Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-11-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-11242-723/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
e2YT-11242-723/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03223-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Pareiškėjas
T. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“
Advokatai
Irmantas Čičiurka
Kategorijos
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-11242-723/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03223-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Mažeikienei,dalyvaujant pareiškėjai T. K., jos atstovui advokatui Irmantui Čičiurkai,teismo vertėjai Erikai Tunčikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja T. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos S. G. mirties (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos motina S. G. mirė 2009-08-26, būdama našle. Jos vaikai buvo: pareiškėja ir D. G., kuri mirė 2005-08-23. Motinai priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ji nuomojo 3 ha ūkio žemės. Pareiškėjos motina per visą gyvenimą tik ir gyveno nurodytu adresu, kur jai buvo suteiktas gyvenamasis namas. Šiuo adresu jos deklaruota gyvenamoji vieta yra nuo 1973-11-20. Motina neturėjo jokio kito turto savo vardu. Pareiškėja irgi visą savo gyvenimą gyveno kartu su motina tuose pačiuose namuose. Vėliau pareiškėja sudarė santuoką, tačiau šiuose namuose su savo šeima gyvena ir po šiai dienai. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai, bendruose namuose pareiškėja su savo šeima liko ir toliau gyventi, pareiškėja toliau mokėjo už komunalinius mokesčius, naudojosi ir šiai dienai naudojasi bendrai su mama užgyventą buitį (baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai ir kt.). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai, per įstatymo nustatytą terminą niekas nesikreipė pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos motina nebuvo sudariusi testamento. Pareiškėja paveldėtą turtą iki šiol faktiškai valdo, prižiūri, moka mokesčius ir jais naudojasi, valdo kaip savo nuosavybę.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos S. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį T. K. paveldimo turto priėmimą valdyti.

3. Teismo posėdyje pareiškėja T. K. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad tėvas, motina ir sesuo yra mirę, ji viena likusi. Ten nuo mažens gyvena. Ji ten gyvena, likusiais po motinos mirties daiktais naudojasi. Po motinos mirties liko baldai, indai. Ji dabar jais naudojasi, moka mokesčius už elektrą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas adv. I. Čičiurka prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja siekia įgyvendinti po mamos likusią turtinę teisė į motinos turtą. Likusiame turte po motinos mirties ir toliau gyvena pareiškėja, moka mokesčius.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra S. G. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.).

5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja T. K. yra palikėjos S. G. dukra. Palikėja S. G. mirė būdama našle, kita jos dukra D. G. mirė (duomenys neskelbtini). S. G. gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas ir notarės pažyma patvirtina, kad palikėja S. G. testamento nebuvo sudariusi bei po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra pradėta.

6. Nors dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra pradėta, tačiau pareiškėja po savo motinos mirties toliau liko gyventi nurodytame name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektrą, naudojosi motinos paliktais namų apyvokos daiktais, t. y. po motinos mirties pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti.

7. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius