- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- 2YT-22393-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00957-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- A. R.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Jonaitis, K. L. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. gautas pareiškėjos A. R. 2020 m. rugsėjo 1 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma panaikinti 2020 m. liepos 28 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, panaikinti 2020 m. liepos 28 d. išieškojimo negalimumo aktą bei įpareigoti antstolį atnaujinti vykdymo veiksmus ir įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie jo turimą turtą pagal sudarytą vedybų sutartį iki jo sudarymo ir dabar bei duomenis apie turimas pajamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, jog antstolis neatliko visų galimų išieškojimo veiksmų, t. y. neiškvietė skolininko, nepasiūlė jam nurodyti turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Antstolis nepasiūlė kreditoriui kreiptis dėl skolininko turto aprašymo, netarpininkavo siekiant kreditoriaus ir skolininko susitaikymo ir dalies skolos panaikinimo. Antstolis akivaizdžiai pasyviai vykdė išieškojimą ir apsiribojo tik sąskaitų apribojimu bei nesikreipė į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl skolininko deklaracijoje esančių verslo liudijimo pajamų, kurios išmokamos skolininkui iš juridinių asmenų, neareštavo ir nepriėmė patvarkymo dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko B klasės pajamas. Antstolis nesikreipė į telekomunikacijos bendroves dėl išieškojimo nukreipimo į jo telekomunikacijų bendrovės sąskaitoje turimas lėšas. Skolininkas yra pensinio amžiaus ir artimiausiu metu galimas išieškojimas iš jo senatvės pensijos ir kitų Sodros išmokų. Antstolis akivaizdžiai turėtų aktyviai vykdyti išieškojimo veiksmus ir bendradarbiauti su kreditoriais siekiant geresnių rezultatų, nes skolininkas turi pajamų iš savo židinių įrengimo veiklos ir turi jam priklausančio turto bei bendrauti su skolininku dėl išieškojimo galimybių. Antstolis nepateikė skolininkui reikalavimo vykdyti teismo sprendimą, pateikti turimą informaciją apie savo turtinę padėtį, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimą bei pateikti duomenis apie savo turtą ir pajamas per antstolio numatytą terminą. Antstolis nepadarė žymų vykdomajame rašte, apie jo grąžinimą išieškotojui bei jo priežastis. Dėl to nėra duomenų apie išieškojimo senaties termino taikymą ir jo nutraukimo faktus. 2020 m. liepos 28 d. išieškojimo negalimumo akte, antstolis nurodė, kad nesiėmė veiksmų išsiaiškinti duomenis apie skolininko lėšas pas trečiuosius asmenis, jo turto dalį vedybų sutartyje ir jo turto dalį iki vedybų sutarties sudarymo, nes išieškojimas pradėtas iki vedybų sutarties sudarymo ir tokia sutartis gali būti panaikinta pagal kreditorių reikalavimus.
Antstolis Darius Jonaitis 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S-20-117-13733 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams kartu su vykdomąja byla.
Šalies argumentai
Antstolė nurodė, kad išieškotoja 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikdama vykdomąjį dokumentą antstoliui sumokėjo 48,00 Eur administravimo išlaidas. Skunde išieškotoja nurodo, kad nebuvo išspręstas sumokėtų vykdymo išlaidų klausimas. 2016 m. rugsėjo 21 d. išieškotojos pateiktas vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti ir buvo vykdomas ir tik 2020 m. liepos 28 d. nustačius, kad skolininkas neturi turto bei lėšų iš kurių būtų galima išieškoti, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojai su išieškoti negalimumo aktu. Šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko nebuvo išieškota piniginių lėšų, todėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko nebuvo išieškota piniginių lėšų, todėl išieškotojai sumokėtos administravimo išlaidos nebuvo grąžintos. Nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuolat buvo atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai ir antstolis nustatęs, kad per keturis metus skolininkas nedirbo, negavo jokių pajamų, iš banko sąskaitų pajamų nebuvo gauta, turto neturi, surašė išieškojimo negalimumo aktą. Išieškotoja skunde nurodo, kad antstolis nesikreipė į teismą dėl baudos skyrimo, tačiau iš vykdomųjų bylų programos buvo nustatyta, kad skolininkas turi daugiau nei 10 vykdomųjų bylų, todėl dar vienos baudos skyrimas skolininkui neturės įtakos skolų mokėjimui. Pažymėtina, kad skolininkas buvo kviečiamas į antstolio kontorą, tačiau neatvyko. Skolininkas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu nekilnojamasis turtas priklauso ne skolininkui, todėl antstolis neturi teisės teismo prašyti teismo leidimo įeiti į gyvenamąjį būstą, areštuoti minėtu adresu esantį turtą. Skolininkas buvo raginamas mokėti skolą, tačiau pats su antstoliu nekontaktavo, skolos nemokėjo. Antstolis kreipėsi į trečiuosius asmenis: Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM, Telia Lietuva ir kt. įstaigas, tačiau nebuvo nustatyta, kad skolininkas turi lėšų pas trečiuosius asmenis, todėl areštuoti lėšų antstolis neturi teisės, jei nėra tokių lėšų. Išieškotoja nurodo, kas skolininkas greitai pradės gauti pensiją, tačiau pažymėtina, kad pagal pensinį amžių Lietuvoje skolininkas gali pradėti gauti pensiją po šešių metų, taip pat pažymėtina, kad skolininkas gali gauti tik šalpos pensiją, iš kurios antstolis neturi teisės išieškoti. Sodros duomenimis, skolininkas nevykdo individualios veiklos, neturi su darbo santykiai susijusių pajamų, o jeigu skolininkas vykdo tokią veiklą ir gauna nelegalias pajamas, antstolis neturi galimybių atlikti tokio patikrinimo, ar skolininkas dirba nelegaliai ir atlieka tokias paslaugas. Raginimas sumokėti skolą geruoju skolininkui įteiktas 2016 m. rugsėjo 24 d., praėjus terminui skolininkui sumokėti skolą geruoju, antstolis privalo patikrinti skolininko asmenį turtą ir tik nustatęs, kad skolininkas neturi turto iš kurio galima išieškoti skolą, gali nukreipti skolos išieškojimą į sutuoktinio turtą. Minėtu atveju išieškojimas buvo pradėtas 2016 m. spalio 17 d., o vedybų (povedybinė) sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl atlikti skolininko sutuoktinės turtinės patikros nėra tikslinga ir skolininkams sudarius vedybinę (povedybinę) sutartį išieškojimas nėra galimas išieškojimas iš sutuoktinių turto turėto iki sutarties sudarymo jei sutartimi turtas nustatytas tik vienam sutuoktiniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolis Darius Jonaitis, patvarkymu Nr. S-16-117-14447, priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1068-790/2008. 