Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Užsienio reikalų ministerija, URM) 2021 m. kovo 8 d. sprendimą Nr.(4.11)-3-1303; 2) įpareigoti atsakovą kompensuoti nuomos sutarties nutraukimo ir persikėlimo išlaidas pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Užsienio reikalų ministerijos 2021 m. kovo 8 d. rašto Nr. (4.11)-3-1303 „Dėl išlaidų kompensavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją išteisino dėl vieno tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau paliko galioti nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl kito tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. sudarė su (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį terminui iki 2021 m. spalio 21 d. (sumokant depozitą 2 192,31 svarų sterlingų, mokant nuomos mokestį - 1 900 svarų sterlingų per mėnesį).

Atsakovė 2021 m. vasario 3 d. elektroniniu paštu gavo Vilniaus apygardos teismo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją išteisino dėl vieno tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau paliko galioti kitą nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 22 d. ir yra vykdytinas.

Užsienio reikalų ministras 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D-10 „Dėl R. S. atleidimo ir Diplomato tarnybos sutarties nutraukimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 5 d. atleido pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigų ir nutraukė su pareiškėju 1999 m. gegužės 3 d. sudarytą diplomato tarnybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

URM 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr.(4.11)-3-1303 “Dėl išlaidų kompensavimo” pareiškėjas buvo informuotas, kad, išnagrinėjus jo 2021 m. vasario 5 d. prašymą kompensuoti persikėlimo ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad diplomato tarnybos 1999 m. gegužės 3 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Vilniaus apygardos teismo 2021-01-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo prašyme nurodytos išlaidos nebus kompensuojamos.

Ginčo santykius reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas, Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr.1393 bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato, be kita ko, diplomatų teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas.

Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos. Diplomatiniam atstovui suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos – rezidencija. Suteikiant gyvenamąsias patalpas, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komunalinės ir ryšių išlaidos. Taip pat apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kai diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje (ar kitame tos pačios priimančiosios valstybės mieste) išmoka.

Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnis nustato diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus, kurio 1 dalies 4 punktu nurodyta, kad diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, jeigu įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė už nusikaltimo padarymą tyčia arba kuriuo diplomatui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos.

Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr.1393, (toliau – ir Aprašas) nustato į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas ir Lietuvos Respublikos specialiąsias misijas paskirtiems diplomatams taikomų socialinių ir kitų garantijų suteikimo ir taikymo tvarką.

Aprašo 33 punktas nustato, kad jeigu darbuotojui skiriama išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, gyvenamųjų patalpų sutartį jis sudaro savo vardu ir yra atsakingas už sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą.

Aprašo 41 punktas nustato, kad jeigu diplomatas dėl tarnybinės būtinybės grąžinamas ar perkeliamas iš atstovybės ir jo perkėlimo terminas, nurodytas diplomatą paskyrusios ar perkėlusios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendime yra trumpesnis už priimančiosios valstybės teisės aktų nustatytą privalomą įspėjimo apie gyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimą terminą ir jeigu gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nustatytos netesybos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, diplomato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas apmoka institucija, paskyrusi ar perkėlusi diplomatą į atstovybę.

Aprašo 44 punktas nustato, kad apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo faktinės išlaidos: išlaidos kelionei, turto (asmeninio krovinio) pervežimo išlaidos, turto pakavimo priemonių įsigijimo, pakavimo, turto draudimo ir muitino įforminimo išlaidos. Faktines persikėlimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus darbuotojas privalo pateikti jį skiriančiai, perkeliančiai ar dirbti atstovybėje priėmusiai institucijai ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo persikėlimo.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu tyčia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Užsienio reikalų ministras, vadovaudamasis Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 str. 1 d. 4 p., 92 str. 11 d., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D-10 „Dėl R. S. atleidimo ir diplomato tarnybos sutarties nutraukimo“ nuo 2021 m. vasario 5 d. nutraukdamas su pareiškėju 1999 m. gegužės 3 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atleido pareiškėją iš pareigų. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas savo skunde nurodo nesutikimo su minėtu atsakovo įsakymu, kurio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, argumentus, tačiau šio įsakymo teismui neskundžia, jis yra įsiteisėjęs, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl atsakovo priimto Sprendimo panaikinimo, kuriuo buvo nuspręsta nekompensuoti pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu ir jo bei šeimos narių, įskaitant daiktų pervežimą, persikėlimo iš (duomenys neskelbtini) ambasados į Lietuvą, kompensavimo, todėl teismas minėtų argumentų nevertins.

