Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. T. kalta neprisipažino ir nurodė, kad ji su A. T. ėjo į miestą apsipirkti. Eidama pamatė, kad pamiršo piniginę, todėl grįžo į namus jos pasiimti. A. T. nuėjo į mietą, susiskambinęs su jos sūnumi M., nuėjo į parduotuvę „G. P.“. Jai atėjus į „G. P.“, ji susipyko su A. T.. Jai grįžus į namus, parvažiavo A., tačiau ji šį išvijo. Vėl A. grįžus, ji pamatė, kad kai jis patraukė ranką, pasipylė kraujas. Nežino kuo jis tai pasidarė. Iš išgąsčio ji sudrėkino rankšluostį ir uždėjo ant žaizdos. Ji kvietė ne greitąją, o policijos pareigūnus. Po įvykio pirmiausia paskambino marčiai. Ji turi 5 sūnus. Su M. bendrauja daugiausia, su M. nelabai bendrauja, su P. nesipyksta. Savo telefono numerio nepamena, tačiau numerio pabaiga ,,192“, gali patvirtinti, kad byloje esantis telefono numeris yra jos. Telefono numeris, esantis 1 t., b. l. 113-116, galimai sūnaus M.. Nekalbėjo, kad papjaus A., gal buvo užpykusi, todėl taip ir pasakė.

Kaltinamoji D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad ji gyvena savo dukrai E. T. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi P. B. ir savo sugyventiniu A. T.. Su sugyventiniu kartu gyvena apie du metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2019-06-15 apie 8 val. kartu su A. išėjo iš namų, ėjo dviese į miestą, kur turėjo apsipirkti. Jiems einant prisiminė, kad namuose paliko piniginę, todėl ji nuėjo atgal į namus pasiimti piniginę, o A. ėjo toliau link miesto. Po kurio laiko, pasiėmusi iš namų piniginę, dviračiu atvažiavo į miestą, bandydama surasti A., skambino šiam į mobilaus ryšio telefoną. A. atsiliepęs nurodė, kad jis su jos sūnumi M. T. yra parduotuvėje ,,G. P.", kur vartoja alkoholinius gėrimus. Ji labai supyko ant A., kad šis nuo ryto vartoja alkoholinius gėrimus, todėl pokalbio metu tarp jų kilo konfliktas. Kadangi norėjo su A. išsiaiškinti, ji nuvyko į parduotuvę. Parduotuvėje tarp jos ir A. kilo žodinis konfliktas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Jų konfliktą nutraukė sūnus M., kuris liepė jai eiti kartu su juo į parduotuves. Iš parduotuvės ,,G. P." išėjo su M., o A. pasiliko. Ji mieste apsipirko ir apie 15 val. viena grįžo į namus. Kur tuo metu buvo A., nežino. Kadangi buvo susijaudinusi dėl kilusio konflikto, nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę, kur nusipirko du butelius 0,5 litro talpos alaus, 7,5 laipsnių stiprumo. Nusipirkus alkoholinių gėrimų grįžo į namus, juose nei P., nei A. nebuvo, todėl viena pradėjo vartoti nusipirktus alkoholinius gėrimus. Jai išgėrus vieną butelį alaus apie 16 val. į namus grįžo A., kuris buvo stipriai neblaivus. Grįžus A. jie ir vėl žodžiu sukonfliktavo, ji liepė jam išeiti iš jos namų. Kadangi A. neišėjo, ji būdama kambaryje sukrovė visus A. daiktus į maišus, išnešė juos į lauką ir A. pasakė, kad šis privalo išeiti iš jos namų. A. nesutiko išeiti, prašė, kad leistų jam pasilikti, grasino, kad pasikars ar kažką sau pasidarys. Ji nekreipė dėmesio į tokias A. kalbas, kadangi šis dažnai kalba apie savęs susižalojimą ar savižudybę. Nekreipdama į A. kalbas dėmesio ji nuėjo į kambarį, kur sėdėjo ant lovos ir rūkė cigaretę. Netrukus į kambarį atėjo A. abejomis rankomis susiėmęs už kaklo. Ji, pažiūrėjusi į savo sugyventinį, pastebėjo iš kaklo bėgantį kraują, paklausė A. kas atsitiko, ką čia pasidarė, bet A. nieko neatsakė, parkrito kambaryje ant grindų. Bandydama sustabdyti kraujavimą ji paėmė rankšluostį, kurį uždėjo ant A. kaklo ir išsigandusi paskambino į policiją, pasakė, kad sugyventinis atėjo iš lauko sužalotas arba susižalojęs. Atvykę į namus policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, kuri išsivežė A.. Po kurio laiko iš jos namų išvyko ir policijos pareigūnai. Būdama namuose ji tvarkė visus namus, kadangi juose buvo daug kraujo, namuose jokio kruvino peilio nerado. Apie 17.30 val. į namus vėl atvyko policijos pareigūnai, kurie liepė jai rengtis ir vykti kartu su jais, nurodė, kad ji smurtavo prieš savo sugyventinį. Ji sakė, kad nesmurtavo, tačiau jie vis tiek ją sulaikė. Taip pat pareigūnai, būdami jos namuose, paėmė visus namuose buvusius peilius. 2019-06-15 ji prieš A. nesmurtavo, jo nesužalojo. Kokiomis aplinkybėmis A. buvo sužalotas ji nežino, nurodyti negali. Ji niekada nėra smurtavusi prieš A.. Kambario grindis, ant kurių buvo kraujo, išvalė, kai A. T. medikai išvežė į ligoninę. 2019-10-01 telefoninio pokalbio metu sakė: ,,... neparvažiuosi, paštyrinsiu, visai... papjausiu" iš piktumo, kadangi su sugyventiniu dažnai susibara. 2019-10-02 telefoninio pokalbio metu su J. Š. sakės žodžius: ,,...viską prisipažino, viską pasakė užpykęs ant manęs", ,,...sakė, nuėjęs prisipažino tyrėjai..." todėl, kad sugyventinis jai dažnai sako, kai susipyksta, kad jis eis ir pasakys tyrėjai, kad ji jį atseit peiliu sužalojo. 2019-10-10 telefoninio pokalbio metu sakė žodžius: ,,prisidirbau gražiai”, ,,kad jau išvedė iš nervų”, ,,jau čia tiek davedė, kad jisai buvo gerai davedęs mane, man jau kaupėsi, kaupėsi, po lašą kapsėjo, kapsėjo, kol prisipildė”, čia ėjo kalba apie tai, kad ji sugyventinį išvarė iš namų (2 t., b. l. 4-5, 14, 18).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad nevalė grindų, kai A. T. uždėjo šlapią rankšluostį. Kraujas gal ant grindų privarvėjo iš žaizdos. Užmetė rankšluostį ant kraujo, o grindis išvalė tik tada, kai sugyventinį išsivežė greitoji ir policija. A. T. buvo tik su kelnėms, iki pusės buvo plikas. Užpykusi gal ką ir pasakė apie papjovimą. Pirmiausia paskambino marčiai.

Pagarsinus 1 t., b. l. 146-150 telefoninių pokalbių išklotines nurodė, kad kai paskambino M., jis gėrė, M. savo žmonai pasakė, kad nesikištų. P. ji neskambino, bent jau neatsimena. Įvykio metu buvo išgėrusi vieną butelį alaus. A. grįžęs vieną butelį dar rado ir iš jo gėrė. Nieko daugiau namie nebuvo, tik ji ir A.. Namuose kiek peilių buvo, tiek ir liko. A., kai išėjo, ji liko kambaryje, kai grįžo, rankose nieko neturėjo. Ji A. paklausė: „kas tau yra?“, jis pasakė: „ką aš žinau“, paleido ranką ir pasipylė kraujas. Tada ji rankšluosčiu užspaudė žaizdą. Jai pats A. yra sakęs, kad buvo prieš save pakėlęs ranką. Kai vydavo A. iš namų, jis sakydavo, kad pasidarys sau kažką, taip sakė ne kartą. Kartą bandė kartis jos namuose. Ji nedirba, neturės kaip sumokėti civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. T. nurodė, kad kaltinamoji yra jo sugyventinė, vedė bendrą ūkį 3 metus. Tą dieną jis su D. T. išėjo į miestą, tačiau D. pamiršo piniginę, todėl grįžo į namus jos pasiimti. O jis nuėjo į miestą, paskambino M. ir kartu nuėjo į parduotuvę „G. P.“, ten išgėrė. Atėjus D., jie susipyko. D. su M. išėjo į parduotuvę, o jis toliau gėrė. Prieš 16 val. grįžo į namus ir parsinešė alaus. Grįžęs rado D. geriančią. Jis prastai atsimena, bet namuose jis dar gėrė su D.. Po kurio laiko D. supykusi pradėjo rėkti, todėl jis nuėjo į lauką ant rastų toliau gerti. Ten nusinešė 2 litrinius butelius alaus. Išeidamas atkreipė dėmesį į peilį, jis buvo ilgas su geltona rankena. Prisigėręs ėjo aiškintis pas D. į namus, lyg prigriebė peilį, viduje būdamas, tada vėl prie rastų nuėjo gerti. Kambaryje prisimena kraują, kai jis kambaryje ruošėsi gultis, buvo jau kruvinas. Atsipeikėjo kambaryje. Lyg su vasariniais marškinėliais buvo, nepamena. Su D., po įvykio, telefonu kalbėdavo apie savo meilės reikalus.

Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jis iki šio įvykio gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine D. T.. Jie yra sugyventiniai jau beveik dveji metai. 2019 m. birželio 15 d. apie 9 val. jis kartu su D. išėjo iš namų į miestą. Pakeliui D. pastebėjo, kad neturi piniginės ir grįžo namo jos pasiimti, o jis vienas ėjo toliau. Atėjęs į miestą paskambino D. T. sūnui M. T. ir pasiūlė jam išgerti. Jis tą dieną buvo pagiringas, o D. – ne. Susitikus su M. nuėjo į „G. P.“, kur gėrė alų, M. – sidrą. Ten bebūnant atėjo ir D.. Jai nepatiko, kad jis geria alų, jam pradėjo priekaištauti, tampyti už vasarinių marškinėlių ir juos suplėšė. Iš „G. P.“ išėjo visi trys. Jis nuėjo į „H.“, kur nusipirko kitus vasarinius marškinėlius, o M. su D. nuėjo į firminę „K. P.“ parduotuvę. Išėjęs iš „H.“ jis dar užėjo į PC „M.“, kur dar pirko alaus ir jį gėrė. Daugiau nei M., nei D. mieste nematė. Namo grįžo vienas ir jau buvo po pietų, apie 13 val. Namuose rado D., kuri gėrė alų. Kiek pamena, namuose daugiau nieko be jo ir D. nebuvo. Iš pradžių abu sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Vėliau išgertuvių metu tarp jo ir D. kilo konfliktas. Dėl ko konkrečiai abu susipyko nežino, neprisimena, buvo jau neblaivus. Prisimena, kad D. jam liepė susirinkti savo daiktus ir išeiti iš jos namų. Ji taip visada jam sako, kai susipyksta. Prisimena, kad jis išėjo į kiemą ir prie malkinės toliau gėrė vienas alų. Kas vyko toliau, neprisimena. Prisimena, kad norėjo miegoti ir ėjo į kambarį. Toliau vėl nieko neprisimena. Dar vėliau atsipeikėjo K. klinikose, kur buvo po operacijos. Iš medikų sužinojo, kad buvo sužalotas peiliu į krūtinės kairę viršutinę dalį, buvo pažeisti plaučiai. Kaip tai atsitiko jis nežino, neprisimena ir nežino kas taip padarė. Išgertuvių metu virtuvėje ant stalo matė peilį, geltona rankena, bet ar juo buvo sužalotas, nežino. Neatmeta galimybės, kad ir pats taip galėjo sau pasidaryti, nes prieš kokius trejus metus bandė pasikarti, dar iki gyvenimo kartu su D.. Dėl jam padaryto kūno sužalojimo jis niekam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, nes nieko neprisimena. Jis negali nurodyti, kodėl įvykio dieną buvo šlapi jo drabužiai, nes nieko neprisimena. Kelnės, kuriomis jis mūvėjo įvykio metu, buvo šlapios, todėl supelijo ir jis jas išmetė, o marškinėlius išskalbė. Kodėl policijos pareigūnams sakė, kad jį peiliu sužalojo sugyventinė D. T., neprisimena, nes buvo girtas (1 t., b. l. 13, 15,17, 21).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi. Jis bandė pasikarti prieš 3 metus. Susižaloti anksčiau nebandė jokiais įrankiais. Pats pasiėmė peilį. Jis neatsimena daug aplinkybių. Neprisimena ką sakė policijos pareigūnams, nors įrašą matė. Jis nežino, ar buvo su marškinėliais, ar ne. Norėtų su D. toliau gyventi.

Liudytoja J. T. nurodė, kad kaltinamoji yra jos sūnaus sugyventinė. Įvykio dieną sūnus buvo (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jai draugės atėjusios papasakojo, kad jos sūnus papjautas, guli ligoninėje. Sūnus jai sakė, kad nieko neatsimena. Po įvykio su D. nekalbėjo, pas juos nebuvo. Nėra buvę, kad sūnus keltų prieš save ranką. Sūnus išgeria, bet jis nepiktybinis, nebuvo muštynių.

Liudytoja J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jos sūnus A. keli metai gyvena su savo sugyventine D. T., (duomenys neskelbtini). Su D. ji beveik nebendravo, nors keletą kartų D. yra buvusi pas ją svečiuose. Jai yra žinoma, kad tiek jos sūnus, tiek jo sugyventinė piktnaudžiauja alkoholiu, o girti konfliktuoja, pykstasi. 2019 m. birželio mėn. viduryje, tikslios datos neprisimena, jai apie pietus paskambino sūnus A. ir pasakė, kad atvažiuos pas ją. Suprato, kad jis vėl susipyko su savo sugyventine, sūnus sakė, kad D. kvailioja. Ji nenustebo, nes A., kai susipyksta su D., tuomet ateina pas ją, o kai susitaiko, tai vėl sugrįžta pas D.. Dar po kiek laiko vėl paskambino sūnus ir pasakė, kad visgi neateis. Iš balso nesuprato, ar jis išgėręs, ar ne. Sekančią dieną iš kaimo žmonių sužinojo, kad jos sūnus yra K. klinikose ir kad jį padūrė. Suprato, kad kalbama apie D.. Tuomet ji paskambino į klinikas, sužinojo, kur gydomas jos sūnus ir nuvažiavo aplankyti. A. buvo reanimacijoje, bet su juo buvo galima susikalbėti. Iš pradžių sūnus sakė, kad nieko neprisimena, kas jam nutiko, vėliau sakė, kad papasakos apie įvykį vėliau, o dar vėliau sakė, kad susižalojęs pats. Kuo susižalojo, jis jai nesakė. Žino, kad sūnui padaryta durtinė-pjautinė žaizda. Kai sūnų išleido iš ligoninės jis apsigyveno pas ją. D. pas juos nebuvo atvažiavusi, bet suprato, kad sūnus su ja bendrauja telefonu. Netiki ta versija, kad pats A. galėjo save susižaloti peiliu. Sūnus niekada anksčiau nebandė žudytis (1 t., b. l. 75).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad žino, kad kai D. ir A. išgeria, pykstasi. Nepamena, ar sūnus jai skambino, tyrėjai tikrai nesakė, kad prieš įvykį sūnus jai skambino. Po ligoninės sūnus buvo pas ją. Girdėjo kaip jis kalbėdavo telefonu su D.. Parašas po protokolu yra jos.

Liudytojas M. T. nurodė, kad kaltinamoji yra jo mama. Sutinka duoti parodymus, tačiau nieko neprisimena.

Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jo mama D. T. gyvena kartu su savo sugyventiniu A. (A. T.) adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, jie gyvena kartu ne pastoviai, t. y. kai abu užgeria, susipyksta ir A., susirinkęs savo daiktus, išeina iš mamos, tačiau po kokios savaitės abu susitaiko ir vėl taip toliau kartojasi. 2019 m. birželio mėn., dienos nežino, bet buvo savaitgalis, truputį po 8 val., jam paskambino A. ir pasiūlė su juo išgerti alaus ,,G. P.". Su A. susitiko (duomenys neskelbtini) prie pėsčiųjų perėjos, esančios netoli pašto pastato. Jis buvo vienas. Ar A. buvo išgėręs pasakyti negali, nepastebėjo, bet šis minėjo, kad iš vakaro gėręs alaus. A. sakė, kad į miestą ėjo su D. T., tačiau ši pusiaukelėje pastebėjo, kad neturi piniginės, abu apsipyko ir mama grįžo atgal namo. Jis su A. nuėjo iš karto gerti alaus. Jam su A. būnant ,,G. P.", atėjo mama. Mamai nepatiko, kad A. geria ir pradėjo jam priekaištauti, tarp jų kilo konfliktas. Kaip jam atrodė, mama buvo blaivi. Mama stvėrė A. už vasarinių marškinėlių ir jį tampė, liepė eiti namo. Taip betampydama vasarinius marškinėlius suplėšė. Po to jie išėjo iš baro. A. nuėjo į ,,H." pirkti vasarinių marškinėlių, nes buvo iki pusės nuogas, o jis su mama nuėjo į ,,K. P." firminę parduotuvę. Išėjus iš parduotuvės, mama paskambino A. ir šis pasakė, kad yra prie parduotuvės ,,M.". Ten su juo ir susitiko. Tarp A. ir mamos vėl kilo konfliktas, kaip suprato dėl ledų, kuriuos A. nupirko ir vėliau išmetė. Tuomet jis paliko mamą su A. ir išėjo namo. Tą pačią dieną, apie pietus jam paskambino mama, kuri buvo susijaudinusi ir pasakė, kad pridūrė A.. Prašė, kad jis iškviestų greitąją. Jis jai pasakė, kad nekvies, kad tai ne jo reikalas ir padėjo ragelį. Po šio skambučio jam ji dar skambino, bet jis nekėlė ragelio. Vėliau jam žmona sakė, kad jo mama skambino ir jai tuo pačiu reikalu, žmona jo klausė, ką daryti. Jis žmonai pasakė, kad nesikištų ir tegu mama pati kviečiasi medikus. Dar po kažkurio tai laiko jam paskambino brolis P. ir pasakė, kad mama skambino ir jam. P. sakė bijantis grįžti namo, prašė, kad leistų pernakvoti pas save namuose, bet P. taip ir neatėjo. Vėliau sužinojo, kad A. buvo nugabentas į K. klinikas, jam darė operaciją. Jam teko su A. kalbėtis telefonu po šio įvyko, jis jo klausė, kur yra mama. Apie įvykį A. sakė nieko neprisimenantis (1 t., b. l. 43).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi. Mama pasakė: „pridūriau A.“. Jis suprato, kad įpjovė ar kažką, o vėliau sužinojo kaip buvo. Nežino, ar mama piktnaudžiauja alkoholiu, išgėrusią yra ją matęs. Kai išgeria, ji eina miegoti. Būna, kad konfliktuoja, bet taip dažnai nebūna. Gal tuo metu ji buvo labai įpykusi, kai pridūrė A.. Po įvykio nepamena, ar su mama kalbėjosi. Telefonu gal ir kalbėjo. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pagarsinus informaciją dėl telefoninių pokalbių suvestinės (1 t., b. l. 113-114) nurodė, kad jo mamos numeris yra (duomenys neskelbtini). Galėjo būti toks pokalbis tarp jo ir mamos. Pas draugą, įvykio dieną, gal ir nuėjo. Pagarsinus informaciją dėl telefoninių pokalbių suvestinės (1 t., b. l. 115-116) nurodė, kad toks pokalbis buvo, jis naudojasi tik savo numeriu.

Liudytoja V. T. nurodė, kad kaltinamoji yra jos anyta, su ja kartu niekada negyveno. Tą dieną jai paskambino anyta ir pasakė, kad A. kažką pasidarė sau lauke, prašė, kad ji iškviestų greitąją ir policiją. Kadangi anyta buvo išgėrusi, ji atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2019 m. birželio mėn., tiksliai datos nepamena, apie 7-8 val. jos vyras M. išėjo iš namų, nes jam kažkas paskambino. Kaip vėliau suprato, tai buvo jo mama arba mamos sugyventinis A.. Jai vyras pasakė, kad eina į miestą susitikti su jais. Po kokios valandos jai paskambino M. ir pasakė, kad jo mama su savo sugyventiniu A. susipyko, susibarė ir kad mama išėjo namo. Apie 10 val. M. grįžo. Po 15 val., tiksliai valandų nežino, jai paskambino M. mama. Jautėsi, kad ši yra išgėrusi, kalbėjo susijaudinusi. Anyta sakė, kad A. grįžo namo iš lauko visas kruvinas, sakė, kad nežinanti, ką jis pasidarė, prašė jos iškviesti greitąją med. pagalbą. Ji iš pradžių sutiko, bet kai paskambino savo sutuoktiniui, šis jai liepė nesikišti ir ji greitosios neiškvietė. D. T. jai skambino ir antrą kartą, po pirmo skambučio praėjus apie 10 min., klausė jos, ar ji iškvietė medikus, bet ji D. T. pasakė, kad nežino kokiu numeriu skambinti. Tuomet ši ją pasiuntė ir pasakė, kad medikus pati iškvies. Žino, kad A. buvo išvežtas į K. klinikas, buvo operuojamas, jam buvo durtinė žaizda. Kaip A. buvo sužalotas ar susižalojo, ji nežino. Apie šį įvykį su D. T. nesikalbėjo. D. T. su savo sugyventiniu A. piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko ir kyla konfliktai tarp jų, jų namuose dažnai lankosi policijos pareigūnai (1 t., b. l. 48).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi. Ne vieną kartą matė kaltinamąją pavartojus alkoholio, tada ši dažniausiai būna agresyvi, apsistumdo su sugyventiniu, pykstasi, dažniausiai D. kviečia policiją tam, kad A. išvežtų. Kiek žino, po įvykio A. gyvendavo pas D., nors ir nebuvo galima, buvo uždrausta. A. išgėręs ramus, eina miegoti.

