Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui V. N., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. K., jos atstovei advokatei V. J., gynėjai advokatei E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

I. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1955-07-24 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, išlaikytinių neturinti, aukštesniojo išsilavinimo, individualios įmonės savininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. B. 2011-10-19 apie 09.20 val. Vilkaviškio r. sav., Virbalio m., Vilniaus g. 47-2 esančio M. K. buto kambaryje nuo stalo slapta pagrobė nukentėjusios M. K. pinigus, – 22 000 litų ir 200 eurų, taip pagrobdama svetimo M. K. turto už 22 700 litų.

Šiais veiksmais kaltinamoji I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamoji I. B. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino, pareikšdama, jog nusikaltimo įvykio vietoje nebuvusi ir inkriminuojamo nusikaltimo nepadariusi. Toliau paaiškino, kad įvykio rytą apie 8.36 val. iš namų atvyko į savo įmonės degalinę Vilkaviškio m. Nepriklausomybės gatvėje, čia pagal išankstinį susitarimą susitiko su įmonės „Stegvika“ vadybininku V. V., apžiūrėjo jos norimas parduoti, o įmonės norimas nupirkti dujinės įrangos detales, po to ji įmonės kompiuteriu išrašė specialios kompiuterinės programos aplinkoje PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį (už detales mokėta grynaisiais), dokumentai baigti rašyti 08.49 val. Jos nuomone ji išvyko iš degalinės tarp 9 ir 9.30 val. Pagal išankstinį susitarimą su buvusiu įmonės degalinės prie Virbalio m. operatoriumi S. Č. ji nuvažiavo savo automobiliu „Renault Megane Scenic“ tamsiai mėlynos spalvos tiesiai į antrąją degalinę Virbalio miesto laukų km, S. Č. jau buvo atvykęs, jiedu tvarkėsi degalinėje, užtruko nuo 0,5 iki 1 val. laiko. Po šito ji dar nuvažiavo į Virbalio m. kapines, aplankė artimųjų kapus, čia užtruko apie 40 min., nukentėjusios namų net neprivažiavo, likęs atstumas nuo kapinių apie 0,5 km. Iš kapinių tiesiai parvažiavo atgal į savo namus, buvo apie 12 val., daugiau į Virbalį nevyko. Keleto mėnesių laikotarpyje iki įvykio prie daugiabučio, kuriame yra nukentėjusios butas, ir jo viduje ji nesilankė, - liudytojai meluojantys. Nukentėjusiąją žinojusi iš matymo, nes užaugusi toje pačioje vietovėje, paskutinį kartą ją buvo mačiusi gal prieš 30 metų, asmeninių santykių, nesutarimų nebuvę. Nukentėjusios sūnų R. R. taip pat žinojo iš matymo, kitų liudytojų nepažinojo išviso, su nė vienu iš jų jokių asmeninių santykių, piktumų neturėjusi, kodėl šie ją apkalbantys, paaiškinti negalinti. Ji paprastai visuomet nešiojanti akinius, mano, kad ir įvykio dieną buvo su jais.

2. Nukentėjusioji M. K. paaiškino, kad iki įvykio kaltinamosios nepažinojo, asmeninių santykių, nesutarimų jokių nebuvę. Įvykio rytą apie 9 val. jos velionis vyras išėjo iš buto į autobusų stotelę, išvyko autobusu į Kybartus mokėti mokesčių, duris paliko nerakintas, ji pati taip pat jau kėlėsi. Jai būnant dar miegamajame, jos manymu galėjo būti apie 09.30 val., pamatė iš buto koridoriaus į bendrą, svetainės kambarį įeinančią kaltinamąją (teisiamąją). Ji įvykio metu ją įsižiūrėjo pakankamai gerai, atpažino ikiteisminiame tyrime pirmiausiai iš nuotraukų, po to ir gyvai, gerai atpažįstanti ir teisiamojo posėdžio metu, - neturinti jokių abejonių, kad tai ta pati ją apvogusi moteris. Kaltinamoji buvo apsirengusi šviesiu languotu puspalčiu, ant galvos užsidėjusi skrybėlaitę, buvo su akiniais. Kaltinamoji niekuo neprisistačiusi pirmiausiai jai pasakė, kad turinti patikrinti jos atsiskaitymo už elektrą knygelę, kurią kaip tik buvo išsivežęs vyras. Tuomet kaltinamojo pasakė, kad dar eina pas kaimynę ir greitai sugrįš. Grįžo gal po 5 min., ji pati, M. K., jau viduriniame, svetainės kambaryje. Antrą kartą užėjusi kaltinamoji atsisėdo už stalo tame pačiame kambaryje. Dabar ji paklausė, ar ji, M. K. turinti namuose santaupų, nes jai, kaltinamajai, reikia surašyti pinigų serijas ar numerius, paprašė atnešti. Tuomet ji pati, nieko blogo neįtarusi, iš miegamojo kambario atnešė suvyniotus į nosinaitę visus namuose laikytus, kaip santaupas, pinigus, - 22 000 litais ir 200 eurais, išvyniojusi padėjo ant stalo priešais kaltinamąją. Pastaroji tuomet pasakė, kad reikalingas jos, M. K., pasas. Jai pakilus, nusisukus nuo kaltinamosios ir jau žengus keletą žingsnių miegamojo link, atsisukusi pastebėjo, jog ant stalo nebėra jos pinigų, nėra ir kaltinamosios, - durys iš kambario į koridorių praviros, tuomet supratusi, jog kaltinamosios apvogta. Pažiūrėjusi per svetainės langą, gatvėje spėjo pamatyti tamsios spalvos automobilį, stovėjusį priešingoje nei jos namas gatvės pusėje priekiu link Vilkaviškio, taip pat matė, kad į automobilį įsėdo kaltinamoji ir automobilis greitai nuvažiavo link Vilkaviškio. Tuomet ji išėjo į koridorių, iš jo į laiptinę, ėmė šauktis pagalbos, kad ją apvogė, atėjo kaimynai (duomenys neskelbtini), kuriems pasakė, kas įvykę, jų patarimu pati pranešė telefonu į policiją ir sūnui.

Šiuos parodymus apie įvykio aplinkybes ir nusikaltimą padariusios moters tapatybę nukentėjusioji visiškai patvirtino ir suvesta akistaton su kaltinamąja I. B., dalyvaujant ir šios gynėjai (b. l. 99-100 , 1 tome).

3. Liudytoja R. S. paaiškino, jog įvykio rytą ji nuvažiavo prie iš matymo žinomos nukentėjusios M. K. daugiabučio gyvenamojo namo, kad susirasti čia gyvenantį vyriškį, važinėjantį į RF Kaliningrado sritį, kurio ketino prašyti parvežti jai reikiamų vaistų. Jai iš aplinkinių buvo žinoma, jog vyriškis gyvena antrame aukšte, tačiau ji nežinojusi konkretaus buto, ketino pasiklausti vietoje. Užlipusi į antrąjį aukštą, beldėsi į pirmas prie laiptų dešinėje duris, tačiau niekas neatidarė. Tuomet lipo laiptais žemyn, likus iki pirmojo aukšto aikštelės gal porai metrų, pamatė kaip iš nukentėjusios kaimynės Marytės (M. V.) buto išėjo ir įėjo tiesiai į nukentėjusios M. K. butą jos lig tol nepažinota kaltinamoji (teisiamoji). Ji matė ją iš arti, pakankamai spėjo įsidėmėti, todėl neabejodama atpažino ją ikiteisminio tyrimo metu, taip pat gerai atpažįstanti ir teisiamajame posėdyje, - neturinti jokių abejonių, kad tai ta pati moteris. Kaltinamoji buvo apsirengusi gražiai, margu puspalčiu, sijonu, ar buvo ką užsidėjusi ant galvos, ar turėjo kokį tai nešulį, neprisimenanti, - atmintyje šitai neįstrigę. Be to, užeidama į nukentėjusios namo laiptinę, matė, kad gatvėje priešais šį namą (kitoje gatvės pusėje) priekiu link Vilkaviškio stovėjo tamsios spalvos automobilis. Kaltinamosios nebuvo mačiusi nei iki šio įvykio, nei po jo. Praėjus jau daugokai laiko, kapinėse iš aplinkinių atsitiktinai išgirdo, jog nukentėjusiąją apvogė, todėl nutarė paklausti, kaip pasibaigė byla. Užėjusi pas nukentėjusiąją sužinojo, jog byla nebaigta, tuomet ji pasisakė M. K. ką mačiusi įvykio rytą, šios prašymu užrašiusi ant lapelio savo duomenis ir adresą, kad prireikus perduotų tyrėjams, praėjus gal savaitei buvo apklausta policijos.

4. Liudytoja M. V. paaiškino, kad yra nukentėjusios kaimynė, jų butai gretimai, kiekviename aukšte jų yra po keturis. Įvykio rytą, buvo jos manymu, apie 08.30 val., į duris pasibeldė moteris, žodžiu teigė, jog „iš elektros tinklų“, dokumento nepateikė, ji patikėjo ir įsileido. Moters prašymu ji atnešė ir parodė savo atsiskaitymų už elektrą knygutę. Po to moteris paklausė, ar ji, M. V., turinti namuose santaupų, pasakė, kad reikia surašyti banknotų serijas ar numerius, tačiau ji atsakiusi jog neturi, nes iš tikrųjų ir neturėjo, tuomet moteris išėjusi. Kur ji toliau ėjo, nematė, prisimena, jog ši moteris su savimi turėjo kažką panašaus į papkę, ar buvo su akiniais, nepamenanti. Moteris buvo aukštesnio nei vidutinis ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengusi puspalčiu, ant galvos užsidėjusi jos nuomone kepuraitę, veido gerai neįsidėmėjo, todėl tiksliai atpažinti negalėjo nei policijoje, negali ir teisiamajame posėdyje. Kaltinamoji (teisiamoji) pagal amžių, ūgį, kūno sudėjimą, bendrus veido bruožus yra panaši į jos matytą moterį, tačiau dėl jų tapatumų ji nėra tikra, - mananti, kad pas ją užėjusi buvo kiek „pilnesnio veido“, - nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio praėję daugiau nei metai laiko. Po moters išėjimo praėjus kelioms minutėms, išgirdo šaukiant nukentėjusiąją, kad pavogė jos pinigus, iš karto paskambino į policiją.

5. Liudytojas L. M. paaiškino, jog gyvena su nukentėjusiąja tame pačiame name, ta pati laiptinė, tik jo butas yra 2-ame aukšte, langai į gatvę ir į Kybartų pusę. Įvykio rytą atsitiktinai per langą pastebėjo gatvėje priešais namą, kitoje pusėje priekiu link Vilkaviškio stovintį tamsios, mano, juodos spalvos automobilį, manantis, kad tai buvo „VW Passat“. Tuo pat metu matė, kad prie jų namo sustojusi nepažįstama moteris, jos veido nematė, nes buvo nusisukusi, ant galvos užsidėjusi skrybėlaitę, turėjo juodą rankinę, ūgio buvo didesnio nei vidutinis, vidutinio kūno sudėjimo. Po kiek laiko per langą vėl atsitiktinai pamatė ten pat stovintį jau minėtą automobilį, o pirmą kartą prie namo sustojusią moterį šį kartą matė nueinančią nuo jų namo ir įsėdančią į automobilį kitoje gatvės pusėje, šis iš karto greitai nuvažiavo Vilkaviškio kryptimi. Kadangi moters veido nematė, todėl negalintis atpažinti ir pasakyti, ar tai buvo kaltinamoji, ar kita moteris. Po automobilio nuvažiavimo praėjus porai minučių laiptinėje išgirdo nukentėjusios riksmą, kad pavogė jos pinigus, jis suprato, kad tai buvo ta pati jo pastebėta moteris, aplink daugiau jokių pašalinių žmonių nebuvo nei prieš įvykį, nei po jo. Į RF Kaliningrado sritį iš namo gyventojų važinėjantis būtent jis, tačiau įvykio rytą pas jį niekas nesibeldė, bent jis to neišgirdo, o durys, į kurias jos pasakojimu beldėsi liudytoja R. S., yra į kitą butą, kuriame tuomet niekas negyveno, jis stovėjo tuščias.

