Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. R. gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 186 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 1994-07-01 iki šiol, būdamas R. R. IĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 1996-10-21 iki šiol UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, nuo 1998-10-01 iki šiol UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 1999-12-10 iki šiol UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku, nuo 2002-09-04 iki šiol UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku, apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes, tuo padarydamas turtinę žalą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, vertėsi neteisėta įmonės veikla, nepateikė metinės deklaracijos, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą.

Kaltinamojo gynėja nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu dėl D. R. kreipimosi į medicinos įstaigą prieš vieną – dvi dienas iki teisiamųjų posėdžių ir teigia, jog kaltinamasis kreipiasi į medicinos įstaigą tada, kai būtina. Be to, gynėja atkreipia dėmesį, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis yra pateikęs nustatytos formos medicininę pažymą apie neatvykimą į 2011-03-17 teisiamąjį posėdį.

Kaltinamojo gynėjos skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje turėjo būti nurodytas visa apimtimi pateiktas kaltinimas D. R., be to, nepasisakyta, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent D. R. padarė nusikalstamas veikas, nenurodytas ir suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnyje.

Gynėja pažymi, jog D. R. taikyti kardomąją priemonę – suėmimą nėra nė vieno pagrindo, kaltinamasis švelnesnės kardomosios priemonės taikymo metu nėra padaręs jokių teisės pažeidimų. Be to, 2012-08-20 kaltinamasis teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes nebeturi lėšų sumokėti už advokato paslaugas bei serga. Gynėjos teigimu, D. R. keičia advokatą pirmą kartą, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog D. R. tyčia siekia trukdyti teisminiam procesui, be to, nors prašymas dėl ligos atidėti teisiamąjį posėdį neatitinka reikalavimų prašymo formai, abejoti rašte išdėstyta informacija nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti, kaltinamojo gynėja prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. R. gynėjos skundas atmestinas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad BPK 139 straipsnyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais.

Kardomoji priemonė kaltinamajam buvo pakeista į griežtesnę, kadangi jos nepakako užtikrinti BPK 119 straipsnio tikslų, t. y. kaltinamajam R. R. paskirta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, nebuvo įmanoma užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis D. R. vengia atvykti į Vilniaus apygardos teismo posėdžius, su teismu bendrauja raštiškai arba telefonu. Bylos duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2012-08-21 Vilniaus apygardos teisme buvo surengti aštuoni teisiamieji posėdžiai, kaltinamasis dalyvavo tik 2010-06-23 bei 2011-12-12 teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių metu D. R. buvo paskirtos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės. Tuo tarpu į kitus šešis teisiamuosius posėdžius kaltinamasis neatvyko, teismui arba gynėjui pranešęs, jog serga. Priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjos skunde, pirmosios instancijos teismas kardomosios priemonės pakeitimo kaltinamajam D. R. klausimą svarstė. 2010-04-01 teismas priėmė nutartį į kitą teisiamąjį posėdį (2010-04-07) kaltinamąjį D. R. atvesdinti, o pastarajam neatvykus į 2010-04-07 teisiamąjį posėdį, priėmė nutartį pakeisti D. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina, jog atlikus tiek 2010-06-23 nutartimi paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek 2011-12-14 nutartimi paskirtą papildomą teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatyta, kad kaltinamasis D. R. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, kaltinamasis dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus gali. Be to, kaltinamajam neatvykus į 2011-03-17, 2011-10-06, 2011-11-16 teisiamuosius posėdžius ir teismą informavus, jog jis serga ir yra gydomas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus apygardos teismas 2011-03-17, 2011-05-18, 2011-06-23, 2011-10-11, 2011-11-16 kreipėsi į kaltinamojo nurodytą gydymosi įstaigą dėl D. R. gydymosi trukmės bei nustatytos diagnozės. Iš gydymosi įstaigos gauti dokumentai patvirtina, jog D. R. į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą atvykdavo vieną – dvi dienos iki teisiamojo posėdžio, gauti duomenys taip pat patvirtina, jog nuo 2011-05-05 iki 2011-11-03 kaltinamasis buvo gydytas minėtame centre, tačiau nuo 2011-11-04 buvo gydomas Ribinių būsenų skyriaus dienos stacionare ir teismo posėdžiuose dalyvauti galėjo (t. 75, b. l. 45, 46). Esant minėtiems duomenims, daroma išvada, jog D. R. į 2011-03-17 ir 2011-11-16 teisiamuosius posėdžius neatvyko be pateisinamos priežasties, kurią būtų galima pripažinti svarbia BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Be to, kaltinamasis D. R. po papildomos teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo ir, kaip minėta, ekspertams davus išvadą, jog kaltinamasis teismo posėdžiuose dalyvauti gali, neatvyko ir į 2012-08-21 teisiamąjį posėdį, teismą raštu informavęs, kad dėl onkologinių problemų gulasi į ligoninę, ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki jis pasveiks. Tuo tarpu kaltinamojo gynėja su skundu pateikė reikalavimus atitinkančią medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą nuorašą, kurioje nurodyta, jog D. R. nuo 2012-08-20 gydomas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamojo D. R. prašyme nurodyti duomenys skiriasi nuo teismui pateiktų duomenų. Kaip minėta, prašyme atidėti bylos nagrinėjimą kaltinamasis nurodė sveikatos sutrikimus – onkologines problemas, tuo tarpu pateikta medicininė pažyma yra iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, kuriame nėra gydomi onkologiniai susirgimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012-08-21 teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, jog jo žiniomis D. R. gydomas Vilniaus Santariškių ligoninėje. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, neatvykdamas į teismo paskirtus posėdžius, manipuliuoja sveikata ir taip siekia vienokio ar kitokio palankaus sau procesinio sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą medicininę pažymą vertina kaip eilinį D. R. piktnaudžiavimą savo teisėmis, taip trukdant pabaigti teisminį procesą. Be to, kaltinamasis tokiu neatsakingu elgesiu vilkina bylos nagrinėjimą, kadangi byla itin didelės apimties (75 tomai), teisme byla gauta 2009-01-19, tokiais veiksmais švaistomas ne tik teismo ir proceso dalyvių laikas, bet ir valstybės lėšos. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad D. R. kaltinamas trijų nesunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnis). Šios aplinkybės sudarė pagrįstas sąlygas Vilniaus apygardos teismui nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte (trukdys procesui) įtvirtintą kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindą. Pažymėtina, jog tinkama medicininė pagalba (gydymas) kaltinamajam gali būti suteikta ir suėmimo vykdymo vietoje. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas garantuoja suimtam asmeniui tokios pat kokybės ir lygio gydymą kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Nepagrįsti kaltinamojo gynėjos skundo argumentai, jog skundžiamoje nutartyje turėjo būti nurodytas visa apimtimi pateiktas kaltinimas D. R. ir nepasisakyta, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent D. R. padarė nusikalstamas veikas. Iš pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog D. R. kaltinamąjį aktą yra gavęs (t. 70 b. l. 157), todėl su pateiktu kaltinimu kaltinamasis yra susipažinęs, be to, kaltinamajame akte nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas ir šie faktiniai duomenys leidžia taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą.

Kardomoji priemonė – suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kaip nurodyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo metu yra pagrįstas manymas, kad D. R., būdamas laisvėje, trukdys procesui, todėl šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant D. R. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. R. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.