Liudytojas P. B. nurodė, kad kaltinamoji yra jo mama, jis sutinka duoti parodymus. Vasaros pabaigoje išsimaudė ir ėjo namo, kai jam paskambino brolis M. T.. Pasakė, kad mama užpjovė sugyventinį. Po kurio laiko jam paskambino ir mama, kuri pasakė, kad užpjovė sugyventinį ir paprašė skambinti greitajai. Jis nežinojo namo numerio, todėl numetė ragelį ir greitosios nekvietė. Jis bijojo eiti į namus, todėl su draugu nuėjo maudytis. Kai po kurio laiko grįžo į namus, juose nieko nerado. Namuose nebuvo ir kraujo. Patikėjo, kad mama užpjovė sugyventinį, nes ji agresyvi išgėrusi.

Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jis kartais gyvena pas savo mamą D. T., adresu (duomenys neskelbtini). Mama turi sugyventinį A., jo pavardės nežino. Mamos ir sugyventinio santykiai, jo akimis, normalūs. Mama paskutinius 5 mėn. visiškai nevartojo alkoholio. A. išgerdavo, bet lengvai. Būdavo atvejų, kad mama su A. susipyksta, būna kad abu ir susistumdo. Kuris iš jų būna to iniciatorius, jam sunku pasakyti. 2019 m. birželio mėn., tiksliai datos nežino, bet buvo šeštadienis, jis išėjo iš namų apie 10-11 val. Jis nežino, ar jam išeinant namuose buvo mama su A.. Po pietų, laiko nurodyti negali, jam paskambino brolis M. ir pasakė, kad mama padūrė žmogų. Jis iš karto suprato, kad tas žmogus bus A.. Taip pat M. sakė, kad jam apie tai pasakė pati paskambinusi mama. Po kokių 10-20 min. jam paskambino mama ir pasakė tą patį, kad ji padūrė žmogų. Konkrečiai ji neįvardino, ką tokį. Ji taip pat prašė, kad jis iškviestų medikus. Mama atrodė išsigandusi, bet ar ji buvo neblaivi, to pasakyti negali. Jis tiesiog numetė ragelį, nes išsigando. Medikų būtų ir taip neiškvietęs, nes net nežino savo namų adreso. Jam daugiau mama neskambino. Namo sugrįžo apie 1 val., namus rado atrakintus, bet nei mamos, nei A. nebuvo. Nepastebėjo, kad namuose būtų kraujo ar kruvinų kokių nors drabužių. Apie šį įvykį nei su mama, nei su A. nesikalbėjo (1 t., b. l. 46).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi. A. nėra toks agresyvus išgėręs, nebent vyksta barniai dėl jo. Jis gyvena dabar bendrabutyje (duomenys neskelbtini), kadangi mokosi, grįžta į namus tik savaitgaliais. Po įvykio mama toliau gyveno su A., jie ir toliau pykdavosi, taikydavosi.

Liudytoja Ž. R. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos bendrosios praktikos slaugytoja. Gavo iškvietimą, kad į pilvą padurtas žmogus. Įkėlus asmenį jau į greitosios pagalbos automobilį, ji paklausė kodėl taip padarė, nes dūris buvo ne pilve, o kakle. Šis atsakė, kad taip buvo padaryta.

Liudytoja Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2019 m. birželio 15 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos stotyje kartu su J. K. brigadoje Nr. 1302, kai 14.29 val. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) yra peiliu sužalotas į pilvą žmogus. Nuvykus į įvykio vietą rado du policijos pareigūnų ekipažus. Užėjus į namo vidų, kambaryje rastas gulintis ant lovos žmogus su pjautine žaizda kakle, kurios plotis apie 2 cm. Žaizda jau buvo nebekraujuojanti, vizualiai atrodė, kad ji negili. Sužaloto asmens paklausus, kas jam atsitiko, šis atsakė, kad pats peiliu persipjovė kaklą. Tame pačiame kambaryje buvusi neblaivi moteris pasakė, kad ji iš kažkur grįžusi namo rado jį jau susižalojusį. Vyriškio drabužiai buvo šlapi, bet nekruvini, tame pačiame kambaryje matėsi šviežiai išplautos grindys, tik prie spintos buvo matyti nebaigti valyti kraujo pėdsakai. Niekur aplink nesimatė įrankio, kuriuo galimai buvo sužalotas vyriškis. Vyriškiui suteikus pagalbą, jis buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje jai paklausus sužaloto asmens, kodėl jis taip padarė, buvo atsakyta, kad jis nebenori gyventi. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas (1 t., b. l. 52).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad matė kraujo pėdsakus prie spintos. Taip pat buvo matyti šlapios grindys, jos buvo ką tik išplautos. Nuo moters sklido alkoholio kvapas. Iš pirminio vaizdo vyro sužalojimas atrodė paviršinis. Kai važiavo į ligoninę, ji buvo prie ligonio. Policijos pareigūnai su sužeistuoju ir moterimi bendravo viduje, ieškojo peilio. Policija padėjo jiems išnešti nukentėjusį, negali teigti, kad policija vyro kažko klausinėjo, kadangi nepamena. Yra buvę anksčiau iškvietimų į šiuos namus, ir moteris, ir vyras kviesdavo.

