- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-1343-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12615-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „Finiens“
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Finiens“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „Finiens“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad tiekia šilumos energiją pastatui, esančiam V. Grybo 40, Vilniuje, kuriame yra atsakovui iki 2015 m. vasario 18 d. nuosavybės teise priklausiusi negyvenamoji patalpa – slėptuvė, unikalus Nr. 1095-7005-4014:0053. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau laikoma, kad atsakovas, kaip buto savininkas yra ieškovo teikiamų paslaugų vartotojas, konkliudentiniais veiksmais sudaręs neterminuotą sutartį (CK 6.383 str. 1 d., 1.71 str.). Patalpų savininkas turi pareigą mokėti už šilumos energiją Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti bei mokėti mokesčius (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Teigia, jog atsakovas savo prievolės atsiskaityti už šilumos energiją tinkamai nevykdė, nors ieškovas pateikdavo jam sąskaitas ir tvarkingai tiekė šilumos energiją pagal teisės aktų reikalavimus. Už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 18 d. susidarė 2653,81 Eur įsiskolinimas. Ieškovas nurodo, kad ginčo pagal ieškinį laikotarpiu V. Grybo g. 40, Vilniuje, pastate suvartotas šilumos kiekis skirstomas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu Šilumos kiekio paskirstymo metodu Nr. 4. Atsakovui mokesčiai už jo Patalpos šildymą ginčo laikotarpiu paskaičiuoti proporcingai Nekilnojamojo turto registre nurodytam ginčo patalpos plotui. Šio dokumento duomenimis Patalpos šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1755-819/2014, peržiūrėtu ir paliktu nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-977-431/2015, tarp tų pačių šalių ir dėl įsiskolinimo už tas pačias patalpas tik už ankstesnį laikotarpį teismų jau nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės teikiamos šilumos Patalpų šildymui vartotojas ir turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Dėl prievolės mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją nevykdymo ieškovas atsakovui paskaičiavo 6 % dydžio metines palūkanas už skolą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2653,81 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją, 153,26 Eur metinių materialių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 88,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Finiens“ atsiliepime nurodė, kad ginčo patalpoje niekas negyveno ir jokios veiklos nevykdė. Joje nėra įrengtų centrinio apšildymo prietaisų, patalpos visiškai nešildomos, todėl ieškovo atsakovui išrašytos sąskaitos už tiekiamą šilumos energiją nepagrįstos. Teigia, jog sutartis su vartotoju gali būti tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkle, ir kai įrengti elektros apskaitos prietaisai, tačiau atsakovas realiai negauna jokios paslaugos, nes jo patalpoje nėra centrinio apšildymo prietaisų, kuriais apskritai būtų įmanoma tiekti šilumos energiją. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad į gautas ieškovo sąskaitas nereagavo, nes jam priklausiusiai patalpai šiluma tiekiama nebuvo. Prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Finiens“ 2653,81 Eur skolą už tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 18 d., 153,26 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 29 d., 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88,06 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai.
Teismas nustatė, kad iki 2015 m. vasario 18 d. atsakovas nuosavybės teise valdė negyvenamąją patalpą – slėptuvę, esančią pastate V. Grybo g. 40, Vilniuje, unikalus Nr. 1095-7005-4014:0053. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ginčo patalpos šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų – 2013 m. spalio 4 d. UAB „Kardos“ patalpų patikrinimo akto, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiai dienai šioje patalpoje šilumos prietaisų nėra, joje yra išvedžioti magistraliniai šilumos vamzdynai. Už ginčo patalpai, taip pat namo V. Grybo g. 40, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektams tiekiamą šildymą ieškovas kas mėnesį paskaičiavo mokesčius, kuriuos apmokėti prašė atsakovo, pateikdamas jam sąskaitas. Mokesčių ir palūkanų paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 18 d. ieškovui skolingas 2653,81 Eur.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausiusiai negyvenamajai patalpai name, esančiame adresu V. Grybo g. 40, Vilniuje, taip pat šio namo bendrojo naudojimo objektams. Atsakovas nurodė, kad jis tokios prievolės neturi, nes faktiškai šiluma į ginčo patalpą apskritai nėra tiekiama, be to, jo ir ieškovo nesaisto šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1755-819/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-977-431/2015, kuria buvo paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas, nagrinėjant ginčą tarp tų pačių šalių dėl įsiskolinimo už ankstesnį skolos laikotarpį, buvo nustatytos aplinkybės, kad negyvenamųjų patalpų, esančių V. Grybo g. 40, Vilniuje šilumos sistema nuo bendros namo šildymo sistemos buvo atjungta neteisėtai, t. y. nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, kad atsakovas, įsigijęs patalpas iš UAB „Grangeras“, įgijo ir pareigas dėl objekto eksploatacijos, o taip pat atsiskaityti už šilumos energiją. Nurodytų aplinkybių konstatavimas laikytinas prejudicija, kurios papildomai įrodinėti nereikia, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako (CPK 182 str. 2 d., 279 str. 4 d.). Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis šildymo sistemos atjungimo procedūras įstatymų nustatyta tvarka būtų atlikęs (CPK 178 str.). Be to, atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai jau buvo įvertinti aukščiau nurodytoje byloje. Iš to seka, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo šilumos energijos vartotojas, ir turi pareigą su ieškovu atsiskaityti.
Teismui pateikta Mokesčių ir palūkanų paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad atsakovas jam ieškovo teikiamų sąskaitų už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 18 d. neapmokėjo, todėl susidarė 2653,81 Eur skola. Įrodymų, kad yra įvykdęs prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, byloj nepateikta, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2653,81 Eur skolos, priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti jam 6 procentų dydžio metines palūkanas – 153,26 Eur už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 29 d. (Mokesčių ir palūkanų paskaičiavimo pažyma b. l. 5-7) yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Finiens“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
1) Apeliantas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai – sąskaitos už patiektą šilumą ir mokesčių ir palūkanų paskaičiavimo pažyma - nepakankami įrodymai pagrįsti ieškovo reikalavimą. Juose nėra informacijos, kad mokestis už šilumą buvo paskaičiuotas Šilumos ūkinio įstatymo 12 str. 2 d. bei Metodo Nr. 4 3.3. ir 7 p. reikalavimus. Nebuvo pateikti duomenys, kokių šilumos apskaitos prietaisų parodymais buvo vadovaujamasi, nustatant suvartotos šilumos kiekius.
2) Byloje pateikti duomenys, kad patalpos V. Grybo g. 40, Vilniuje nėra prijungtos prie centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos. Todėl pirkimo – pardavimo sutartis negali būti sudaryta. Nesudarius tokios sutarties, šilumos tiekėja negali reikalauti, kad atsakovas apmokėtų už suvartotą energiją.
3) Nagrinėjamoje byloje faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1755-819/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-977-431/2015, kuria buvo paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas, išnagrinėto ginčo aplinkybių, tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko - įsiskolinimo už ankstesnį skolos laikotarpį. Išnagrinėtoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ginčo laikotarpiu patalpose nebuvo šildymo prietaisų. Šioje civilinėje byloje, ginčo laikotarpiu, už kurį paskaičiuota skola (nuo 2013 m. spalio 1 d.) jau buvo įrodyta, kad patalpose jokių šildymo prietaisų nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
1)Dėl patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šilumos vartotojo statuso: ši aplinkybė jau buvo išnagrinėta 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1755-819/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-977-431/2015, kuria buvo paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas. Apeliantas nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių priešingai, pateikti byloje rašytiniai įrodymai jau buvo įvertinti anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Todėl teisingai pirmos instancijos teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu vadovavosi kaip prejudiciniu faktu bei teisingai vertino, kad patalpose esantys centrinio šildymo prietaisai laikytini atjungtais neteisėtai, o šilumos tiekimo vartojimo santykiai – nepasibaigusiais.
2) Dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarties nebuvimo
Savavališkai atjungus patalpose šilumos įrenginius nuo bendros pastato centralizuoto šildymo sistemos ir pagal teisinį reguliavimą atsakovui esant šilumos vartotojui, ieškovas pagal įstatymus, priskiria atsakovui šilumos energijos kiekį patalpų šildymui ir pagrįstai už jį reikalauja sumokėti. Teisės aktais yra nustatyta speciali patalpų atjungimo nuo bendros energijos tiekimo visam namui sistemos tvarka. Pagal įstatymą, kol šalis neįteisina atjungimo veiksmų, laikoma, kad ji yra šilumos vartotoja ir turi prievolę atsiskaityti už jai priskirtą šilumos kiekį. Atsakovas nėra įteisinęs savo buvusios patalpos šildymo būdo pakeitimo, tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys.
3) Ieškovė paskirsto tarp namo patalpų savininkų (naudotojų) tą šilumos kiekį, kurį užfiksuoja pastato įvadinis šilumos apskaitos prietaisas. Apeliantas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo nurodęs aplinkybių, kad šilumos kiekis šildymui turėjo būti nustatytas pagal patalpų tūrį (Metodas Nr. 4) bei kokio šilumos apskaitos prietaiso parodymais buvo vadovautasi.
