Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria R. R. , kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 24 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, S. V. , kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji perduota Kauno apygardos prokuratūrai.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs prokuroro skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje R. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, o S. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje.

Byloje R. R. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006-12-07 iki 2008-04-15, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi, (duomenys neskelbtini) 2007-01-04 įgaliojimo, kuriuo jis buvo įgaliotas parduoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, Savanorių pr. 168, ir įmonės vardu sudaryti ir pasirašyti jo pirkimo-pardavimo ir perdavimo-priėmimo sutartis, pagrindu, valdydamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą patikėjimo teise, žinodamas, kad butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-08 nutartimi pripažintas R. D. nuosavybe ir turi būti jam perduotas, 2007 m. gruodžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui S. V. žinant, kad butas, esantis Kaune (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-08 nutartimi pripažintas R. D. nuosavybe ir turi būti jam perduotas, ir jam nurodžius parduoti minėtą butą S. P. ir S. P. , vykdydamas jo nurodymą, 2007-12-22, 13 val. 45 min., Kauno m. 5-ajame notarų biure, esančiame Kaune, Birželio 23-iosios g. 8-2, 2007-01-04 įgaliojimo pagrindu sudarydamas šio buto pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5-1-1838) su S. P. ir S. P. ir tą pačią dieną pagal priėmimo perdavimo aktą (notarinio registro Nr. 5-1-1839) perduodamas butą S. ir S. P. , tokiu būdu iššvaistė 2007-01-04 įgaliojimo pagrindu jam patikėtą svetimą turtą - R. D. butą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini) 287 000 Lt vertės, tuo padarydamas R. D. 144 000 Lt turtinę žalą,

S. V. kaltinamas tuo, kad nuo 2005-06-20 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisę duoti nurodymus UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriui R. R. dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto panaudojimo, pastarajam UAB (duomenys neskelbtini) 2007-01-04 įgaliojimo, kuriuo jis buvo įgaliotas parduoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini) ir įmonės vardu sudaryti ir pasirašyti jo pirkimo-pardavimo ir perdavimo-priėmimo sutartis, pagrindu, valdant UAB (duomenys neskelbtini)turtą patikėjimo teise, žinodamas, kad butas, esantis Kaune (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-08 nutartimi pripažintas R. D. nuosavybe ir turi būti jam perduotas, 2007 m. gruodžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nurodė R. R. UAB (duomenys neskelbtini) parduoti S. P. ir S. P. , po to R. R. , vykdant jo nurodymą ir žinant, kad šis butas Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-08 nutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso R. D. ir turi būti jam perduotas, 2007-12-22, 13 val. 45 min., Kauno m. 5-ajame notarų biure, esančiame Kaune, Birželio 23-iosios g. 8-2, 2007-01-04 įgaliojimo pagrindu sudarius šio buto pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5-1-1838) su S. P. ir S. P. ir tą pačią dieną pagal priėmimo perdavimo aktą (notarinio registro Nr. 5-1-1839) perdavus butą S. P. ir S. P. , tokiu būdu organizavo dėl užimamų pareigų jo žinioje esančio svetimo turto - R. D. buto, (duomenys neskelbtini) , 287 000 Lt vertės, iššvaistymą, tuo padarydamas R. D. 144 000 Lt turtinę žalą.

Sprendimas perduoti bylą prokurorui nagrinėjamoje byloje grįstinas ir bendraisiais teisės principais. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylanti teismo priedermė nustatyti objektyvią tiesą ir teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti baudžiamosios bylos ir priimti teisingo sprendimo (pavyzdžiui, dėl to, kad teismo turima informacija yra nepakankama, prieštaringa ir pan.), teismas turi turėti įgaliojimus nuspręsti, kad toje byloje turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas ar atskiri proceso veiksmai ir duoti tam tikri pavedimai atitinkamiems subjektams. Tokie teismo pavedimai yra privalomi visiems asmenims (pareigūnams, institucijoms), kuriems jie adresuoti. Esant šioms aplinkybėms, perdavus bylą prokurorui, jis privalo ištaisyti minėtus pažeidimus ir trūkumus.

Prokuroras nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. prašo ją panaikinti, o bylą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Prokuroro nuomone, nepagrįsta yra teismo išvada, kad nustatyti trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, jų ištaisyti teismas negali, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio nuostatomis yra galimybė kaltinamąjį nuteisti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje kaltinamajam iš anksto buvo pranešta.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje R. R. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, S. V. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį perdavė prokurorui, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis aktas šioje byloje neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Apeliacinis teismas su tokia apygardos teismo išvada nesutinka ir mano, kad ji yra nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal galiojančiame Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.

Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl netinkamos nusikalstamos veikos aprašymo. Kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui yra Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Iš kaltinamojo akto turinio, taip pat iš duomenų, kuriais grindžiamas R. R. ir S. V. pareikšti įtarimai matyti, kad S. V. yra įtariamas organizavęs 287 000 Lt vertės svetimo turto iššvaistymą, o R. R. įtariamas tą svetimą - 287 000 Lt vertės turtą iššvaistęs. Iššvaistyto turto vertė - 287 000 Lt viršija 250 MGL, todėl, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 190 straipsniu, iššvaistytas didelės vertės turtas, o jį iššvaisčiusių asmenų veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriama nusikaltimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, t.y. LR BK XXVIII skyriuje nurodytoms nusikalstamoms veikoms. Šiam skyriui yra priskirtas ir 190 straipsnis „Sąvokų išaiškinimas", kuriame nurodyta, kad "Šiame skyriuje (XXVIII) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės - kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2007-12-22 MGL buvo 130 Lt, 250 MGL buvo 32 500 Lt. Pranešimuose apie įtarimus ir kaltinamajame akte nėra nurodyti jokie požymiai duodantys pagrindą manyti, kad S. V. ir R. R. gali būti kaltinami didelės vertės turtinės teisės iššvaistymu ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių iššvaistymu. Be to, Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodytas svetimo turto iššvaistymas atribojamos pagal iššvaistyto turto vertę, išreikštą litais, iššvaistyto turto vertė ir tuo pačiu kaltinimo konkretumas pažymimas ne žodžiu „didelės", o konkrečia pinigine verte. Pranešimuose apie įtarimus (t. 3, b.l. 12, 41) yra nurodyta, ne tik iššvaistyto turto piniginė vertė, bet ir tai, kad „Baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00046-09 dėl didelės vertės turto iššvaistymo ...".

Taigi, esant šioms aplinkybėms, R. R. ir S. V. buvo suformuluoti ir pateikti konkretūs įtarimai ir jie žino, kad yra įtariami atitinkamai organizavus ir iššvaisčius - 287 000 Lt vertės turtą.

Pažymėtina ir tai, kad žemesnės instancijos teismo nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada įtarimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Aptariamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamajame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį, todėl paminėtų aplinkybių buvimas arba jų nebuvimas turi būti konstatuojamas tik tada, kai teismas ištiria pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad baudžiamoji byla dar nebuvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir teismas vertino faktines aplinkybes net nepradėjęs įrodymų tyrimo. Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šioje byloje teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir nustatęs, kad kaltinamųjų galimai padaryta nusikalstama veika neatitinka inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių ir tai trukdo priimti objektyvų sprendimą (nuosprendį), išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai taikyti įstatymą, gali konstatuoti kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Be to, prokuroras kaltinamajame akte nurodytas veikos esmines bylos aplinkybes ir jos kvalifikavimą gali keisti (pildyti) iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas. Todėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis nepagrįsta ir naikintina.

Be to, nors žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad paminėti kaltinamojo akto trūkumai pažeidžiama Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnyje numatytą kaltinamojo teisę žinoti kuo jis kaltinamas, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, tačiau aukštesniojo teismo teisėjas pastebi, kad kaltinamojo teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas, pažeidimas, nelaikytinas pagrindu bylą perduoti prokurorui, nes tokio bylos perdavimo prokurorui pagrindo nenumato baudžiamojo proceso įstatymas. Be to, šiuo atveju, kvalifikuojant įtariamųjų galimai padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį iš kaltinamojo akto aišku, kokiais bylos duomenimis grindžiamas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – išvaistytas didelės vertės turtas. Todėl Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalies (teisė žinoti, kuo asmuo kaltinamas) ir BPK 44 straipsnio 7 dalies (teisė pasirengti gynybai) nuostatos nėra pažeistos.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio, nustatančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, 1 dalyje nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš baudžiamojoje byloje esančios Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties matyti, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl tų pačių asmenų ir tų pačių jiems pareikštų įtarimų kaip nurodyta su baudžiamąja byla teismui perduotame kaltinamajame akte.

Žemesnės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė dar eilių trūkumų, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti trūkumai yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje esančios dokumentų kopijos yra gautos iš veikiančių įstaigų - teismo, banko, kopijose yra visi būtini rekvizitai, jose nurodytų faktų buvimą patvirtina kiti byloje esantys dokumentai (pvz. teismų sprendimai) bei proceso dalyvių parodymai. Be to, pagrįstai buvo atmestas R. R. prašymas jo atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą jį pabaigus, kadangi įstatymas numato, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą pateikiami tik prašymai papildyti ikiteisminį tyrimą, o ne teisę proceso dalyviams skųsti prokuroro sprendimus, kai ikiteisminis tyrimas yra pabaigtas. Taip pat teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio pagrindu pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą, buvo neįvykdyti BPK 151 straipsnio 4, 6 dalyje nurodyti reikalavimai. Iš bylos matyti, kad prokuroro nutarimu laikinai buvo apribota vieno iš įtariamųjų nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą - butą. Nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises buvo išsiųstas turto arešto aktų registro tvarkytojui. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nėra numatyta, kad šiame nutarime turi būti nurodytas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas ar nutarimo apskundimo terminas. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 5 dalyje nurodyta tik asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, teisė prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau terminas nenurodytas, t.y. skundas gali būti paduodamas kol nutarimas nepanaikintas. Todėl prokuroras ne tik, kad neturi jokių galimybių nutarime nurodyti kokį nors jo apskundimo terminą, bet to daryti jam neleidžia įstatymas. Nors žemesnės instancijos teismas nurodė, kad nesurinkta R. R. ir S. V. charakterizuojanti medžiaga, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog šio trūkumo negalima pašalinti baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės.

Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad aptariamoje byloje kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų ir bylą perdavė prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės skundą patenkinti.

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla buvo perduota Kauno apygardos prokuratūrai, panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.