- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- 1-325-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21128-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- G. N., E. P., A. P., V. K.
- Advokatai
- Danuta Cytovič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu bausmę atliekantis (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas (duomenys neskelbtini), teistas dvidešimt keturis kartus, paskutinius 5 (penkis) kartus:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (du epizodai), paskiriant subendrintą ir sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu bei 2024 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmė neatlikta),
kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
R. P. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2024 m. birželio 3 d. apie 15.43 val., nukirpęs dviračio spyną, 70 Eur vertės, kartu su spyna, pagrobė E. P. priklausantį dviratį „Abus“, 150 Eur vertės, stovėjusį dviračių statymo vietoje šalia pastato, (duomenys neskelbtini). tokiu būdu jis pagrobė svetimą E. P. nedidelės – 220 Eur vertės, turtą.
Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, - jis, 2024 m. birželio 28 d., apie 12.26 val., būdamas prie įėjimo į sveikatingumo centrą „(duomenys neskelbtini)“ įrengtos dviračių stovėjimo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė G. N. priklausantį elektrinį paspirtuką, 350 Eur vertės, nukirpdamas prirakinimo užraktą 10 Eur vertės. Tokiu būdu jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. N. priklausantį nedidelės – 360 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Taip pat jis pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis, 2024 m. liepos 1 d., apie 15.55 val., būdamas prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. K. priklausantį neprirakintą elektrinį dviratį „Engwe T14 Grey“, 599 Eur vertės. Tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį 599 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2024 m. liepos 6 d., apie 19.30 val., būdamas prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė A. P. priklausantį prirakintą elektrinį paspirtuką „XIAMO MI PRO 2“, 250 Eur vertės. Tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį nedidelės – 250 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad visuose epizoduose buvo tas pats – ėjo, pamatė, susigundė ir paėmė. Pavogtoms transporto priemonėms atkabinti naudojo žirkles, skirtas armatūrai kirpti, o vienas dviratis V. K. buvo neprirakintas, tai jį tiesiog paėmė. V. K. tiesiog pro jį pravažiavo su dviračiu, sustojo ir nuėjo, todėl jis ir paėmė. Dėl 2024 m. liepos 6 d. dienos epizodo parodė, kad asmeniui, kuris jo klausė apie kerpamą dviračio spyną, jis atsakė meluodamas, kad pametė raktą nuo spynos ir todėl kerpa. Visus pavogtus dviračius pardavė, pinigai jam reikalingi buvo maistui ir narkotikams. Šiuo metu atlikinėja bausmę nuo rugpjūčio 2 d. Jo atžvilgiu šiuo metu dar yra pradėtas procesas už vagystę iš parduotuvės. Po bausmės atlikimo planuoja reabilitaciją, nes nesiseka jam gyvenime. Pradėjo vartoti narkotines medžiagas, automatiškai dėl to ir vagystės prasidėjo. Savo veiksmus vertina blogai. Civilinius ieškinius, esančius byloje, pripažįsta. Žalas atlyginti planuoja, tada kai dirbs, nes šiuo metu atlieka bausmę (t. 2, b. l. 187-193).
Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo (2024 m. birželio 3 d., apie 15.43 val., vagystė, nukentėjusioji E. P.)
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 10 d. apklaustas R. P. parodė, kad yra supažindintas su savo teisėmis, gynėjo apklausos metu nepageidauja, psichinių sutrikimų neturi, psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad yra paleistas iš įkalinimo įstaigos nuo kovo mėnesio pabaigos, per tą laikotarpį, kol buvo laisvėje, jis buvo susiradęs darbą, dirbo (duomenys neskelbtini), kuriam padėdavo su buitiniais santechnikos darbais, po šio darbo iki šios ikiteisminio tyrimo apklausos, jis registruotas (duomenys neskelbtini) ir ieško darbo, stengiasi susitvarkyti gyvenimą tinkama linkme, kad nevykdytų daugiau vagysčių ar kitų nusikalstamų veikų. Šią vagystę įvykdė dėl nepritekliaus, nes neturėjo už ką įsigyti maisto produktų ir kitų būtinų išgyvenimui priemonių. Neatmetė, kad šią vagystę įvykdė 2024 m. birželio 3 d., tiksliai datos ir laiko neprisiminė. Dviratį pastebėjo eidamas (duomenys neskelbtini), šalia aukšto, stiklinio pastato „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio buvo dviračių laikiklis, t. y. dviračių statymo vieta, kurioje buvo vienas baltas dviratis su rausvais elementais. Kadangi tuo metu aplink žmonių nebuvo, jis nusprendė šį dviratį pasisavinti. Priėjęs arčiau pamatė, kad dviratis yra prirakintas. Savo rausvos spalvos tašėje, ar tai juodos spalvos kuprinėje (neprisiminė, kurią tą dieną turėjo), išsiėmė iš tašės ar tai kuprinės raudonos spalvos reples, kurias turėjo jau labai seniai, nes jas naudodavo darbe. Su jomis nukirpo minėtą užraktą ir užraktą su dviračiu pasiėmė su savimi, t. y. su dviračiu nuvažiavo toliau į miesto gilumą. Tą pačią valandą, praktiškai iš karto, su dviračiu ir paimtu užraktu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir nepažįstamam vyrui pardavė dviratį už 30 Eur, o dviračio užraktą išmetė į konteinerius, kokius tiksliai, pasakyti negalėjo, nes nežinojo. Kaip atrodė vyriškis, kuriam pardavė dviratį, pasakyti negalėjo, nes neprisiminė, jokių išskirtinių bruožų ar aprangos detalių neturėjo. Dėl šios vagystės nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą 220 Eur žadėjo atlyginti nukentėjusiajam asmeniui per 3 mėnesius. Užsiims pavieniais darbais, kad galėtų atlyginti žalą (t. 1, b. l. 52-54).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta E. P. parodė, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Į darbą visada atvažiuoja dviračiu, tačiau pirmadieniais į darbą ji niekada nevažiuoja , išskyrus šią dieną. 2024 m. birželio 3 d., apie 13.30 val. ji paliko savo dviratį ir jį prirakino prie stulpo, kuris yra įrengtas dviračių statymui skirtoje vietoje. Dviratis buvo paliktas ant šaligatvio, prie įėjimo laiptų į AB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, savitarnos skyrių. Baigus darbą, apie 17.30 val., ji išėjo iš minėto pastato ir ėjo link savo dviračio, kad galėtų grįžti namo, tačiau minėto dviračio jau neberado. Dviratis buvo tamsiai raudonos su balta spalvų kombinacijomis, šešių bėgių, perlenkiamas, jo vertė 150 Eur. Dviratis buvo prirakintas juoda kodine spyna, ant kurios buvo užrašas „Abus“, kurios vertė yra 70 Eur. Bendra patirta žala 220 Eur. Pamačiusi, kad dviračio nėra, ji iš karto kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ pastate buvusį apsaugos darbuotoją ir pranešė apie vagystę. Bendraujant su apsaugos darbuotojais, taip pat kreipėsi ir į policiją dėl dingusio dviračio. Bendraujant su apsaugos darbuotojais, šie nurodė, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios vaizdo stebėjimo kameros apie 15.40 val. užfiksavo, kaip asmuo, vilkintis baltais marškiniais, su kuprine, ateina nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pusės, prieina prie dviračio ir vėliau juo nuvažiuoja link „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Dviratis nėra draustas, jo nebuvo žymėjusi policijoje, neturi jo pirkimo čekio ar sutarties, nežino jo identifikacinio rėmo kodo ir pavadinimo. Kas galėjo pagrobti jai priklausantį dviratį, nežino (t. 1, b. l. 10-16).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus 2023 m. birželio 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja E. P. pateikė pareiškimą, dėl to, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 13.30 val. ji paliko prirakintą dviratį dviračių pastatymui skirtoje vietoje, esančioje prie AB „(duomenys neskelbtini)“ būstinės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o apie 17.30 val. grįžusi, pamatė, kad jis pagrobtas. Buvo pagrobtas dviratis „Abus“, 150 Eur vertės, ir dviračiui prirakinti skirta kodinė spyna, 70 Eur vertės. Bendrai jai padaryta 220 Eur dydžio turtinė žala. Pareiškėja pateikė skaitmenines dviračio bei dviračio spynos nuotraukas.