Pareiškėjas skundu prašydamas panaikinti Sprendimą nurodo, kad atsakovui nutraukus diplomato darbo sutartį, kai nėra pareiškėjo kaltės, taip pat, kai pareiškėjas nepadarė sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, jis ir šeimos nariai patyrė didelę moralinę ir materialinę žalą. Diplomato darbo sutarties nutraukimas pareiškėjui taip pat sukėlė papildomas sankcijas (išlaidas), todėl atsakovas turi prisiimti riziką, susijusią su darbui užsienyje išsiųsto darbuotojo ir jo šeimos narių grąžinimu į jo gyvenamąją vietą ir kompensuoti išlaidas, susijusias su skubiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu.

Visų pirma, teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) užimamų patarėjo pareigų buvo atleistas nesant jo kaltės. Priešingai, teismo vertinimu, kadangi Užsienio reikalų ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D-10 „Dėl R. S. atleidimo ir diplomato tarnybos sutarties nutraukimo“ jis nuo 2021 m. vasario 5 d. buvo atleistas iš pareigų vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 str. 1 d. 4 p., kuriame numatyta, kad diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, jeigu įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė už nusikaltimo padarymą tyčia arba kuriuo diplomatui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos, bei atsižvelgus į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tai patvirtina, kad pareiškėjas iš užimamų patarėjo pareigų buvo atleistas būtent dėl jo kaltės, t. y. dėl tyčinio nusikaltimo padarymą. Todėl būtent pareiškėjui ir tenka atsakomybė prisiimti kylančias neigiamas tokio atleidimo iš užimamų pareigų pasekmes.

Visų antra, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Aprašo 33 ir 41 punktais, negali sutikti su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas turi prisiimti riziką, susijusią su darbui užsienyje išsiųsto darbuotojo ir jo šeimos narių grąžinimu į jo gyvenamąją vietą ir kompensuoti išlaidas, susijusias su skubiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu. Aprašo 33 punktas nustato, kad jeigu darbuotojui skiriama išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, gyvenamųjų patalpų sutartį jis sudaro savo vardu ir yra atsakingas už sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Vadinasi, pats darbuotojas yra atsakingas už jam kuo palankesnių nuomos sutarties sąlygų susiderėjimą (sutarties nutraukimo pagrindų, įspėjimo terminų, baudų ir pan.), sutarties vykdymą ir jos nutraukimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad Aprašo 41 punktas nustato, kad diplomato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo išlaidas institucija apmoka tik jeigu diplomatas dėl tarnybinės būtinybės grąžinamas ar perkeliamas iš atstovybės. Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nebuvo grąžintas ar perkeltas iš atstovo, o atsakovo 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D-10 „Dėl R. S. atleidimo ir diplomato tarnybos sutarties nutraukimo“ nuo 2021 m. vasario 5 d. su pareiškėju buvo nutraukta 1999 m. gegužės 3 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis atleistas iš pareigų.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš diplomatinės tarnybos buvo atleistas 2021 m. vasario 5 d., t. y. ši diena buvo paskutinė jo darbo diena diplomatinėje tarnyboje, o nuo 2021 m. vasario 6 d. pareiškėjas jau nebuvo tarnybiniuose santykiuose su buvusiu darbdaviu URM, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui nuo 2021 m. vasario 6 d. netekus diplomato statuso, jam negali būti taikomos Diplomatinės tarnybos įstatymo bei Aprašo normos, reglamentuojančios išmokos skyrimą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbančiam diplomatui, todėl jo prašymas priteisti iš URM 6 573.27 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. (jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) dienos) yra visiškai nepagrįstas ir šiuo pagrindu.

Visų trečia, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 17 d. pradėjus eiti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigas jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. priimto nuosprendžio, kuriuo pirmosios instancijos teismas pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, R. S., turėdamas aukštąjį teisininko išsilavinimą, negalėjo nesuprasti, jog egzistuoja rizika, kad pareiškėjui dirbant Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėju, Vilniaus apygardos teismas, gali palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo pagrindu pareiškėjas bus atleistas iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigų DĮ 92 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pradėjus eiti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigas ir 2020 m. spalio 20 d. sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jis pats turėjo prisiimti riziką, jog įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžiui ir dėl šios priežasties atsakovui nutraukus diplomato tarnybos 1999 m. gegužės 3 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui netekus diplomato statuso, tektų grįžti į Lietuvą savo sąskaita, taip pat patirti nuostolius dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Sprendimas pripažintinas neteisėtu ir dėl viešojo administravimo taisyklių pažeidimo, t. y. atsakovas ginčijamame Sprendime nenurodė pareiškėjui apskundimo tvarkos bei termino, per kurį gali būti pateiktas skundas.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 38 punkte nurodyta, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamame Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip esminis procedūrinis pažeidimas ir negali būti pagrindas naikinti Užsienio reikalų ministerijos 2021 m. kovo 8 d. raštą Nr. (4.11)-3-1303 „Dėl išlaidų kompensavimo“, kadangi pareiškėjas savo teisę skųsti atsakovės Sprendimą įgyvendino šioje byloje nagrinėjamu skundu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.