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolis surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-117-14449, kuris registruota pašto siunta buvo įteiktas skolininkui. 2016 m. spalio 17 d. buvo surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-117-16045. 2016 m. spalio 17 d. antstolis surašė turto arešto aktą Nr. S-16-117-16048, kuriuo buvo areštuotos skolininkui priklausančios transporto priemonės. 2016 m. spalio 17 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S053102, kuriuo skolininko buvo pareikalauta pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus susijusius su areštuotu turtu ir duomenis apie turto buvimo vietą. Antstoliui patiktinus vedybų sutarčių registrą, paaiškėjo, jog 2016 m. lapkričio 2 d. skolininkas su sutuoktine sudarė povedybinę sutartį. 2017 m. rugsėjo 13 d. antstolis Darius Jonaitis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo galimybių, kuriuo informavo išieškotoją apie skolininko sudarytas dovanojimo sutartis bei skolos išieškojimo galimybes. 2019 m. birželio 10 d. buvo priimtas patvarkymas dėl duomenų pateikimo Nr. S-19-117-10397, kuriuo antstolis kreipėsi į VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos energijos tiekimas“, akcinę bendrovę „Telia Lietuva“, dėl galimai turimų permokų įstaigose. 2020 m. liepos 28 d. antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-117-11153. 2020 m. liepos 28 d. buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-20-117-11166 ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-117-11274. Taip pat, vykdomojoje byloje pateiktas antstolių informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, visi antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmai.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Valstybė antstoliui suteikė įgalinimus, patikėdama antstoliui atlikti viešąją funkciją – atliekamų vykdymo veiksmų išieškojimo metu teisėtumo užtikrinimą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Nagrinėjamu atveju, antstolis patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes – buvo atliekamas nuolatinis skolininko turtinės padėties patikrinimas (užklausus kredito įstaigas, atliekant užklausas Sodrai, gyventojų registro tarnybai, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrams, hipotekos centrinei įstaigai), atlikus paklausimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir kitoms institucijoms, apie galimas lėšas pas trečiuosius asmenis, nustatęs, jog registruoto nekilnojamojo turto – nėra; registruoto kilnojamojo turto – nėra; registruotų transporto priemonių – nėra; piniginių lėšų kredito įstaigose – nėra, taip pat nustatęs, jog nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis, ar priklausančius iš kitų asmenų, turtines teises bei kitą turtą, tai jog skolininkas nedirba ir jokių lėšų negauna, aplinkybę, jog skolininkas vedęs, tačiau yra sudaryta vedybų sutartis, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įvertinus vykdomosios bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. L. V. nesiėmė visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį, siuntė užklausas siekdamas įsitikinti ar nėra jokių piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis, tikrino įvairius registrus. Nors iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog skolininkas yra vedęs, tačiau vykdomojoje byloje taip pat, nustatyta, jog skolininkas sudarė povedybinę sutartį, kurioje buvo aptartas sutuoktinių teisinis rėžimas – jog visas turtas įgytas po sutarties sudarymo, taip pat ir gaunamos pajamos yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, todėl šiuo atveju nebuvo nukreiptas išieškojimas į sutuoktinio pajamų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, jog CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad sudaryta (duomenys neskelbtini) povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), be kita ko, kad kiekvieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu gaunamos pajamos, taip pat lėšos, patenkančios į kiekvieno iš jų sąskaitas, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Taigi atsižvelgiant į tai, jog antstolis nustatė, jog registruoto nekilnojamojo turto – nėra; registruoto kilnojamojo turto – nėra; registruotų transporto priemonių – nėra; piniginių lėšų kredito įstaigose – nėra, taip pat nustatęs, jog nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis, ar priklausančius iš kitų asmenų, turtines teises bei kitą turtą, tai jog skolininkas nedirba ir jokių lėšų negauna, aplinkybę, jog skolininkas vedęs, tačiau yra sudaryta vedybų sutartis, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai surašė ginčijamą 2020 m. liepos 28 d. išieškojimo negalimumo aktą ir nusprendė grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Atsižvelgiant į tai, jog nėra pagrindo panaikinti 2020 m. liepos 28 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir 2020 m. liepos 28 d. išieškojimo negalimumo akto, netenkintinas ir prašymas įpareigoti antstolį atnaujinti vykdymo veiksmus ir įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie jo turimą turtą pagal sudarytą vedybų sutartį iki jo sudarymo ir dabar bei duomenis apie turimas pajamas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. R. 2020 m. rugsėjo 1 d. skundo dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.