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-301415-933/2015 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikusi išvadą nurodė, kad Metodo Nr. 4.7.2 p. reikalavimai ir nuostata, kad šilumos paskirstymas vykdomas pagal patalpų tūrį, galimi tik tuo atveju, jei duomenys apie patalpų tūrį yra viešai paskelbti ar pateikti šilumos tiekėjui. Taisyklėse yra įtvirtinta vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui visus duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Tokių duomenų atsakovas nepateikė. Pažymėjo ir tai, kad Metodo Nr. 4.7.2 p. reikalavimai gali būti taikomi, kai yra žinomi visų pastato butų ir/ar patalpų tūriai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Finiens“ 2653,81 Eur įsiskolinimą už patalpoms V. Grybo g. 40, Vilniuje patiektą šilumos energiją, už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 18 d., bei palūkanas nuo priteistos įsiskolinimo sumos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė prašomu priteisti įsiskolinimą laikotarpiu, buvo patalpų savininkė.
Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1755-819/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-977-431/2015, kuria buvo paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu (ta pati patalpa), tik už ankstesnį skolos susidarymo laikotarpį, nustatė, kad nors atsakovui priklausančiose patalpose V. Grybo g. 40, Vilniuje nėra šildymo prietaisų, nes jis savavališkai atsijungė nuo centrinių šilumos tinklų, tačiau nustačius, kad patalpose esantys šildymo prietaisai atjungti neteisėtai, yra pagrindas konstatuoti, kad šilumos tiekimo vartojimo santykiai nepasibaigė ir atsakovas yra šilumos vartotojas Šilumos ūkio įstatymo 2 str. prasme ir atsakovas kartu su kitais namo šilumos vartotojais moka už suvartotą šilumos energiją pagal įvadinio skaitiklio užfiksuotus šilumos kiekio parodymus. Šilumos ūkio įstatymo 29 str. leidžia vartotojui atjungti jam priklausančios patalpos šilumos įrenginius nuo centrinio šildymo tik laikantis specialios įstatyme numatytos atjungimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškinti reikalavimai laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Taigi, nors ir šilumos vartotojas atsijungia nuo centrinės šildymo sistemos, tačiau tai padaro savavališkai (neįteisinęs atsijungimo nuo centrinio šildymo procedūros), jis turi pareigą kaip ir kiti vartotojai mokėti už jam priskirtą šilumos energiją.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, atsakovas nepateikė duomenų, kad jam (ginčo laikotarpiu) nuosavybės teise priklausančioje patalpoje atlikti atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos darbai buvo teisėti (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visiškai pagrįstai pirmos instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi šioje byloje prejudicinę galią, nes pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovas pagal CK 6.383 str. - 6.384 str. taisykles laikytinas sudaręs šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais. Apeliantas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai – sąskaitos už patiektą šilumą ir mokesčių ir palūkanų paskaičiavimo pažyma yra nepakankami pagrįsti ieškovo reikalavimą, t. y. juose nėra pateikta informacija, kad mokestis už šilumą buvo paskaičiuotas pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. bei Metodo Nr. 4 3.3. ir 7 p. reikalavimus. Nebuvo pateikti duomenys, kokių šilumos apskaitos prietaisų parodymais buvo vadovaujamasi, nustatant suvartotos šilumos kiekius.
Patalpos V. Grybo g. 40, Vilniuje savininkui, neteisėtai atsijungus nuo centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos, nepaneigta jo kaip šilumos vartotojo pareiga vykdyti prievolę šilumos tiekėjui ir mokėti už šilumos energiją Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovas savo pareigos atsiskaityti už šilumos energiją tinkamai nevykdė, nors ieškovas pateikdavo jam sąskaitas ir tvarkingai tiekė šilumos energiją pagal teisės aktų reikalavimus už šilumos energiją nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 18 d. bei susidarė 2653,81 Eur skola. Suvartotas šilumos kiekis buvo nustatytas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, kuris buvo skirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 3-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5.
CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nesirėmė aplinkybėmis kaip savo atsikirtimų pagrindu jog apskaičiuojant šilumos energijos kainą šilumos paskirstymas turėjo būti vykdomas pagal patalpų tūrį (Metodo Nr. 4, 4.7.2 p.), kaip ir nebuvo nurodęs aplinkybės, kaip savo atsikirtimo pagrindo - kokių šilumos apskaitos prietaisų parodymais buvo vadovaujamasi, nustatant suvartotos šilumos kiekius. Taigi, apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto argumentų plačiau nepasisako, tik pažymi, kad šilumos paskirstymo Metodo Nr. 4 4.7.2 p. reikalavimai ir nuostata, kad šilumos paskirstymas vykdomas pagal patalpų tūrį, taikytini tik tuo atveju, kai patalpų duomenys apie jų tūrį yra viešai paskelbti ar pateikti šilumos tiekėjui. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 113.4 p. (patvirtintos LR energetikos ministro įsakymu), būtent vartotojui tenka pareiga pateikti šilumos tiekėjui visus duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, apeliantas nepateikė duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti visų patalpų V. Grybo 40, Vilniuje tūriai, bei kad tokie duomenys buvo pateikti šilumą teikiančiai įmonei.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.