6. Liudytojas R. R. paaiškino, kad yra nukentėjusios sūnus, gyvena atskirai, apie vagystę sužinojo iš sūnaus. Jam atvykus, tėvų bute jau buvo policija. Nusiraminusi mama vėliau jam pasakojo, kad į tėvų butą per nerakintas duris užėjo moteris prašė atnešti surašyti namuose laikomas pinigų santaupas, mamai atnešus ir padėjus svetainėje ant stalo, ši dar paprašė atnešti pasą, kai mama ėjo pastarojo, moteris su pinigais pabėgo, išviso mamos teigimu buvo užėjusi du kartus su nedideliu laiko tarpu, mama sakiusi, kad buvo 22 000 litais ir 200 eurais. Mama taip pat sakė, kad moterį įsiminė ir pamačiusi galėtų pažinti, jos teigimu, moteris buvo apsirengusi margu puspalčiu, užsidėjusi skrybėlaitę, buvo su akiniais, prie kurių buvo grandinėlė, moteris buvusi aukštoka, vidutinio kūno sudėjimo. Jau vykstant policijos tyrimui, užėjęs pas mamą, rado ant stalo lapelį su liudytojos R. S. duomenimis ir adresu, mama sakė, kad buvo atėjusi moteris, sakė, kad mačiusi įvykio rytą pas mamą įėjusią (ir ją apvogusią) moterį, jis šį lapelį iškarto perdavė policijai, šios liudytojos pats neieškojo, net nežinojęs, jog toks liudytojas išviso egzistuojantis. Kaltinamąją jis pats truputį žinojo iš matymo kaip dujų degalinės Vilkaviškyje savininkę, nes buvo tekę čia lankytis. Jis ją buvo sutikęs ir prasilenkė mamos namo laiptinėje prieš vagystę, 2011-10-08 dieną, tuo pat metu praėjo ir pažįstama O. M.. Sekantį kartą kaltinamąją pamatė jau tik policijoje. Iš pradžių negalėjęs prisiminti, kur anksčiau buvo matęs laiptinėje dar prieš vagystę sutiktą kaltinamąją, vėliau prisiminęs apie tai pasakė pareigūnams.

7. Liudytojas V. V. paaiškino, jog su kaltinamąja jos dujų degalinėje Vilkaviškio m. prie PC „Norfa“ susitiko apie 08.30 val., kartu apžiūrėjo norimas pirkti dujinės įrangos detales, jas atsirinko, nusinešė į automobilį, į tą laiką kaltinamoji išrašė sąskaitą ir kasos orderį, jis perdavė pinigus ir išvyko, apie 10 val. jau buvo Marijampolėje darbe. Kaltinamoji buvo atvykusi automobiliu, kokiu, nepamenantis. Kad šis susitikimas įvyko būtent nusikaltimo rytą teigiantis remiantis data sąskaitoje ir kasos orderyje, - pats savo atmintimi datos tikrai negali prisiminti, negalėjo ir apklausiamas policijos.

8. Liudytojas S. Č. parodė, kad maždaug iki 2011 m. spalio pradžios, kuomet buvo sustabdyta veikla, jis dirbo operatoriumi kaltinamosios įmonės dujų kolonėlėje prie Virbalio m. Praėjus 1-2 sav. laiko jai paskambinusi kaltinamoji paprašė atvykti ir padėti susitvarkyti degalinėje, jis sutiko. Sutartą rytą jis atvyko į degalinę anksčiau, galėjo būti tarp 8 ir 9 val., pradėjo tvarkytis, netrukus atvyko ir kaltinamoji, kartu praleido apie pusvalandį. Tada jis išvažiavo namo per Virbalio m., kur vyko kaltinamoji, jau neprisimenantis. Ar šis tvarkymasis degalinėje vyko būtent vagystės dieną jis negalintis nei patvirtinti nei paneigti, nes kokia tai buvo diena, negalintis prisiminti, to negalėjo prisiminti ir apklausiamas policijos. Kaltinamoji tąkart atvyko automobiliu, tačiau kokiu, irgi neprisimenantis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2012-08-16 ir papildomai 2012-08-20 liudytojas S. Č. byloje nurodė, kad tiksliai pamenantis, jog po tvarkymosi degalinėje išvažiuodama iš jos kaltinamoji I. B. nusuko ne į Virbalį, tačiau į priešingą Vilkaviškio m. pusę, važiavo automobiliu „Renault“ tamsiai mėlynos spalvos (b. l. 8-9, 10, 2 tome).

9. Liudytoja O. M. patvirtino, kad su kaltinamąja yra tolimos giminaitės (ši yra jos mirusio žento sesuo), paskutinį kartą buvo susitikusios iki bylos 2011 m. rugpjūčio pabaigoje, spalį susitikę nebuvo, nukentėjusios namo laiptinėje nesilankė, nuo spalio 12 d. iki 26 d. buvo išvykusi į Airiją.

10. Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtame ikiteisminiame tyrime 2011-10-24 atliktos apklausos protokole šiuo metu miręs liudytojas V. K. nurodęs, jog įvykio rytą 9 val. išėjo iš namų važiuoti autobusu į Kybartus, matė priešais namą kitoje gatvės pusėje stovintį priekiu į Vilkaviškio m. pusę tamsios, galėjo būti ir juodos, spalvos automobilį. Namuose pasiliko viena jo žmona M. K., kuri yra sena, ligota, lėtos orientacijos ir labai patikli, tik grįžęs iš žmonos sužinojo, kad kažkokia moteris išviliojo ją parodyti, o po to pavogė visus jų namuose laikytus pinigus (b. l. 62-63, 1 tome).

11. 2011-10-19 Vilkaviškio r. PK tyrėjo M. R. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog apie vagystę telefonu policijai pranešė pati nukentėjusi M. K., - 2011-10-19 d., 09.22 val. (b. l. 1, 1 tome).

12. 2011-10-19 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pažymėto daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiame M. K. bute Nr. 2. Butas kaip tik priešais įėjimą, susideda iš 3 pereinamų patalpų, pirmiausiai patenkama į bendrąjį (svetainės) kambarį, o iš jo yra durys į virtuvę ir antrąjį (miegamąjį) kambarį. Pereinamajame kambaryje kairėje stovi staltiese uždengtas stalas, prie jo foteliai, prie sienos sekcija, kitas apstatymas nefiksuotas (b. 3-6, 1 tome).

13. 2011-12-07 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu nukentėjusioji M. K. iš veido bruožų ir plaukų atpažino kaltinamąją I. B. kaip ją apvogusią moterį, fotonuotraukoje kaltinamosios veidas pateiktas be akinių ir iki pečių linijos (b. l. 9-11, 1 tome).

14. 2012-01-20 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji M. K. ir gyvai atpažino visu ūgiu stovėjusią ir akinius užsidėjusią kaltinamąją I. B. kaip ją apvogusią moterį (b. l. 12-14, 1 tome).

15. 2011-11-07 Vilkaviškio r. PK tyrėjo M. Z. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog atlikus įvykio dieną telekomunikacijų tinkluose, aptarnaujančiuose nusikaltimo vietovę, įvykusių įvykių analizę nustatyta, jog juose mobilieji telefonai Nr. 8 699 40167 ir 8 699 46520, kuriais policijos duomenimis naudojosi kaltinamoji I. B., nedalyvavo, - iš jų prie ryšio operatorių tinklų bokštų jungiamasi nebuvo (b. l. 41, 1 tome).

16. I. B. įmonės 2011-10-19 datuota PVM sąskaita faktūra SIB, Nr. 0001370 apie prekių pardavimą UAB „Stegvika“, kasos pajamų orderis SIB, Nr. 0000686 apie sąskaitos apmokėjimą 300 Lt grynais pinigais vadybininko V. V. (b. l. 51, 52, 1 tome). Atspausdintame ir niekieno nepasirašytame „neužbaigtų dokumentų sąraše“ nurodyta, jog minėta PVM sąskaita faktūra apie pardavimą UAB „Stegvika“ kompiuterio operacinės sistemos programoje išsaugota 2011-10-19 d., 08.49 val. laiku (b. l. 53, 1 tome).

17. 2011-12-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. R. atpažino kaltinamąją I. B. kaip prieš kelias dienas iki vagystės jo sutiktą koridoriuje prie tėvų buto moterį, buvusią su O. M.. Kaltinamoji pateikta atpažinti be akinių ir iki pečių linijos (b. l. 70-72, 1 tome).

18. 2012-01-20 asmens parodymo atpažinti metu liudytojas R. R. ir gyvai atpažino visu ūgiu ir su akiniais stovėjusią kaltinamąją I. B. kaip jo sutiktą prieš vagystę tėvų namo koridoriuje moterį (b. l. 73-75, 1 tome).

19. 2012-06-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką metu liudytoja R. S. iš veido bruožų ir karpytų plaukų atpažino kaltinamąją I. B. kaip moterį, kurią matė įvykio rytą užeinančią į nukentėjusios M. K. butą (b. l. 137-139, 1 tome).

20. 2012-08-16 policijos apžiūra-patikrinimu nustatyta, jog atstumas važiuojant automobiliu nuo kaltinamosios įmonės buveinės Vilkaviškio m. yra iki : a) nukentėjusios M. K. namų, - 18,6 km, b) Virbalio m. kapinių, - 16,9 km, c) įmonės degalinės Virbalio miesto laukų km, - 15,1 km (b. l. 4-7, 2 tome).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamoji I. B. byloje nuosekliai neigė tiek buvusi nusikaltimo įvykio vietoje nukentėjusios bute, tiek pavogusi jos pinigus, tačiau šiais kaltinamosios parodymais teismas netiki, kadangi jie visiškai yra paneigti kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamosios kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės.