Apžiūrėtas šaligatvis, esantis (duomenys neskelbtini), šalia daugiaaukščio pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Prie daugiaaukščio pastato įėjimo, prie laiptų, ant šaligatvio, nuo Konstitucijos gatvės, yra vieta skirta dviračiams statyti, t. y. trys sidabrinės spalvos turėklai, ant pirmo turėklo yra užsegta juodos spalvos dviračio spyna, viršuje yra juodai oranžinės spalvos lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Ant pastato, šalia „Nacionalinės dailės galerija“ stotelės yra vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vieta neaptverta ir nesaugoma (t. 1, b. l. 10-24).
Vaizdo įrašų, gautų iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 14 d. – 2024 m. birželio 17 d. apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašai gauti iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašų objektas – vaizdo stebėjimo kameros, kurios stebi „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos įėjimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „0+-+2024-06-03+15-42-00-583“, įrašo laikas nuo 15:44:57. Vaizdo įrašo viršuje matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo stebėjimo kameros apima dalį pastato bei prie jo esantį šaligatvį. Pastato gale matomas stovintis dviratis. Vaizdo stebėjimo kamera pradeda sukti į kitą pusę, o kai atsisuka atgal, prie dviračio stovi asmuo, prie savęs turi tašę, bet dėl vaizdo įrašo kokybės neįmanoma įžiūrėti asmens bruožų bei veiksmų. Asmuo stovi pasilenkęs prie dviračio. 15:43:55 laiku, pradeda suktis, matomas vėl anksčiau minėtas dviratis bei asmuo, kuris palinkęs prie dviračio. 15:44:58 laiku, stebėjimo kamera atsisuka į tą vietą, kurioje prieš tai stovėjo dviratis ir asmuo, bet dviračio ir asmens nėra toje vietoje. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „0+-+2024-06-03+15+-44-57-144“, įrašo laikas nuo 15:44:57. Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta į pastatą ir į prie pastato esančią teritoriją. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip 15:45:01 laiku, asmuo privažiuoja dviračiu iš vaizdo įrašo kairės pusės į vaizdo įrašo dešinę pusę, dėl vaizdo įrašo kokybės neįmanoma įžiūrėti asmens bruožų (t. 1, b. l. 37-40).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Brigitos Levandovskajos 2024 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu, nustatytas galimas įtariamasis – R. P.. Asmuo atpažintas pagal aprangą ir veido bruožus (t. 1, b. l. 45).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo (2024 m. birželio 28 d., apie 12.26 val., vagystė, nukentėjusioji G. N.)
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 22 d. apklaustas R. P. parodė, kad jam pareikštą įtarimą suprato ir su juo sutiko, savo kaltę pripažino visiškai. Kaip ir ankstesnėse apklausose minėjo, kad po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, per tą laikotarpį, kol buvo laisvėje, susirado darbą pas privatų asmenį, kuriam padėdavo atlikti įvairius su buitine santechnika susijusius darbus, apklausos dieną, darbo jau neturėjo. Nuoširdžiai stengiasi gyvenimą susitvarkyti tinkama linkme, kad nevykdytų jokių vagysčių ar kitų nusikalstamų veikų. Šią vagystė atliko dėl nepritekliaus, nes tuo metu neturėjo už ką įsigyti maisto produktų bei kitų būtinų išgyvenimui priemonių. Neatmeta galimybės, kad šią vagystė įvykdė birželio 28 d., tiksliai datos ir laiko įvardyti negalėjo, tačiau tai buvo šviesiu paros metu. Patį elektrinį paspirtuką pastebėjo eidamas (duomenys neskelbtini), o būtent šalia sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, šalia kurio buvo dviračių laikiklis, kuriame buvo prirakintas elektrinis paspirtukas su juodos spalvos užraktu, pats paspirtukas juodos spalvos su raudonos spalvos detalėmis. Kadangi tuo metu aplink nepastebėjo jokių žmonių, nusprendė elektrinį paspirtuką pasisavinti. Priėjęs arčiau pamatė, kad užraktas, kuriuo prirakintas paspirtukas, jam įveikiamas, t. y. su turėtomis replėmis jį gali nukirpti. Turėtas reples išsiėmė iš tašės ir su jomis nukirpo minėtą užraktą (reples turėjo nuo tada, kai dirbo darbe, todėl taip ir nešiojosi iki tos dienos). Nukirpęs užraktą, jį pasiėmė su savimi ir su elektriniu paspirtuku, jis nuvažiavo toliau į miesto gilumą. Tą pačią valandą, beveik iš karto, su elektriniu paspirtuku nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir nepažįstamam vyrui pardavė pavogtą elektrinį paspirtuką už 50, ar tai 60 Eur, o paspirtuko užraktą išmetė į konteinerius, kokius tiksliai, pasakyti negalėjo, nes nežinojo ir į tai nekreipė dėmesio. Kaip atrodė vyriškis, kuris nusipirko iš jo paspirtuką, jis pasakyti negalėjo, nes neprisiminė, jokių išskirtinių bruožų ar aprangos detalių, neturėjo. Dėl šios vagystės nuoširdžiai gailisi, padarytos 360 Eur žalos asmeniui negalės atlyginti, nes neturi jokių pajamų (t. 1, b. l. 98-100).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. N. parodė, kad 2024 m. birželio 28 d., apie 11.20 val. paliko elektrinį paspirtuką, tikslaus modelio neprisiminė, prirakintą adresu (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į sveikatingumo centrą „(duomenys neskelbtini)“. Paspirtukas buvo prirakintas užraktu. Minėto paspirtuko vertė yra apie 500 Eur. Iš sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“, ji išėjo apie 14.30 val. ir savo paspirtuko nerado. Ant asfalto gulėjo užrakto likučiai. Paspirtukas juodos spalvos, juodos spalvos ratais su raudonomis detalėmis. Užrakto vertė – apie 10 Eur. Paspirtuko dokumentus ir identifikacinį numerį pateiks vėliau. Liudytoja papildė, kad ji 2024 m. birželio 28 d., apie 11.20 val., paliko jai priklausantį, juodos spalvos elektrinį paspirtuką, kurio modelis „iScooter“, prirakintą prie dviračių stovo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į sveikatingumo centrą „(duomenys neskelbtini)“. Jos paspirtukas juodos spalvos, turintis sulenkimo per pusę funkciją, ant metalinio pagrindinio rėmo buvo užrašas baltomis raidėmis „iScooter“, ant šio rėmo buvo uždėtas šviesą atspindintis atšvaitas, o rėmo apačioje įmontuotas žibintuvėlis, ant paspirtuko vairo buvo elektrinis spidometras, paspirtuko abu ratai juodos spalvos su raudonomis detalėmis, galinis ratas šiek tiek barškėjo važiuojant. Paspirtukas turėjo juodos spalvos atraminę kojelę. Jį įsigijo (duomenys neskelbtini) metais ir už jį grynaisiais pinigais mokėjo (duomenys neskelbtini) Eur, todėl neturi jokių įsigijimo dokumentų, šiai dienai paspirtukas mažai nusidėvėjęs, tačiau jo vertė per tiek laiko nuvertėjo, tai jo paspirtuko vertę įvertino 350 Eur. Paspirtukas buvo prirakintas užraktu, kuris buvo juodos spalvos su spynele, kuri rakinama raktu, užraktą įvertino 10 Eur. Namuose nerado jokių dokumentų susijusių su paspirtuko įsigijimu (t. 1, b. l. 69-70, 71-73).
G. N. 2024 m. birželio 28 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2024 m. birželio 28 d., laikotarpiu nuo 11.20 val. iki 14.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jos elektrinis paspirtukas. Turtinė žala – 500 Eur (t. 1, b. l. 60-63).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas – dviračių ir paspirtukų saugojimo vieta. Apžiūrėta įvykio vieta, prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į sveikatingumo centrą „(duomenys neskelbtini)“. Šalia įėjimo į sveikatingumo centrą „(duomenys neskelbtini)“ yra įrengta paspirtukų ir dviračių saugojimo vieta, kuri yra stebima vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 64-67).
Vaizdo įrašų 2024 m. liepos 3 d. apžiūros protokole peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „DP video“. Jame matyti, kaip 2024 m. birželio 28 d., 12:25:13 laiku, prie kieme esančių dviračių prirakinimo stovų ateina vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius, užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, rankose laiko juodos spalvos kuprinę. Išsitraukia iš kuprinės reples, pritupia prie juodos spalvos paspirtuko ir kažką daro. 12:26:07 laiku, minėtas vyras į kuprinę pradeda krauti kažkokius daiktus, pasiima paspirtuką ir nueina (t. 1, b. l. 84-87).
R. P. 2024 m. liepos 9 d. prisipažinime šis nurodė, kad 2024 m. birželio 28 d., adresu (duomenys neskelbtini), maždaug apie 12.00 val., nukirpo spyną ir pavogė juodos spalvos paspirtuką (t. 1, b. l. 88).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos B. Levandovskajos 2024 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, nustatytas galimas įtariamasis – R. P.. Asmuo atpažintas peržiūrėjus vaizdo medžiagą, pagal aprangą ir veido bruožus. Paimtas DNR (t. 1, b. l. 89).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Gabijos Bagdžiūtės 2024 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad aiškinantis ikiteisminio tyrimo aplinkybes, R. P. atpažintas iš pateiktų vaizdo įrašų, pagal (duomenys neskelbtini) sudėjimą ir (duomenys neskelbtini) spalvos kelnes, kurias dėvėjo atvykęs į policijos komisariatą apklausos metu, taip pat asmuo atpažintas iš dėvimų drabužių: juodos spalvos kepurės ir juodos spalvos batų pagal ikiteisminius tyrimus, kuriuose buvo pateikta vaizdo įrašų medžiaga, kurioje asmuo dėvi analogiškus drabužius (t. 1, b. l. 91).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2024 m. liepos 1 d., apie 15.55 val., vagystė, nukentėjusysis V. K.)
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 10 d. apklaustas R. P. įtarimo esmę suprato, su pareikštu įtarimu sutiko, taip pat sutiko duoti parodymus, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad yra paleistas iš įkalinimo įstaigos nuo kovo mėnesio pabaigos, per tą laikotarpį, kol yra laisvėje buvo susiradęs darbą pas privatų asmenį, kuriam padėjo su buitiniais santechnikos darbais, po šio darbo iki šios apklausos dienos, registruotas (duomenys neskelbtini) ir ieško darbo, stengiasi susitvarkyti gyvenimą tinkama linkme, kad nevykdytų daugiau jokių vagysčių ar kitų nusikalstamų veikų. Šią vagystė atliko dėl nepritekliaus, neturėjo už ką įsigyti maisto produktų ir kitų būtinųjų priemonių išgyvenimui. Neatmetė galimybės, kad vagystę įvykdė liepos 1 d., tiksliai datos ir laiko neprisiminė. Dviratį pastebėjo eidamas (duomenys neskelbtini), t. y. pamatė kaip asmuo nulipa nuo dviračio ir nueina į daugiabutį namą, dviračio neprirakindamas. Kadangi tuo metu aplinkui nebuvo žmonių, jis nusprendė dviratį pasisavinti. Priėjęs arčiau pamatė, kad dviratis yra elektrinis, jis nieko nelaukęs atsisėdo ant dviračio ir su juo nuvažiavo kuo toliau nuo daugiabučio namo. Tą pačią dieną su dviračiu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir nepažįstamam vyrui pardavė pavogtą dviratį už 100 Eur. Kaip atrodė vyriškis, nusipirkęs iš jo dviratį, pasakyti negalėjo, nes neprisiminė, jokių išskirtinių bruožų ar aprangos detalių neturėjo. Dėl vagystės labai gailisi, padarytą žalą, t. y. 599 Eur asmeniui atlygins per 3 mėnesius. Kad žala būtų atlyginta, užsiims pavieniais darbais (t. 2, b. l. 32-34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad jis dirba pagal individualią veiklą, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išvežioja elektriniu dviračiu. 2024 m. liepos 1 d., apie 15.45 val. jis atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), savo elektriniu dviračiu, kad pristatytų (duomenys neskelbtini). Dviratį paliko lauke prie laiptinės. Dviračio jis neprirakino, o paliko stovėti ant dviračio kojelės netoli įėjimo prie laiptinės ir nuėjo pristatyti maistą į gyvenamojo namo butą. Pristatęs (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 1 d., apie 16.00 val., grįžęs į minėtą vietą, kur buvo palikęs dviratį, jo neberado. Dviratis buvo elektrinis „Engwe T14 Grey“, juodos spalvos, su baltos spalvos užrašu ant rėmo „Engwe“. Į dviratį buvo įstatyta elektrinė baterija. Daugiau dviratis išskirtinių požymių neturėjo. Dviračio serijinis rėmo numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Dviratį jis pirko iš parduotuvės už (duomenys neskelbtini) Eur. Iš karto po įvykio, jis skambino į policiją, atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį ir nurodė, kad kreiptųsi į artimiausią policijos komisariatą su pareiškimu, ką jis ir padarė. Vieta, kur jis buvo palikęs dviratį, kiek jam yra žinoma, yra stebima vaizdo stebėjimo kamera. Kas galėjo pavogti jo dviratį, jis nežino ir nieko neįtaria. Dėl minėtos dviračio vagystės jis patyrė 599 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 120- 122).
