Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-08-25 · Byla Nr. 2KT-20/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-25
Bylos Nr.
2KT-20/2011
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01084-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
S. J.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismo proceso Nr. 2-18-3-01084-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su pareiškėjo S. J. nušalinimo pareiškimu Joniškio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Esmė ir faktai.

Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo individualios įmonės „Aikė“ ir S. J. ieškinį atsakovui P. N. dėl skolos, nepriemokos ir palūkanų priteisimo. Ieškovas S. J. nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą Joniškio rajono apylinkės teismui (teisėjams Vijoletai Kurtkienei ir Vidmantui Gestautui) nurodydamas, jog nepasitiki teisėjais ir šiuo teismu. Nušalinimo pareiškimą pareiškėjas grindžia tuo, jog, anot pareiškėjo, jis dėl šio ginčo jau buvo kreipęsis į Joniškio rajono apylinkės teismą, tačiau jo ieškinį teismas paliko nenagrinėtą. Mano, kad toks ankstesnis teismo sprendimas gali įtakoti teismą ir nagrinėjant pastarąją bylą. Kartu pareiškėjas reiškia nepasitikėjimą teismu ir teisėju V. Gestautu, nes mano, kad jis, būdamas šio teismo pirmininku, nepagrįstai sprendžia visus su juo susijusius klausimus, dėl to jis jau yra kreipęsis su skundais į įvairias institucijas. Pareiškėjas nurodo ir kitą motyvą – tai, kad jis negali pasitikėti teismu nes teismas atsisakė priimti jo patikslintą ieškinį. S. J. taip pat teigia, jog 2002-02-04 Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi buvo tenkintas jo prašymas nušalinti visus šio teismo teisėjus nuo jo bylos nagrinėjimo, todėl mano, kad vieną kartą pripažinus teismą šališku, situacija negali pasikeisti, turi galioti ankstesnioji nutartis.

Teisė.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Pasikartojant pareiškėjui primintina, kad teisėjo nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Teismo pirmininkas turi įgaliojimus, kuriuos jam suteikia civilinio proceso kodeksas. Ir tik tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, arba nušalinimas pareiškiamas visiems teisėjams (in corpore), nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Šiuo atveju Šiaulių apygardos teismo pirmininkas arba civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apylinkės teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas S. J. pareiškė prašymą nušalinti ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir šio teismo pirmininkui, o trečiasis teisėjas atostogauja, šis nušalinimo pareiškimas sprendžiamas aukštesnės pakopos teisme – šiuo atveju – Šiaulių apygardos teisme (CPK 69 str.).

Nušalinimo teisės aiškinimo ir taikymo aspektai

Kaip jau ne kartą buvo teigta priimamose analogiškose nutartyse, kuriomis buvo sprendžiama dėl teismui reiškiamo nušalinimo pagrįstumo, asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai teisėjui nušalinti, o CPK 66 straipsnis nustato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

Taigi bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindai yra aptarti CPK 64-66 straipsniuose. Tačiau visais atvejais teisėjas negali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo vien tik esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, t.y. subjektyviam nenorui, kad bylą nagrinėtų paskirtasis teisėjas ar teismas, kurio kompetencijoje yra bylos teismingumas, bet tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl teismo ar teisėjo šališkumo nagrinėjant konkrečią bylą. Kartu primintina, kad nušalinimo klausimas visada sprendžiamas, kaip ir reiškiamas tik konkrečioje byloje, bet ne apskritai.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalis, pareiškusi nušalinimą teismui ar teisėjui turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Nušalinimo klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai, nepriklausomai nuo to, kaip jis buvo išspręstas anksčiau kitoje byloje. Kartu primintina, kad tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams. Pasikartojant dar kartą konstatuotina, kad abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, būtų ydingas, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Bylos perdavimas galimas CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Teisė nuspręsti, ar egzistuoja pagrindas procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo kitam teismui priimti, suteikta aukštesnės instancijos teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. (CPK 35 str. 2 d. ir 3 str. 6 d., 69 str. 1 d.).

Vertinant S. J. pareiškimo turinį dėl Joniškio rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo akivaizdu, kad pareiškimas yra grindžiamas vien subjektyvia atsakovo nuomone, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais bei nepatvirtina, kad šiai bylai išnagrinėti paskirta teisėja ar bet kurie kiti Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjai gali būti šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas subjektyviai nepasitiki teismu ar netgi visa teismų sistema, kad šis teismas yra priėmęs jo atžvilgiu pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus kitose bylose ar nagrinėjamoje pat byloje, negali būti pagrindu nušalinti teisėją, o juo labiau visą teismą nuo konkrečios bylos nagrinėjimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija (109 straipsnis) tik Teismui - vienintelei valdžios institucijai pavedė vykdyti teisingumą Lietuvoje. O ta aplinkybė, kad pareiškėjo reikšti nušalinimo pareiškimai kitose bylose buvo patenkinti, neduoda pagrindo a priori (lot. iš anksto) laikyti pagrįstu ir tenkinti nušalinimo pareiškimo šiuo konkrečiu atveju.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra. O nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas atmestinas. Kartu teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas prašymą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui atmesti kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo S. J. nušalinimo pareiškimo Joniškio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis galutinė.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius