pažymėtina, kad atstovavimo sutartis su advokatu Vytautu Tučkumi sudaryta dar iki minėtos nutarties priėmimo, t. y. 2012 m. spalio 5 d.), kas užtikrintų galimybę atsakovei realizuoti savo teisę į apeliacinį procesą. Teismas nepagrįstai formaliai laikydamasis teisės aktų nuostatų ir vertindamas susiklosčiusią situaciją be pagrindo vėliau paduotą atskirąjį skundą, kuris buvo pasirašytas tinkamo atstovo, laikė nauju procesiniu dokumentu ir atsisakė jį priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, kadangi toks teismo sprendimas vertintinas kaip neatitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepagrįstai varžantis atsakovės teises į tinkamą civilinės bylos išnagrinėjimą ir siekį, kad civilinėje byloje būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisėtai šioje konkrečioje situacijoje taikė teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai apribojo atsakovės teisę pašalinti trūkumus kitu būdu nei kad nurodė teismas savo nutartyje dėl trūkumų šalinimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o atskirojo skundo dėl 2012 m. lapkričio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti.
Atsakovės L. J. atskirojo skundo dėl 2012 m. lapkričio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.