V. K. 2024 m. liepos 2 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad jis, kad 2024 m. liepos 1 d., apie 15.45-16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), paliko savo elektrinį dviratį „Engwe T14 Grey“, kurio vertė 499 Eur, prie minėto namo laiptinės, pristatęs (duomenys neskelbtini) ir grįžęs iki dviračio, jo neberado. Dėl šios vagystės patyrė 599 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 110-113).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matomas gyvenamasis daugiabutis namas, šalia jo, ties įėjimu į minėto namo laiptinę matoma plytelėmis nuklota aikštelė, pasak pareiškėjo, būtent šioje vietoje stovėjo elektrinis dviratis. Stovint prieš namą, dešinėje pusėje, matoma įrengta baltos spalvos vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į laiptinės įėjimą. Taip pat, stovint prieš pastatą, kairėje pusėje matomos įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos į šalia esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, o kitą – į automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat ant namo matomos baltos spalvos iškabos su užrašais „Dėmesio, objektas stebimas“, „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 114-118).
2024 m. liepos 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. K. savanoriškai pateikė pavogto elektrinio dviračio „Engwe T14 Grey“ 2 vnt. pirkimo dokumentų kopijų (t. 1, b. l. 132).
Vaizdo įrašų 2024 m. liepos 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu ,,IP Camera6_RVS - DNSB (duomenys neskelbtini)_RVS - DNSB (duomenys neskelbtini) vagis'“. Matoma, kaip vaizdo įraše 2024 m. liepos 1 d., 15:55:37 laiku, šaligatviu eina vyras, apsirengęs baltos spalvos marškinėlius, (duomenys neskelbtini) spalvos kelnes, užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kuprinę. Ateina prie juodos spalvos dviračio, atsisėda ant jo ir nuvažiuoja (t. 1, b. l. 136-140).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos B. Levandovskajos 2024 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, nustatytas galimas įtariamasis – R. P.. Asmuo atpažintas peržiūrėjus vaizdo medžiagą, pagal aprangą ir veido bruožus. Paimtas DNR (t. 1, b. l. 141).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo (2024 m. liepos 6 d., apie 19.30 val., vagystė, nukentėjusysis A. P.)
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 3 d. apklaustas R. P. parodė, kad jam jo teisės yra išaiškintos, jis jas žino, apklausoje dalyvauja jam paskirtas gynėjas, psichinių sutrikimų neturi, psichiatrinėje ligoninėje nėra buvęs. Kuo yra įtariamas, jis supranta, ir su pareikštu įtarimu sutinka bei savo kaltę pripažįsta visiškai, duoti išsamius parodymus dėl įvykdytų vagysčių, sutiko ir parodė, kad visas pranešime apie įtarimą nurodytas vagystes jis įvykdė vienas. Dėl pareikšto įtarimo, dėl įvykdytos vagystės 2024 m. birželio 3 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis parodymus yra davęs, prašė jais remtis ir toliau atliekant ikiteisminį tyrimą, savo parodymų nekeitė ir dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl pareikšto įtarimo, dėl įvykdytos vagystės 2024 m. birželio 28 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis parodymus yra davęs, prašė jais remtis ir toliau atliekant ikiteisminį tyrimą, savo parodymų nekeitė ir dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl pareikšto įtarimo, dėl įvykdytos vagystės 2024 m. liepos 6 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis parodė, kad neatmeta galimybės, jog šią vagystę įvykdė jis šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tikrai yra įvykdęs ne vieną panašią vagystę, kuomet pasisavino ne jam priklausantį daiktą – elektrinį paspirtuką. Jei gerai prisimena, jis ėjo šaligatviu ir pro jį pravažiavo asmuo elektriniu paspirtuku, neilgai važiavęs, nulipo nuo paspirtuko ir šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ dviračių laikymo vietoje, jį prirakino. Kadangi jis tuo metu neturėjo pinigų ir jam jų reikėjo, jis spontaniškai nusprendė paspirtuką pavogti ir vėliau jį parduoti. Jis šalia paštomatų kurį laiką pastovėjo ir palaukė, kol išsisklaidys žmonės, kad nematytų, kaip jis vykdo vagystę. Žmonėms išsivaikščiojus, jis iš savo kuprinės išsiėmė turimas reples, paspirtuko užraktą nukirpo ir paspirtuką su užraktu pasiėmė su savimi bei nuvažiavo į Vilniaus miesto gilumą. Pavogtą paspirtuką pardavė šalia „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamam asmeniui. Ar tai buvo vyras, ar moteris, pasakyti negalėjo, kadangi neatsiminė, nes šis įvykis buvo seniai, tačiau paspirtuką pardavė, galimai už 50 Eur. Tikslios sumos, už kurią pardavė, jis neprisiminė. Vagystę tuo metu vykdė dėl nepritekliaus, nes neturėjo už ką įsigyti maisto produktų, kadangi buvo praradęs susirastą darbą. Dėl šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis tikrai nuoširdžiai gailisi ir savo kaltę pripažino visiškai. Jei tik turėtų pinigų, patirtas žalas asmenims tikrai atlygintų, tačiau šiuo metu pinigų neturi ir yra įkalinimo įstaigoje, tad jų užsidirbti neturi ir galimybės (t. 2, b. l. 43-45).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad jis 2024 m. liepos 6 d., apie 19.00 val., kartu su raktu rakinama spyna paskolino jam priklausantį paspirtuką „XIAOMI MI PRO 2“ savo draugui Š. S., kad šis nuvyktų į parduotuvę gėrimų. Š. išvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš parduotuvės, apie 19.30 val., jam paskambino Š. ir pranešė, kad paspirtukas yra pavogtas, nukirpta spyna. Pasakė Š. skambinti į policiją. Paspirtuką A. P. rado per skelbimus, nusipirko iš žmogaus prieš porą metų, pasibaigus garantiniam aptarnavimui, išmetė visus dokumentus, susijusius su paspirtuku. Telefone tik turėjo mobiliąją aplikaciją, kuria nesinaudoja, tačiau duomenų apie paspirtuką ten nėra. Paspirtuko identifikacinio numerio neatsiminė, atsiminė, kad paspirtuko priekyje, prie dešinės pusės atšvaito, yra pabraižymas, bei apačioje, prie baterijos, dešinėje pusėje, yra pabraižymų, kliba paspirtuko vairas. Būtent iš to galėtų atpažinti savo paspirtuką. Paspirtuko vertė 250 Eur. Kartu su paspirtuku skolino ir raktu rakinamą spyną, kurios nevertino, žadėjo atsiųsti paspirtuko nuotraukų (t. 1, b. l. 166-168).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Š. S. parodė, kad 2024 m. liepos 6 d., apie 19.30 val., atvažiavo elektriniu paspirtuku, kuris priklauso jo draugui A. P., į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Paspirtuką paliko dviračiams skirtoje vietoje, šalia „Omniva“ paštomato. Paspirtuko galinį ratą prirakino prie turėklų kodine spyna. Šalia paspirtuko įtartinų asmenų nematė. Nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Apsipirkęs grįžo prie vietos, kur buvo palikęs paspirtuką ir pastebėjo, kad paspirtukas yra pavogtas kartu su spyna. Šalia jokių įtartinų asmenų nematė. Prie jo priėjo keli jaunuoliai, kurie paaiškino, kad matė, kaip vyras pasilenkė ir kažką darė su spyna, atsistojo ant paspirtuko ir išvažiavo. Taip pat paaiškino, kad šalia stovėjo kažkoks vyras ir viską filmavo. Jaunuoliai paaiškino, kad vyras, pavogęs paspirtuką, buvo vyresnio amžiaus, su kepure, su kuprine, tačiau daugiau nieko paaiškinti tiksliai negalėjo, neįsiminė. Vyras pasišalino už parduotuvės kampo link baro, tikslios vietos nurodyti negalėjo. Kas galėjo pavogti paspirtuką, nežino, nieko neįtaria. Jis buvo nuėjęs pas „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją, kuris paaiškino, kad laukas vaizdo kameromis nefilmuojamas. Telefonu informavo paspirtuko savininką, kuris nurodė, kad paspirtuko vertė yra apie 450 Eur. Pirktas daugiau nei prieš metus. Savininkas paaiškino, kad kreipsis dėl paspirtuko vagystės su įsigijimo dokumentais savarankiškai į komisariatą (t. 1, b. l. 178-179).
Ikiteisminio tyrimo meto liudytoju apklaustas A. J. R. parodė, kad jis 2024 m. liepos 6 d., apie 19.15 val., nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Išeidamas iš parduotuvės, norėjo nueiti iki šalia esančio paštomato „Omniva“, pasiimti siuntos, tačiau apie 19.30 val., eidamas pastebėjo jam nepažįstamą vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) m. ūgio, (duomenys neskelbtini) sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, labai ryškiai (duomenys neskelbtini) veido bruožų, asmuo dėvėjo tamsios spalvos kepurę su snapeliu priekyje, tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, jam atrodė, kad asmuo dar dėvėjo šviesios spalvos kelnes, tačiau tiksliai įvardyti negalėjo, nes neįsiminė. Asmuo jam sukėlė įtarimą, nes buvo pritūpęs prie prirakinto paspirtuko, rankose laikė reples, kurios yra skirtos metalo kirpimui. Pradėjo vyrą kalbinti ir išsitraukė telefoną, kad asmenį nufilmuotų. Klausė asmens, ką jis čia daro, asmuo jam atsakė, kad pametė raktus nuo paspirtuko spynos, todėl kerpa spyną. Įspėjo asmenį, kad jį nufilmuos, tačiau asmuo jo pasakymo nesureikšmino, kalbėjo pakankamai įtikinamai, jam atrodo, kad net minėjo, jog namuose turi paspirtuko dokumentus, todėl patikėjo, kad jis sako tiesą, tačiau vis tiek ketino asmenį nufilmuoti. Būdamas streso būsenoje, spėjo tik padaryti vieną asmens nuotrauką, kurią pridėjo. Asmuo, atsistojęs ant paspirtuko išvažiavo, o jis nuėjo link paštomato pasiimti savo siuntos. Papildomai paminėjo, kad asmuo kalbėjo su (duomenys neskelbtini) akcentu, tačiau kalbėjo lietuviškai. Asmenį atpažinti galėtų. Sekančios dienos ryte, pastebėjo „Facebook“ platformoje įrašą, privačioje grupėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, moteris pranešė, kad nuo šalia (duomenys neskelbtini) mikrorajono esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės buvo pavogtas paspirtukas ir nurodė, kad viskas įvyko 2024 m. spalio 6 d., apie 20.00 val., pridėjo paspirtuko nuotrauką. Supratęs, kad matytas įvykis ir moters įrašas grupėje yra susiję, susisiekė per „Facebook“ su moterimi, kuriai davė savo duomenis bei persiuntė paspirtuką paėmusio asmens nuotrauką (t. 2, b. l. 4-6).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2024 m. liepos 16 d. protokole užfiksuota, kad liudytojui A. J. R. parodytos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. Jis atpažino asmenį nuotraukoje, pažymėtoje 3 numeriu, kuris 2024 m. liepos 6 d., apie 19.30 val. nukirpo rakinamą spyną metalo kirpimo replėmis ir paėmė paspirtuką prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Asmenį atpažįsta iš veido bruožų: (duomenys neskelbtini) veido forma, (duomenys neskelbtini) akys, (duomenys neskelbtini) nosies forma, (duomenys neskelbtini) skruostai, (duomenys neskelbtini) žandai, (duomenys neskelbtini) lūpos ir (duomenys neskelbtini) smakras. Bendrai dar matėsi šiek tiek (duomenys neskelbtini) veido oda. Nuotraukoje Nr. 3 yra R. P. (t. 2, b. l. 7-12).
A. P. 2024 m. liepos 10 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad A. P. 2024 m. liepos 6 d., apie 19.00 val., paskolino savo paspirtuką „XIAOMI MI PRO 2“ draugui Š. S., kad šis nuvyktų į parduotuvę gėrimų. Išėjęs iš parduotuvės, apie 19.30 val., jam paskambino Š. ir pranešė, kad paspirtukas yra pavogtas. Paspirtuko vertė 250 Eur. Kartu su paspirtuku skolino ir raktu rakinamą spyną, kurios nevertino (t. 1, b. l. 152-156).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima šalia parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantys turėklai, skirti dviračiams prirakinti. Turėklai yra tarp „Venipak“ ir „Omniva“ paštomatų. Prie turėklų yra keturios vietos, skirtos dviračiams palikti ir prirakinti. Ant paštomatų „Venipak“ ir „Omniva“ matomos vaizdo kameros, galimai filmuojančios įvykio vietą (t. 1, b. l. 159-164).
2024 m. liepos 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. A. elektroniniu būdu pateikė vaizdo stebėjimo kamerų 2 (du) vaizdo įrašus (t. 2, b. l. 16-18).
Vaizdo įrašų 2024 m. liepos 10 d. apžiūros protokole peržiūrėtas vaizdo įrašas aplanke „20240709_151332.mp4. Vaizdo įrašo pradžia 2024 m. liepos 6 d., 18:32:09 laiku, apačioje, kairėje pusėje užrašas „CAM04“. Vaizdo įraše matoma, kaip iš už pastato kampo paspirtuku link kiosko atvažiuoja nenustatytos tapatybės asmuo. Vaizdo įraše matomas asmuo dėvi tamsios spalvos kepurę su snapeliu, marškinėlius, kurių viršus šviesios spalvos, apačia – tamsios spalvos, taip pat dėvi šviesios spalvos kelnes su tamsios spalvos juosta šone bei avi tamsios spalvos batus. Peržiūrėtas antras vaizdo įrašas aplanke „20240709_152554_001.mp4.“. Vaizdo įrašo pradžia 2024 m. liepos 6 d., 18:32:14 laiku, apačioje, kairėje pusėje užrašas „CAM06“. Vaizdo įraše matoma, kaip šaligatviu link daugiabučio namo pravažiuoja nenustatytos tapatybės asmuo paspirtuku. Matoma, kad paspirtuką vairuoja vyras, dėvintis tamsios spalvos kepurę su snapeliu, tamsios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos šortus bei avi tamsios spalvos avalynę. Dėl blogos vaizdo įrašų kokybės nėra galimybės nustatyti asmens veido bruožų ar tikslių požymių, tačiau matoma, kad dešinės rankos dalis, nuo peties iki alkūnės, yra šviesios spalvos (t. 2, b. l. 19-22).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo (2024 m. birželio 3 d., apie 15.43 val., vagystė, nukentėjusioji E. P.)
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2024 m. birželio 3 d., apie 15.43 val. adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą E. P. priklausantį 220 Eur vertės turtą – dviratį bei jo spyną.
Kaltinamasis R. P. viso proceso metu savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2024 m. birželio 3 d., (duomenys neskelbtini) pastebėjo dviratį, kuris buvo prirakintas dviračių statymo vietoje. Jis iš savo turimo krepšio išsitraukė reples ir nukirpo dviračio užraktą, kurį kartu su dviračiu pasiėmė su savimi, t. y. su dviračiu nuvažiavo. Pasisavinęs dviratį, jį iš karto pardavė (duomenys neskelbtini) už 30 Eur (t. 1, b. l. 52-53, t. 2, b. l. 187-193). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklaustos E. P. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. P. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 3 d., apie 13.30 val. ji paliko savo dviratį prirakintą prie stulpo, kuris yra įrengtas dviračių statymui skirtoje vietoje. Baigus darbą, apie 17.30 val. ji išėjo iš minėto pastato ir ėjo link savo palikto dviračio, tačiau jo neberado. Dviratis buvo prirakintas juoda kodine spyna. Ji iš karto kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)” pastate buvusį apsaugos darbuotoją, kuris kiek vėliau nurodė, kad vaizdo stebėjimo kameros apie 15.40 val. užfiksavo, kaip asmuo ateina nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pusės, prieina prie dviračio ir vėliau juo nuvažiuoja link minėto prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pusės (t. 1, b. l. 10-16). Faktą, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo pagrobtas E. P. priklausantis dviratis, patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų turinys, detaliai aptartas jų 2024 m. birželio 14 d. – 2024 m. birželio 17 d. apžiūros protokole, iš kurio aiškiai matyti, kaip asmuo bylai aktualiu laiku ir vietoje stovi pasilenkęs prie minėto dviračio, po kelių sekundžių, besisukiojančiai kamerai pasisukus vėl į vietą, kurioje stovėjo dviratis, dviračio ir prieš tai matyto asmens nėra (t 1, b. l. 37-40). Be kita ko, faktą, kad nukentėjusiajai E. P. priklausantis dviratis buvo pagrobtas būtent kaltinamojo, įrodo ne tik pastarojo viso proceso metu nuosekliais išlikę parodymai, bet ir vyresniosios tyrėjos B. Levandovskajos 2024 m. liepos 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą, pagal aprangą ir veido bruožus, nustatytas galimas įtariamasis, įvykdęs vagystę – R. P. (t. 1, b. l. 45). Akcentuotina, kad kaltinamasis R. P. teisiamųjų posėdžių metu neginčijo inkriminuoto ir pagrobto dviračio vertės, rūšies, pavadinimo, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios E. P. pareiškime, adresuotame policijos įstaigai, bei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytais duomenimis, kurie teismo pripažintini objektyviais ir įrodomąją vertę turinčiais.
Apibendrinus aukščiau aptartą, pripažintina, kad kaltinamasis R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent 2024 m. birželio 3 d., apie 15.43 val. (duomenys neskelbtini) nukirpo dviračio spyną ir pagrobė E. P. priklausantį dviratį „Abus“. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – pastarojo atliktas dviračio spynos nukirpimas su savimi turėtomis replėmis, dviračio pasiėmimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos, patvirtina, kad kaltinamasis R. P. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet yra mažesnė nei 10 MGL, o būtent – 220 Eur. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo pagrobtas daiktas (dviratis) yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, grobdamas jį, jis šio daikto savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, taigi nusikalstamus veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Šie pirmiau aptarti ir teismo įrodymais pripažinti R. P. veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, o pastarojo kaltė yra įrodyta visiškai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo (2024 m. birželio 28 d., apie 12.26 val., vagystė, nukentėjusioji G. N.)
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2024 m. birželio 28 d., apie 12.26 val. adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą G. N. priklausantį 360 Eur vertės turtą – elektrinį paspirtuką bei jo spyną.
Kaltinamasis R. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio patvirtino, kad tiksliai datos ir laiko neprisiminė, bet neatmetė, kad 2024 m. birželio 28 d., apie 12.26 val. šviesiu paros metu, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastabėjo elektrinį paspirtuką. Kadangi tuo metu aplink nebuvo pašalinių asmenų, jis nusprendė pasisavinti minėtą paspirtuką. Priėjęs arčiau, pamatė, kad užraktas, kuriuo prirakintas paspirtukas, jam yra lengvai įveikiamas, todėl iš su savimi turėto krepšio, jis išsitraukė reples ir su jomis nukirpo užraktą. Nukirpęs užraktą, šį pasiėmė su savimi ir su pagrobtu paspirtuku nuvažiavo į Kalvarijų turgų, kuriame nepažįstamam asmeniui pardavė paspirtuką už 50-60 Eur (t. 1, b. l. 98-100, t. 2, b. l. 187-193). Be kita ko, kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą patvirtino taip pat raštu, 2024 m. liepos 9 d. surašydamas prisipažinimą (t. 1, b. l. 88). Šie kaltinamojo tiek rašytiniai, tiek žodiniai parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojos apklaustos G. N. parodymai. Ši parodė, kad 2024 m. birželio 28 d., apie 11.20 val. paliko jai priklausantį elektrinį paspirtuką „iScooter“, prirakintą prie dviračių stovo, prie įėjimo į sporto ir sveikatingumo centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Paspirtukas buvo prirakintas užraktu su spyna, kuri rakinama raktu. Apie 14.30 val. išėjusi iš minėto sporto ir sveikatingumo centro, ji savo paspirtuko nerado. Ant asfalto gulėjo tik užrakto likučiai (t. 1, b. l. 69-70, 71-73). Faktą, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo pagrobtas G. N. priklausantis elektrinis paspirtukas, patvirtina ir iš įvykio vietos pateikto vaizdo įrašo turinys, užfiksuotas 2024 m. liepos 3 d. apžiūros protokole, iš kurio matyti kaip 2024 m. birželio 28 d., apie 12.25 val. prie dviračiams prirakinti skirtų stovų ateina vyras, rankose laikydamas juodos spalvos kuprinę, iš kurios išsitraukęs reples, pasilenkęs prie paspirtuko, atlieka tam tikrus veiksmus, po ko, pasiima paspirtuką ir nueina (t. 1, b. l. 64-67). Be kita ko, faktą, kad nukentėjusiajai G. N. priklausantis dviratis buvo pagrobtas būtent kaltinamojo, įrodo ne tik pastarojo viso proceso metu nuosekliais išlikę parodymai, bet ir policijos pareigūnų 2024 m. liepos 9 d. bei 2024 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą, pagal aprangą ir veido bruožus, nustatytas galimas įtariamasis, įvykdęs vagystę – R. P. (t. 1, b. l. 89, 91). Akcentuotina, kad kaltinamasis R. P. teisiamųjų posėdžių metu neginčijo inkriminuoto ir pagrobto dviračio vertės, rūšies, pavadinimo, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios G. N. pareiškime, adresuotame policijos įstaigai, bei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytais duomenimis, kurie teismo pripažintini objektyviais ir įrodomąją vertę turinčiais.
Apibendrinus pirmiau aptartą, pripažintina, kad kaltinamasis R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. birželio 28 d., apie 12.26 val. prie sveikatingumo centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas prie dviračiams įrengtos stovėjimo vietos, replėmis nukirpdamas prirakinimo užraktą, pagrobė G. N. priklausantį elektrinį paspirtuką. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – pastarojo atliktas elektroninio paspirtuko spynos nukirpimas su savimi turėtomis replėmis, paspirtuko pasiėmimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos, patvirtina, kad kaltinamasis R. P. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet yra mažesnė nei 10 MGL, o būtent – 360 Eur. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo pagrobtas elektrinis paspirtukas yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, grobdamas jį, jis šio daikto savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, taigi nusikalstamus veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Šie pirmiau aptarti ir teismo įrodymais pripažinti R. P. veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, o pastarojo kaltė yra įrodyta visiškai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2024 m. liepos 1 d., apie 15.55 val., vagystė, nukentėjusysis V. K.)
