- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-13-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09480-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- UAB „REIKALAVIMAS.LT“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. Š., prašydamas priteisti iš atsakovės 14208,56 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovei ieškinio sumai areštuoti atsakovei R. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas neturi duomenų apie gerą atsakovės turtinę padėtį ir jos veiklos pelningumą. Atsakovė taip pat nereaguoja į raginimus geruoju grąžinti susidariusią skolą, o tai, ieškovo teigimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė jo geruoju nevykdys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: areštavo atsakovės R. Š. turtą ne mažesnei kaip 14208,56 Lt sumai, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu pagal pateiktą ieškinį, o nesuradus ar neužtekus turto, areštavo pinigines lėšas, leisdamas atsakovei vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, valstybės biudžetu ir darbuotojais. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl 14208,56 Lt sumos, ši suma yra pakankamai didelė, kas gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia areštuojant atsakovės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar trūkstant, pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. Š. prašė apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti. Apeliantė nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais ir teismo nutartimi, kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. spalio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutartį buvo parduotas pardavėjui L. S.. Pagal Gyventojų registro tarnybos prie VRM pažymą L. S. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo reikalavimai dėl mokesčių turi būti reiškiami nurodytam asmeniui. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi nuo pardavimo dienos praėjo šešiolika metų. Pažymėjo, kad, pardavusi butą, apeliantė nesidomėjo, kas daroma toliau, kadangi pirkėjas turėjo pareigą įregistruoti butą turto registre. Pagaliau už buto šildymą ir kitas komunalines paslaugas reikėjo mokėti, tačiau ištisus metus UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ neieškojo skolininko, o po šešiolikos metų surado skolų supirkinėtojus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu, todėl prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Paaiškino, kad pagal 1995-10-14 Pirkimo – pardavimo sutartį parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo registruotas viešame registre, todėl aplinkybės apie tokio buto pardavimą L. S. nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovui [LR CK 1.75 str. 2 d.; 6.393 str. 3 d.].
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
LR CPK 338 str. nuostatos nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Pagal LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą [nutartį] ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Iš bylos medžiagos nustatyta, ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“, kreipdamasis į teismą su ieškiniu atsakovei R. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei R. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl ieškovui, teikiančiam prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenka pareiga tokį prašymą motyvuoti bei pagrįsti pridėtais rašytiniais įrodymais [LR CPK 178 str. -179 str.]. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo iš esmės buvo grindžiamas prielaidos apie galimai sunkią atsakovės finansinę padėtį, nes, kaip nurodė ieškovas, jis neturi priešingų duomenų apie gerą atsakovės turtinę padėtį ir jos veiklos pelningumą. Prašyme taip pat buvo pažymėta, kad atsakovė nereaguoja į raginimus geruoju grąžinti susidariusią skolą, kas, ieškovo teigimu, leidžia spręsti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė jo geruoju nevykdys. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi, spręsdamas ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl 14208,56 Lt sumos, ši suma yra pakankamai didelė, kas gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties ji buvo priimta 2011 m. spalio 24 d., t.y. jau galiojant naujai LR CPK redakcijai. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo aktuali ir galiojo iš dalies pakeista LR CPK 144 str. 1 d., kuri nustatė, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Pažymėtina ir tai, kad dar iki įsigaliojant naujai LR CPK redakcijai [šiuo metu galiojanti 2011 m. lapkričio 18 d.] ir atitinkamai pakeistiems [visa apimtimi ar iš dalies] atskiriems kodekso straipsniams [įskaitant CPK 5 skirsnį dėl laikinųjų apsaugos priemonių], Lietuvos apeliacinio praktikoje buvo pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo [Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2173/2011]. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų [išaiškinimų], t.y. veiksmų, susijusių su preliminariu ieškovo reikalavimų bei pateiktų įrodymų įvertinimu, teismas neatliko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagrindiniai nagrinėjamo atskirojo skundo motyvai susiję su paties ieškinio reikalavimų pagrįstumu, prie atskirojo skundo apeliantei pateikiant atitinkamus rašytinius įrodymus, todėl tuo labiau tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, teismas galėjo spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
Vertinant skundžiamos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties turį bei teismo motyvus, kuriais remiantis ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytas pagrįstu, pastebėtina ir tai, kad teismas nevertino ir kitų svarbių aplinkybių, susijusių su ieškinio sumos dydžiu, aplinkybių, ar ieškinio reikalavimai yra dideli atsakovei, ar yra reali grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, ar byloje yra duomenų, kad atsakovė gali vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo. Vadovaujantis naujausiomis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos tendencijomis, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tik tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus, nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių [Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-336/2009]. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismo padarytos išvados apie didelę ieškinio kainą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, esant galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui, nebuvo pagrįstos atsakovės turtinės padėties ir finansinių galimybių įvertinimu. Nesant tokių duomenų bei įrodymų apie atsakovės finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi galimybės nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą, o prašomą priteisti sumą įvertinti ne absoliučiu dydžiu, bet analizuojant aplinkybes apie atsakovės turtinę padėtį ir finansines galimybes, t.y. aplinkybes, ar ieškinio suma yra didelė atsakovei R. Š. ir dėl to egzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, tačiau to padaryta nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė prašymo esmės ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o tai sudaro pagrindą skundžiamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir, nesant galimybės bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.