Liudytojas J. K. nurodė, kad dirba greitosios vairuotoju. Gavo iškvietimą, tačiau apie jį labai mažai atsimena.

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad š. m. birželio mėn., tiksliai datos neprisimena, dirbo (duomenys neskelbtini) GMP brigadoje Nr. 1302, kartu su bendruomenės slaugytoja Ž. R.. Apie 14.29 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra peiliu į pilvą sužalotas asmuo. Nuvykus minėtu adresu, sužalotas vyriškis, kurio pavardės nežino, gulėjo ant lovos. Jis nematė pas tą vyriškį jokios žaizdos, kadangi iš karto nuėjo į automobilį atsinešti neštuvus, bet vyriškis buvo sąmoningas, kažką kalbėjo. Namuose dar buvo ir moteris, kurios pavardė T. D.. Ar ji buvo išgėrusi, ar ne, to pasakyti negali. Tame kambaryje, kur gulėjo ant lovos vyriškis, matėsi šviežiai išplautos grindys, nes buvo dar drėgnos ir prie spintos buvo matyti nebaigto valyti kraujo pėdsakai. Vyriškis, dar būnant namuose, kalbėjo, kad susižalojęs pats. Kokiu įrankiu jis taip padarė, neminėjo, bet jokių aštrių daiktų, peilių aplink nebuvo matyti. Nukentėjęs asmuo buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Nukentėjusiojo asmens drabužiai buvo švarūs, t. y. ant jų kraujo pėdsakų nebuvo arba jis jų nepastebėjo. Taip pat nepastebėjo ar sužaloto vyriškio drabužiai buvo šlapi (1 t., b. l. 54, 56).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad matė prie spintos neišvalyto kraujo dėmes. D. T. dažnai kviesdavosi greitąją, todėl ją pažinojo. Visi parodymai teisingi.

Liudytojas V. K. nurodė, kad dirba Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) PK vyr. patruliu. Šis įvykis buvo praeitų metų vasarą, pamena tik tai, kad buvo durta peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2019 m. birželio 15 d. jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. R., apie 14.30 val. buvo gautas iš budėtojo pranešimas, apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), peiliu į pilvą sau įsidūrė vyriškis. Nuvykus į įvykio vietą, kambaryje lovoje rado gulintį, kaip dabar žino, A. T., o prie jo stovėjo D. T., kuri laikė uždengusi kažkokiu skuduru A. T. kraujuojančią žaizdą kairėje pusėje, netoli kaklo. A. T. paklausus, kas jam nutiko, šis kartojo, kad jis pats. Tą patį tvirtino ir įvykio vietoje buvusi D. T.. Šiame kambaryje tarp lovos, kur gulėjo A. T., bei spintos, t. y. arčiau spintos, buvo didelė bala sukrešėjusio kraujo. Akivaizdžiai šiame kambaryje jokių aštrių daiktų, kaip peilis, nesimatė. Apžiūrėjus kitus kambarius daugiau niekur kitur jokių dėmių, panašių į kraują, nebuvo matyti. D. T. pasakojo, kad ji su savo sugyventiniu susipyko ir liepė jam susirinkti daiktus bei išeiti iš jos namų, o jis peiliu sau dūrė ir susižalojo. Kaip tai atsitiko, D. T. teigė nemačiusi, nes viskas įvyko lauke. D. T. paprašius parodyti peilį, kuriuo susižalojo A. T., ji teigė nežinanti, kokiu peiliu susižalojęs jos sugyventinis. Peilio ieškojo namuose ir lauke, tačiau jo nerado. Namuose virtuvėje buvo peilių mediniame stove, tačiau ant jų vizualiai nesimatė dėmių, panašių į kraują. Ar ant D. T. drabužių buvo kraujo dėmių, nepastebėjo. Namuose kitų asmenų nebuvo. A. T. buvo iškviesti medikai, kurie jį atgabeno medicinos apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį skyrių. Atvykus į ligoninę ir A. T. paklausus to paties klausimo, kas jam nutiko, A. T. pasakė, kad jį peiliu namuose prieškambaryje sužalojo sugyventinė D.. Tai buvo užfiksuota filmuojant ir vaizdo įrašas buvo įkeltas į PRĮR. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių jis su Ž. R. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau namai buvo užrakinti pakabinama spyna. Vėliau D. T. buvo sulaikyta kitų policijos pareigūnų, kurią jis su kolega išvežė į (duomenys neskelbtini) areštinę (1 t., b. l. 50).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad buvo kambaryje sukrešėjusi kraujo dėmė, ji buvo nemaža. Kai atvežė į ligoninę, nukentėjusysis gulėjo priėmimo skyriuje, personalas bėgiojo aplink, nes šis kraujavo. Jo kolega bandė nukentėjusįjį kalbinti, klausti kas nutiko, bet šis kalbėjo nerišliai. Iš pradžių pasakė, kad pats susižalojo, vėliau pasakė, kad D., D., ar kažką tokio. Peržiūrėjus įrašą pamatė, kad sunku girdėti, tada dar kartą bandė filmuoti. Nukentėjusysis tada pasakė, kad D.. Jiems atvykus, nukentėjusysis gulėjo ant lovos, D. laikė jam ant kaklo skudurą. Atvykę į įvykio vietą, medikų nerado. D. nieko konkrečiai jiems nepasakojo.