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2024 m. liepos 1 d., apie 15.55 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą V. K. priklausantį 599 Eur vertės turtą – elektrinį dviratį.
Kaltinamasis R. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2024 m. liepos 1 d. dviratį pastebėjo eidamas (duomenys neskelbtini) gatve - pamatė, kaip asmuo nulipdamas nuo dviračio, neprirakinęs jo, nuėjo į daugiabutį namą. Tuo metu aplink pašalinių asmenų nebuvo, jis nusprendė dviratį pasisavinti. Priėjęs arčiau pamatė, kad dviratis yra elektrinis, todėl jis nieko nelaukdamas atsisėdo ant jo ir nuvažiavo kuo toliau nuo minėto daugiabučio namo. Tą pačią dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nepažįstamam asmeniui pardavė elektrinį dviratį už 100 Eur (t. 2, b. l. 32-34, t. 2, b. l. 187-193). Šie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu pateikti nukentėjusiojo V. K. paaiškinimai. Šis nurodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvežioja elektriniu dviračiu. 2024 m. liepos 1 d., apie 15.45 val. jis atvažiavo elektriniu dviračiu pristatyti (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Dviratį paliko lauke, prie laiptinės ir jo neprirakino. Pristatęs (duomenys neskelbtini) klientui, apie 16.00 val., grįžęs į vietą, kur paliko elektrinį dviratį, jo nerado. Dviratį jis pirko parduotuvėje, jo vertė – 599 Eur (t. 1, b. l. 120- 122). Faktą, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo pagrobtas V. K. priklausantis elektrinis dviratis, patvirtina ir įvykio vietoje buvusių vaizdo įrašų turinys, užfiksuotas jų 2024 m. liepos 9 d. apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad šaligatviu einantis asmuo, dėvintis baltos spalvos marškinėlius, (duomenys neskelbtini) spalvos kelnes, dėvintis juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kuprinę, ateina prie dviračio, atsisėda ant jo ir nuvažiuoja (t. 1, b. l. 136-140). Be kita ko, faktą, kad nukentėjusiajam V. K. priklausantis dviratis buvo pagrobtas būtent kaltinamojo, įrodo ne tik pastarojo viso proceso metu nuosekliais išlikę parodymai, bet ir policijos pareigūnės 2024 m. liepos 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo medžiagą, pagal aprangą ir veido bruožus, nustatytas galimas įtariamasis, įvykdęs vagystę – R. P. (t. 1, b. l. 141). Akcentuotina, kad kaltinamasis R. P. teisiamųjų posėdžių metu neginčijo inkriminuoto ir pagrobto dviračio vertės, rūšies, pavadinimo, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. K. pareiškime, adresuotame policijos įstaigai, bei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytais duomenimis, kurie teismo pripažintini objektyviais ir įrodomąją vertę turinčiais.
Apibendrinus pirmiau aptartą, pripažintina, kad kaltinamasis R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. liepos 1 d., apie 15.55 val., būdamas prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pagrobė V. K. priklausantį elektrinį dviratį. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – elektrinio dviračio, priklausančio V. K. pasiėmimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos, patvirtina, kad kaltinamasis R. P. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL, o būtent – 599 Eur. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo pagrobtas elektrinis dviratis yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, grobdamas jį, jis šio daikto savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, taigi nusikalstamus veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Šie pirmiau aptarti ir teismo įrodymais pripažinti R. P. veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o pastarojo kaltė yra įrodyta visiškai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo (2024 m. liepos 6 d., apie 19.30 val., vagystė, nukentėjusysis A. P.)
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2024 m. liepos 6 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą A. P. priklausantį 250 Eur vertės turtą – elektrinį paspirtuką.
Kaltinamasis R. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2024 m. liepos 6 d., adresu (duomenys neskelbtini), jam einant šaligatviu, pro jį važiavo asmuo su elektriniu paspirtuku, kuris prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastatė ir prirakino savo elektrinį paspirtuką dviračiams laikyti skirtoje vietoje. Kadangi jis (kaltinamasis R. P.) tuo metu neturėjo pinigų, o jam jų reikėjo, todėl spontaniškai nusprendė pavogti minėtą elektrinį paspirtuką ir vėliau jį parduoti. Pastovėjęs ir palaukęs, kol prasisklaidys žmonės, kad užmaskuotų vagystę, jis išsiėmė iš kuprinės turimas reples, užraktą nukirpo ir elektrinį paspirtuką, kartu su užraktu pasiėmė su savimi ir nuvažiavo. Pavogtą paspirtuką pardavė galimai už 50 Eur (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 43-45, 187-193). Šie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų A. P., Š. S. ir A. J. R. parodymai. Apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis 2024 m. liepos 6 d., apie 19.00 val. savo elektrinį paspirtuką, kartu su raktu rakinama spyna, paskolino savo draugui Š. S., kad šis nuvyktų į parduotuvę nupirkti gėrimų. Jis išvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš jos, apie 19.30 val., Š. S. pastebėjo, kad paspirtukas yra pavogtas, apie tai pranešė pačiam A. P. (t. 1, b. l. 166-168). Liudytoju apklaustas Š. S. detalizavo, kad bylai aktualiu laiku A. P. paskolintu paspirtuku atvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Paspirtuką jis paliko dviračiams laikyti skirtoje vietoje ir jį prirakino. Grįžęs iš parduotuvės prie vietos, kur buvo palikęs draugo elektrinį paspirtuką, jo nerado. Prie jo priėjo keli asmenys, kurie paaiškino, kad matė kaip vyras pasilenkęs kažką darė su spyna, kuria buvo prirakintas paspirtukas, atsistojo ant paspirtuko ir nuvažiavo (t. 1, b. l. 178-179). Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. J. R. parodė, kad 2024 m. liepos 6 d., apie 19.15 val., nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Eidamas link „Omniva“ paštomato, apie 19.30 val. pastebėjo asmenį, jam sukėlusį įtarimą, nes buvo pritūpęs prie prirakinto paspirtuko, rankose laikė reples, kurios skirtos metalo kirpimui. Paklausė to asmens ką jis daro, asmuo teisinosi, kad pametė raktus nuo paspirtuko spynos, todėl kerpa spyną. Minėtas asmuo atsistojęs ant paspirtuko nuvažiavo (t. 2, b. l. 4-6). Pirmiau aptartus ir esminėse aplinkybėse sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų įrašų turinys, detalizuotas 2024 m. liepos 10 d. apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad iš už pastato kampo paspirtuku link kiosko atvažiuoja nenustatytos tapatybės asmuo, dėvintis tamsios spalvos kepurę su snapeliu, marškinėlius, kurių viršus šviesios spalvos, apačia – tamsios spalvos, taip pat dėvintis šviesios spalvos kelnes su tamsios spalvos juosta šone bei avi tamsios spalvos batus (t. 2, b. l. 19-22), kuris pagal išvaizdos požymius atitinka būtent kaltinamąjį R. P.. Akcentuotina, kad kaltinamasis R. P. teisiamųjų posėdžių metu neginčijo inkriminuoto ir pagrobto dviračio vertės, rūšies, pavadinimo, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. P. pareiškime, adresuotame policijos įstaigai, bei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytais duomenimis, kurie teismo pripažintini objektyviais ir įrodomąją vertę turinčiais.
Apibendrinus pirmiau aptartą, pripažintina, kad kaltinamasis R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. liepos 6 d., apie 19.30 val., būdamas prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), replėmis nukirpdamas užraktą, pagrobė A. P. priklausantį elektrinį paspirtuką. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – pastarojo atliktas paspirtuko spynos nukirpimas su savimi turėtomis replėmis, paspirtuko pasiėmimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos, patvirtina, kad kaltinamasis R. P. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet yra mažesnė nei 10 MGL, o būtent – 250 Eur. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo pagrobtas elektrinis paspirtukas yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, grobdamas jį, jis šio daikto savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, taigi nusikalstamus veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Šie pirmiau aptarti ir teismo įrodymais pripažinti R. P. veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, o pastarojo kaltė yra įrodyta visiškai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis R. P. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, priskirtinas baudžiamojo nusižengimo kategorijai, ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskirtiną nesunkaus nusikaltimo kategorijai. R. P. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra daug kartų baustas administracine tvarka, baudos neapmokėtos (t. 2, b. l. 62-70). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis, nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę kaltinamasis atliko ir iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2023 m. spalio 31 d., o šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas, jis padarė laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. liepos 6 d., kas patvirtina, kad šioje byloje aptariami nusikalstami kaltinamojo R. P. veiksmai buvo realizuoti nepraėjus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte a papunktyje numatytam teistumo už apysunkius nusikaltimus laikotarpiui. Todėl laikytina, kad šioje byloje aptariamą ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. P. padarė esant neišnykusiam teistumui. Minėtos aplinkybės kontekste aktualu ir tai, jog kaltinamasis anksčiau buvo teistas dvidešimt keturis kartus, pirmą kartą buvo nuteistas dar (duomenys neskelbtini) metais ir taip pat už svetimo turto vagystę ir nuo to laiko pastarasis toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, už kurių padarymą jam sistemingai yra skiriamos su laisvės atėmimo bausmėmis susijusios bausmės (t. 2, b. l. 46-56). Pažymėtina ir tai, jog pastarasis nusikalstamo elgesio griebėsi iš karto po to, kai buvo paleidžiamas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad R. P. šioje byloje aptariamą nesunkų nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.
Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai pastarojo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, jam anksčiau skirtų arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmių išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo, priešingai – vėl nusikalto, padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį R. P. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, paskyrus arešto ir laisvės atėmimo bausmes, atitinkamai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2024 m. birželio 3 d. epizodas) – 30 parų arešto bausmę;
2. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2024 m. birželio 28 d. epizodas) - 30 parų arešto bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
3. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2024 m. liepos 1 d. epizodas) – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
4. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2024 m. liepos 6 d. epizodas) – 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (daugiakartinį teistumą už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir vis naujų nusikalstamų veikų darymą po atliktų laisvės atėmimo bausmių), skirtinos bausmės bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant švelnesnes 30 parų arešto bausmes, prilyginamas 30 dienų laisvės atėmimo, bei paskiriant subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę R. P. mažinant vienu trečdaliu ir skiriant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kaltinamojo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. P. pripažino kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, buvo subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu bei 2024 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią kaltinamasis atlieka šiuo metu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Sugretinus pirmiau išvardintų ir R. P. atžvilgiu priimtų teismų sprendimų datas su šioje byloje aptariamomis ir teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo datomis, akivaizdu, kad 2024 m. birželio 3 d., 2024 m. birželio 28 d., 2024 m. liepos 1 d. bei 2024 m. liepos 6 d. įvykdytas vagystės nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė iki įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad minėtu ir šiuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais R. P. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog šiuo metu kaltinamasis R. P. atlieka 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu R. P. buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. Be kita ko, dėl minėtų nusikalstamų veikų paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta ir su kitais jo atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, o būtent - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu bei 2024 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriais pastarasis taip pat buvo pripažintas kaltu padaręs vagystės nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, o būtent faktą, kad kaltinamasis pirmiau aptartais įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nubaustas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su jau atliekama laisvės atėmimo bausme yra bendrintina taikant dalinį bausmių bendrinimą būdą, numatytą BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalyse, – prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnės 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 10 mėnesių laisvės atėmimo, ir kaltinamajam paskiriant 4 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bendrintinos bausmės dydis pasirenkamas, atsižvelgiant į pirmiau kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančius duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina R. P. atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir šiame nuosprendyje įskaitytini laikotarpiai.
V. Civiliniai ieškiniai
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 220 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 360 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 174).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš E. P. 2024 m. birželio 3 d., apie 15.43 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš dviračiams statyti skirtos vietos buvo pagrobtas jai priklausantis 220 Eur vertės turtas – dviratis „Abus“ ir spyna, kuria jis buvo prirakintas. Iš nuosprendyje aptartų įrodymų taip pat matyti, kad iš G. N. 2024 m. birželio 28 d., apie 12.26 val., prie įėjimo į sveikatingumo centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš dviračiams įrengtos stovėjimo vietos buvo pagrobtas jai priklausantis 360 Eur vertės turtas – elektrinis paspirtukas „iScooter“ ir užraktas, kuriuo jis buvo prirakintas. Be kita ko, iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš A. P. 2024 m. liepos 6 d., apie 19.30 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtas jam priklausantis 250 Eur vertės turtas – elektrinis paspirtukas „XIAOMI MI PRO 2“. Viso pirmiau aptarto turto netekimo priežastis - nusikalstami kaltinamojo R. P. veiksmai – vagystės. Tai reiškia, kad tarp atsiradusios 220 Eur, 360 Eur bei 250 Eur dydžio turtinės žalos bei kaltinamojo veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. P. visus byloje pareikštus civilinius ieškinius pripažino, o pastarojo pagrobtų objektų vertę patvirtina visų nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Todėl minėtų aplinkybių kontekste pripažintina, kad iš kaltinamojo R. P. būtina priteisti: 220 Eur sumą nukentėjusiosios E. P. naudai, 360 Eur sumą – nukentėjusiosios G. N. naudai, bei 250 Eur sumą – nukentėjusiojo A. P. naudai.
VI. Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. sausio 22 d. pateikė patikslintą pažymą Nr. APD-2025-00868, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam R. P. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 893,75 Eur, atlyginimo (t. 2, b. l. 175-180)
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam R. P. paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, kadangi kitame ikiteisminiame tyrime kaltinamajam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau jis buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti dėl to, kad jis buvo izoliuotas – jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau jis nuvyko atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas atsižvelgdamas į tai, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas negalimas, kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
VII. Kiti klausimai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-osios veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. liepos 22 d. nutarimu kaltinamajam R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 101-102). Ši kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, ir jos tolimesnis taikymas nėra tikslingas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kaltinamasis laikinai sulaikytos nebuvo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. birželio 3 d. epizodas), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. birželio 28 d. epizodas), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 1 d. epizodas), pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. liepos 6 d. epizodas), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnes bausmes – 30 parų arešto bausmes, prilyginamas 30 dienų laisvės atėmimo, ir R. P. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. P. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. P. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės - 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 10 mėnesių laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendį R. P. atliktą bausmės dalį ir šiame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. kovo 12 d.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. kovo 12 d.
Civilinės ieškovės E. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. P. 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) E. P. naudai.
Civilinės ieškovės G. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. P. 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) G. N. naudai.
Civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. P. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) A. P. naudai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. P. netenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.