- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- I-1011-554/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Gintautas Koriaginas, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Marijampolės apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- E. D., K. T., D. B., V. J.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Gintauto Koriagino, Jolantos Medvedevienės,
dalyvaujant pareiškėjai M. S.
suinteresuotojo asmens – Marijampolės apskrities viršininko administracijos įgaliotam atstovui Laimučiui Vaškevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl praleistų terminų atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M.S. patikslintame pareiškime Kauno apygardos administracinio teismo prašė atnaujinti terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės O. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę, taip pat giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Pareiškėja patikslintame pareiškime (b.l. 47-49) nurodė, taip pat ji ir jos įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjos senelė O. T. , mirusi 1979-01-27, iki žemės nacionalizacijos Vilkaviškio rajone Vištyčio miestelyje valdė 0,5 ha žemės valdą. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R4-4912 duomenys. Pareiškėjos motina E. S. mirė 2005-04-16. Pareiškėja iki mirties bendravo su savo motina. Iš motinos žodžių pareiškėja suprato, kad motina apie 2000 metus padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo motinos O. T. žemę. Apie tai, jog vyksta nuosavybės teisių atkūrimo procesas tiek pareiškėja, tiek jos motina žinojo nuo 1998 metų. Be to, tuo pat metu pareiškėjos tėvui taip pat buvo atkuriamos nuosavybės teisės į kitą žemę, todėl ji galvojo, jog kartu su tėvu dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti, tvarkėsi ir motina. Apie senelės turėtą žemę pareiškėjai ir jos motinai buvo žinoma nuo senų laikų, jos apie tai kalbėdavosi. Iki 2004 metų motinos sveikata nebuvo labai bloga, nes ji savarankiškai nuvykdavo į gydymo įstaigas, atvykdavo pas pareiškėja ir pas kitus giminaičius, be to, pareiškėja pati taip pat lankėsi pas motiną. Po motinos mirties pareiškėja savarankiškai pradėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Ji tada sužinojo, kad motina nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į senelės žemę, taip pat nepateikė giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Tada pareiškėja pati kreipėsi į Žemėtvarkos tarnybą, taip pat į archyvus ir gavo dokumentus patvirtinančius, jog jos senelė iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą Vištyčio miestelyje. Ji tik 2007 metų pabaigoje gavo tai patvirtinančius dokumentus, todėl mano, jog terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujinami teismine tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo – Marijampolės apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą (b.l. 42-43), taip pat jo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, taip pat įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjos motina įstatymo nustatytu terminu nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į savo motinos O. T. iki nacionalizacijos valdytą 0,5 ha žemės sklypą, esantį Vištyčio miestelyje Vilkaviškio rajone. Ji nepateikė ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Suinteresuotas asmuo ir jo įgaliotas atstovas taip pat nurodė, kad terminas dokumentams pateikti praleistas dėl nesvarbių priežasčių. Pareiškėjos motina mirė tik 2005 metais, iki to laiko nei jai, nei pačiai pareiškėjai niekas netrukdė pasidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Prašymui ir dokumentams pateikti įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgą terminą. Pati pareiškėja į Instituciją kreipėsi tik 2006 metų pabaigoje. Įgaliotas atstovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjai teisė kreiptis dėl terminų atnaujinimo atsirado tik 2005 metais po motinos mirties, kai jau buvo pasibaigę visi terminai prašymui bei dokumentams pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinės bylos įrodymų visuma patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėja yra 2005-04-16 mirusios E. S. dukra (b.l. 13, 15, 16, 17) ir 1979-01-27 mirusios O. T. anūkė (b.l. 11, 12, 14). Iki 2004 metų pareiškėjos motinos sveikatos būklė nebuvo bloga (b.l. 28-29). VĮ Registrų centro, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Marijampolės apskrities viršininko administracijos pažymų (b.l. 19-27) duomenys patvirtina, kad pareiškėja tik nuo 2006-06-15 pradėjo domėtis nuosavybės teisės atkūrimo į O. T. (O. G. ) žemę procesu bei rinkti giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. 2007-10-29 pažymos Nr. R-4-4919 ir 1935-11-08 Žemės valdymo teisių ištyrimo protokolo (b.l. 8-10) duomenys patvirtina, kad 1935-11-08 duomenimis pareiškėjos senelė Vilkaviškio rajone Vištyčio miestelyje valdė žemės sklypą. Rašytinių ar kitokių įrodymų, kad iki 2003-12-31 O. T. įpėdiniai kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininko administraciją ir kitas pavaldžias institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismui pateikta nebuvo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31d. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos. Įstatymų leidėjas, priimdamas 2004-10-12 LR įstatymą Nr. IX-2490, pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą - iki tol buvę naikinamaisiais terminai prašymui bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, minėtu įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant termino atnaujinimas galimas - priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Įstatymas nenustatė, kokios terminų praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 5 d.). Terminų praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti prašymą bei atitinkamus dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Kolegija konstatuoja, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis savo subjektinių teisių realizavimu, taigi ir pateikti prašymą institucijai bei domėtis, gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šių terminų trukmė savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją. Be to, LR Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir LR ,,Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo“ 2 straipsniuose nurodytas pilietis, turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir siekdamas realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, Įstatymų nustatytais terminais turėjo paduoti kompetentingoms institucijoms prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus asmeniškai pats arba per nustatyta tvarka įgaliotus atstovus (LVAT 2008-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1632/08). Kolegija konstatuoja, atsižvelgdama į aplinkybes, jog pareiškėja pastoviai bendravo asmeniškai su motina, motina, pareiškėjos įsitikinimu, asmeniškai vyko spręsti žemės grąžinimo klausimo, taip pat į tai, jog pareiškėjos tėvas aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese į kitoje vietovėje esančią žemę, o apie senelės turėtą žemę buvo žinoma nuo seno, kad pareiškėjos motina (ir tuo pačiu pati pareiškėja), visiškai nesirūpindamos prašymo ir dokumentų pateikimu dėl 0,5 ha O. T. priklausiusios žemės, pasirinko pasyvų elgesio variantą nuosavybės teisių atkūrimo procese minėto sklypo atžvilgiu. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motinos sveikatos būklė pablogėjo tik nuo 2004 metų (pasibaigus nustatytiems terminams). Kadangi pareiškėjos motina, turėdama realią galimybę pateikti prašymą bei dokumentus asmeniškai arba per įgaliotus atstovus (pareiškėja 1998 – 2000 metais bendravo su savo motina žemės grąžinimo klausimais, o pareiškėjos motinos sutuoktiniui tuo metu buvo atkuriamos nuosavybės teisės į kitą žemės valdą), visiškai nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu į jai priklausančią žemę, todėl tiek pareiškėjos, tiek jos įgaliotos atstovės nurodytos aplinkybės – problematiškas dokumentų gavimas, pareiškėjos motinos sveikatos būklė, motinos pačiai pareiškėjai nurodytos aplinkybės, jog visi dokumentai pateikti, negali būti pakankamu pagrindu atnaujinti Įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d. nustatytus terminus. Ši išvada daroma taip pat vadovaujantis ir administracinių teismų praktikoje suformuota nuostata laikytina, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (LVAT 2004-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–646/2004). Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad Įstatymo 10 str. 1 d., 4 d. nustatyti terminai praleisti dėl pačios E. S. ir, tuo pačiu, pareiškėjos niekuo nepateisinamo neveikimo. Teismas taip pat pažymi, kad teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo, kaip teisinių santykių dalyvis, teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet, tuo pačiu, įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Informacijos stoka, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi arba nepakankamai aktyviai domisi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Be to, pareiškėjos motina mirė dar beveik po metų, kai minėti terminai tapo atstatomaisiais, tačiau nei pati asmeniškai, nei per savo įgaliotą atstovą (pareiškėją ar kitą asmenį), nei kitokiu būdu neišreiškė savo valios atnaujinti terminus teismine tvarka. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą analogiškose bylose pabrėžė, kad vertinamos tik tos priežastys (aplinkybės), kurios buvo iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos – iki 2001-12-31 ir 2003-12-31 (ABTĮ 13 str.).
Byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėja iki savo motinos mirties (2005-04-16) negalėjo pretenduoti į savo motinos turtą, taip pat ir į senelės išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl 2001-12-31 ir 2003-12-31 ji nepateko į asmenų (pretendentų), numatytų Įstatymo 2 straipsnyje, ratą. Dėl šių aplinkybių kolegija taip pat konstatuoja, kad terminų, numatytų Įstatymo 10 str. 1 d., 4 d., pareiškėjos atžvilgiu atnaujinimas negalimas (ABTĮ 13 str., LVAT 2008-03-06 nutartis adm. byloje Nr. A-756-310/2008). Pareiškėjos ir jos motinos bei tėvo sveikatos būklė, dokumentų rinkimo proceso trukmė teisine prasme pastarajai kolegijos išvadai reikšmės neturi.
Kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėja, suinteresuoto asmens nuomone, neturi pakankamai nuosavybės teisę pavirtinančių dokumentų. Tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą pabrėžė analogiškose bylose, kad teisinį pagrindą prašyti atnaujinti Įstatymo 10 str. 4 d. numatytą terminą turi tik tie pretendentai, kurie, neturėdami išlikusių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, turto valdymo nuosavybės teise faktą nusistatė teisme Civilinio proceso kodekso normų pagrindu (ABTĮ 10 str., 13 str., LAT 2007-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2008).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos M. S. patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.