Liudytojas J. Š. nurodė, kad kaltinamoji yra jo giminaitė, bet tolima. Nukentėjusiojo niekada nėra matęs, jo nepažįsta. Pas D. retai ateidavo, nieko nežino apie įvykį. D. jam paskambino ir pasakė, kad sugyventinis nukrito ant lentų, įsidūrė.

Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad D. T. pažįsta apie 6-7 metus. Su ja susipažino, kai dirbo kažkurį tai laiką su dabar jau velioniu jos vyru. Su D. T. retkarčiais susitinka, dažniausiai pas ją namuose, kai ji paprašo nudirbti jai kokius nors darbus. Paskutinį kartą pas D. buvo prieš kokį mėnesį laiko, padėjo jai sutvarkyti krosnį. Susiskambina su ja ir telefonu. Buvo atvejų kuomet su ja gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrusi D. kalba pakeltu tonu, nepasakytų, kad ji tada būna agresyvi. Žino, kad D. T. turi sugyventinį A.. Su juo yra susipažinęs. Kartą yra matęs kaip A. su D. T. neblaivūs barėsi, šaukė vienas ant kito. Tuomet jis A. sakė, kad eitų namo, jog nekiltų dar didesnis konfliktas, A. tuomet atsakė, kad negali, nes D. labai myli. Tai buvo jau po to įvykio, kuomet A. buvo sužalotas peiliu. Apie tai, kad A. buvo sužalotas peiliu, tiksliai nepamena kaip sužinojo, bet galėjo iš pačios D. T. arba savo pusbrolio J. K., kuris dirba greitosios vairuotoju. Su D. irgi kalbėjo apie šį įvykį, bet taip ir nesuprato, kas ten iš tikrųjų nutiko, nes D. vieną kartą sako, kad tai ji peiliu A. sužalojusi, o jau kitą, kad A. pats susižalojęs grįžo į namus iš lauko. A. apie šitą įvykį jam visai nieko nepasakojo. J. K. pasakojo, kad jis vežė į ligoninę sužalotą A. ir dar jį perspėjo, kad jis neitų pas D., nes ir jam taip bus kaip A. (1 t., b. l. 71).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad išgėrus D. lyg pasakė, kad ji sužalojo A., kitą kartą sakė jau kitaip. J. K. jam sakė: „lankykis ir tau taip bus“, ką šis turėjo galvoje, nežino. Parodymai teisingi.

Liudytojas Ž. R. nurodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiojo patrulio pareigose. Buvo gautas iškvietimas, kad reikalinga medikų pagalba. Nuvykus į įvykio vietą, namo adreso nepamena, buvo moteris ir šios sugyventinis. Atvykus, moteris plovė grindis, o vyras sėdėjo ant lovos. Abu asmenys buvo išgėrę. Atvykę medikai paaiškino, kad reikia kviesti psichiatrinę pagalbą, kad išvežtų vyrą. Jiems pradėjus nešti nukentėjusįjį, šiam pradėjo iš kairės pusės bėgti kraujas bėgti, išbėgo koks 0,5-1 litras kraujo. Tada jie suprato, kad kažkas čia ne taip, pradėjo klausinėti, kad nutiko, tačiau vyriškis nieko nepaaiškino. Medikai vyriškį išvežė. Jie liko kalbėti su moterimi, apžiūrinėjo peilius. Moteris aiškino, kad nukentėjusysis pats susižalojo peiliu. Jie rado 5 peilių dėtuvę, kurioje trūko vieno peilio. Ieškojo kieme, bet kadangi nukentėjusysis kraujavo, informavo budintį ir išvyko į gydymo įstaigą. Kai nukentėjusįjį paguldė, jis neteko dar kokio 1 litro kraujo. Kai šis truputi atsigavo, jis įjungęs telefoną paklausė, kas nutiko, kas jį sužalojo, šis pasakė, kad jį sužalojo moteris, lyg sugyventinė, tiksliai nepamena.

