Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovei R. J. J. dėl skolos už vandenį ir nukanalizavimą priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo nepateikė, pranešta tinkamai (b. l. 25).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

ieškinys tenkintinas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimą nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei. Atsakovė nuo 2011 m. lapkričio 9 d. gyvena minėtame bute nuomos sutarties pagrindu. Ieškovė minėtam butui teikia vartojamąsias paslaugas vandens tiekimą. Atsakovė su ieškove sutarties dėl atsiskaitymo už butui patiektą vandenį nebuvo sudariusi, tačiau faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Iš priskaitymų apmokėjimų žiniaraščio, kitos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė atsakovei tiekė paslaugas, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. susidarė 353,76 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas.

Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo, tačiau vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.71 straipsniu ir 6.384 straipsnio 1 dalimi, bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, laikytina, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą vandens tiekimo sutartį nuo vartotojo naudojamų geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo įrenginių prijungimo prie ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tai reiškia, kad atsakovei atsirado pareiga mokėti ieškovei mokesčius, susijusius su paslaugų teikimu. Pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį vandens tiekimas yra viena iš komunalinių paslaugų. Mokestis už karštą ir šaltą vandenį mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka remiantis savivaldybes patvirtintomis vandens suvartojimo normomis.

Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atsakovė privalo vykdyti savo kaip tiekiamo vandens vartotojos pareigas ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CK 6.38 ir 6.63 straipsniai).

CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Ieškovė tiekė vandenį į atsakovei nuomos pagrindu priklausiusį butą, atsakovė naudojosi suteiktomis paslaugomis, tačiau už ieškovės paslaugas nemokėjo, todėl naudodamasi ieškovės paslaugomis, atsakovė privalėjo vykdyti prievoles – už suteiktas paslaugas mokėti nustatytus mokesčius (CK 6.351 straipsnis, 6.584 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teigimu, atsakovė savo prievolės mokėti ieškovei tinkamai nevykdė ir yra skolinga 353,76 Eur, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašą ir 0,87 Eur už nekilnojamojo turto registro išrašą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 353,76 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 76 ct) skolą už vandenį ir nukanalizavimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (353,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,71 Eur (dvidešimt vieno euro 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.