Liudytojas Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2019 m. birželio mėn., tiksliai dienos neprisimena, jam dirbant kartu su RS vyriausiuoju patruliu V. K. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras įsidūrė peiliu sau į pilvą, gali būti agresyvus. Nuvykus minėtu adresu, kambaryje rastas lovoje gulintis vyriškis, kaip dabar žino – A. T.. Šalia jo buvo moteris, kaip dabar žino – D. T.. Nuo A. T. ir D. T. sklido alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus D. T. blaivumą nustatytas 1,74 promilių girtumas, o A. T. blaivumo patikrinti nepavyko dėl jo sveikatos būklės. Vyriškis teigė, kad susižalojęs pats peiliu. D. T. pasakojo, kad ji liepusi sugyventiniui išeiti iš jos namų ir jis namo grįžo jau sužalotas. Kambario grindys, kuriame ir buvo sužalotas A. T., buvo drėgnos, nes matėsi, kad jos šviežiai plautos. Skuduras gulėjo tame pačiame kambaryje ir prie jo buvo matyti šiek tiek kraujo. Daugiau kraujo nei namuose, nei lauke nebuvo matyti. Lauke buvo ieškota ir peilio, kuriuo galimai buvo sužalotas A. T., tačiau niekur nieko panašaus nerado. D. T. paklausus, kur yra peilis, kuriuo susižalojęs jos sugyventinis, ji teigė, kad jis jį išmetęs lauke, bet jo vietos nurodyti negalėjo. Nuo jų atvykimo praėjus apie 5 min. atvyko ir greitosios med. pagalbos darbuotojai, kurie A. T. išsigabeno med. apžiūrai. Jis su kolega ieškojo peilio ir virtuvėje rado stovą su 4 peiliais, kuriuos paėmė. Stove buvo dar viena laisva vieta. Vizualiai apžiūrėjus peilius, ant jų dėmių, panašių į kraują, nepastebėjo. Atvykus į ligoninės priėmimo skyrių A. T. pasakė, kad jį sužalojo peiliu D. T.. Visa tai buvo nufilmuota ir įkelta į policijos registruojamų įvykių registrą (PRĮR) (1 t., b. l. 63).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad kiek pamena, jis matė kaip kaltinamoji plovė grindis. Parodymai teisingi.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Virtuvės dešinėje prie lango stovi spintelė, ant jos yra stovas, skirtas sudėti penkiems peiliams. Peilių stove yra sudėti keturi peiliai. Kambaryje ant medinių grindų yra raudona dėmė, panaši į kraują, ant jos užmestas pilkos spalvos rankšluostis su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują (1 t., b. l. 10-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G1925/2019(02) nurodyta, kad A. T. konstatuotas durtinis-pjautinis kairės kaklo pusės sužalojimas su kairės poraktinės arterijos pažeidimu, padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Dėl durtinio-pjautinio kairės kaklo pusės sužalojimo su kairės poraktinės arterijos pažeidimu, kas komplikavosi kraujavimu į kairę krūtinės ertmę, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kairių poraktinės ir slankstelinės arterijos tromboze, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir peiliu. Sužalojimas yra savo ranka pasiekiamoje lokalizacijoje, tačiau tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas (1 t., b. l. 28-29).

Specialisto paaiškinimų protokole teismo medicinos ekspertė M. K. parodė, kad remiantis literatūros duomenimis bei praktiniais įgūdžiais tyčiniam savęs žalojimui labiau būdingi yra pjautiniai sužalojimai. Šalia mirtinų sužalojimų dažnai randami bandomieji pjūviai. Neatmetama tikimybė ir durtinio-pjautinio sužalojimo savižudybės tikslu. Taipogi reikėtų įvertinti ir žaizdos kanalo kryptį, kas šiuo atveju medicininiuose dokumentuose nenurodyta. Vertinant medicininiuose dokumentuose nurodytą išorinio sužalojimo lokalizaciją, mažai tikėtina, kad tai yra savo ranka padarytas sužalojimas savižudybės tikslu (1 t., b. l. 68-69).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, kurie buvo nufilmuoti įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų ir įkelti į policijos registruojamų įvykių registrą (PRĮR). Vaizdo įraše Nr. 1 matyti moteris, dėvinti rausvos spalvos vasariniais marškinėliais be rankovių. Fone girdisi vyriškas balsas, kuris moters klausinėja apie įvykio aplinkybes ir ji pasakoja, rodo rankomis ant savęs, kur buvo sužalotas jos sugyventinis. Vaizdo įraše Nr. 2 matyti ant nugaros gulintis užsimerkęs vyriškis, iki pusės nuogas. Ant kairės pusės krūtinės viršutinėje dalyje matyti uždėtas tvarstis, kuris yra prilaikomas kažkieno ranka su baltos spalvos medicininėmis pirštinėmis. Fone girdisi vyriškas balsas, kuris gulinčio vyriškio klausinėja apie įvykio aplinkybes ir šis atsakinėja.

Moteriškas balsas: nu kas, jisai parėjo iš kambario visas kruvintas.

Vyriškas balsas: kas?

Moteriškas balsas: A..

Vyriškas balsas: jis girtas buvo?

Moteriškas balsas Nr.1: laukite, viso gero (1 t., b. l. 102-103).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priede – telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi įtariamosios D. T. pokalbiai. Pagal bylos duomenis D. T. mobilaus ryšio Nr. (duomenys neskelbtini).

M.: Tai mano (necenzūrinis žodis) neparvažiuos, aš vakar tiesiai šviesiai pasakiau. Sakiau: (necenzūrinis žodis), neparvažiuosi, paštyrinsiu, visai papjausiu.

M.: Kas man yra? Ką tyrėjai pasakei girtas? Ką prirašei pareiškime, kad aš paskambinau girta ir pasakiau, kad A. pripjoviau. Jeigu tu pats girtas buvai. Yra pareiškimas, šiandien A. rodė visą bylą. Tavo paliudijimas yra. Kad aš A. paskambinau ir pasakiau, kad aš A. peilį suvariau.

Y.: M., tai man nieko nepasakojo.

M.: Kad jau išvedė iš nervų. Žinok, jau čia tiek davedė, kad jau jisai buvo gerai davedęs mane, man jau viskas kaupėsi, kaupėsi, kaip jis sako, po lašą kapsėjo, kapsėjo, kol prisipildė.