Tiek nukentėjusios M. K., tiek tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos R. S., tiek netiesioginių nusikaltimo liudytojų M. V. ir L. M. parodymai apie nusikaltimo įvykį ir jo eigą buvo pakankamai išsamūs, iš esmės vienodi ir nuoseklūs per visą šios bylos procesą, jie yra įtikinami ir logiški savo turiniu, jais netikėti šioje situacijoje teismas neturi pagrindo, kadangi jie pilnai patvirtinti kt. reikšmingais bylos duomenimis –įvykio vietos apžiūros rezultatais, atpažinimų protokolais, akistatos protokolu. Byloje liudiję R. S., M. V. ir L. M. su paties įvykio kilimu bei jame tiesiogiai dalyvavusiais kaltinamąja ir nukentėjusiąja niekaip reikšmingai nėra susiję (M. V. ir L. M. yra tik nukentėjusios kaimynai, o R. S. išviso pašalinis joms abiems asmuo), minimi liudytojai neturi jokio, net ir procesinio, suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jų byloje pateikti duomenys teismo vertinami kaip objektyvaus pobūdžio informacija, nepalyginamai patikimesnė už tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotos kaltinamosios pareiškimus. Teismas taip pat nenustatė ir jokių, net ir netiesioginių motyvų, pačiai nukentėjusiajai kaip tai apkalbėti ir nebūtai apkaltinti kaltinamąją, - tiek ji, tiek ir pati kaltinamoji teismui patvirtino, jog anksčiau neturėjo jokių asmeninio pobūdžio santykių, tuo labiau piktumų, nesutarimų ar pan. Teismui nekelia abejonių ir kaltinamąją nusikaltimo vietoje asmeniškai atpažinusių nukentėjusios ir liudytojos R. S. pareiškimai apie tai, - abi atpažino kaltinamąją jau vien pamačiusios nuotraukose jos veidą, ir be akinių, nukentėjusi M. K. pakartotinai atpažino ir parodžius tarp kitų asmenų kaltinamąją „gyvai“, visu ūgiu ir užsidėjusią akinius, kas, teismo vertinimu, atpažinimą, kaipo tokį, tik dar labiau sustiprina ir didina jo patikimumą, be to, pati kaltinamoji pripažino, jog iki įvykio dienos ji nebuvo pažįstama, mačiusis, bendravusi su liudytoja R. S. išviso niekada, o su nukentėjusia, jos teigimu, kurio nepatvirtino nei pati M. K., nei panašaus amžiaus jos sūnus liudytojas R. R., paskutinį kartą buvo mačiusis ir kalbėjusi net prieš 30 metų. Net ir tikint paskutiniuoju kaltinamosios pareiškimu, 30 metų laiko tarpas, atsižvelgiant į nukentėjusios amžių, sveikatą, praktiškai prilygsta situacijai, kad nukentėjusioji M. K. iki nusikaltimo kaltinamosios nebuvo mačiusi. Tiek nukentėjusi, tiek minėta liudytoja ir teismui posėdyje kategoriškai patvirtino, jog kaltinamąją atpažinusios iškarto tiek policijoje, tiek ir teisiamajame posėdyje ir neturinčios jokių nė menkiausių abejonių, kad tai tas pats asmuo.

Vertinant nukentėjusios ir liudytojų R. S., M. V. ir L. M. parodymus (pateiktą informaciją apie matytas, girdėtas nusikaltimo įvykio aplinkybes) kaip visumą, akivaizdu, kad šių asmenų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, atvirkščiai, - vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina bei sudaro pakankamą pagrindą, turint omenyje, jog kitais duomenimis nėra nuneigti, teismui patikimai spręsti, jog būtent kaltinamoji, panaudodama apgaulę, veikdama tokiu pačiu būdu ir netgi taip pat kalbėdama, užėjo pas nukentėjusiąją dėl tariamo elektros atsiskaitymo knygelės patikrinimo ir namuose laikomų pinigų „surašymo“, po to pas liudytoją M. V. (nors pastaroji teismui nurodė, kad jai pasirodė anoji moteris „pilnesnio“ veido, tačiau atsižvelgiant į liudytojos amžių, sveikatą ir aplinkybę, kad iki teisiamojo posėdžio praėjo daugiau nei metai laiko, bei gretinant su R. S. parodymais, teismas sprendžia, jog liudytoja tiesiog sąžiningai klysta), M. V. pareiškus, jog ši santaupų namuose neturinti, kaltinamoji grįžo atgal pas nukentėjusiąją ir, pasinaudojusi jai tinkamu momentu, slapta pagrobė šios pinigus, išėjo iš buto į gatvę, sėdo, kaip matė pati nukentėjusi ir liudytojas L. M., į gatvėje stovėjusį automobilį ir skubiai išvažiavo Vilkaviškio m. link. Nukentėjusios ir šių liudytojų parodymuose esami kai kurie neatitikimai dėl detalių, - ar vagystę padariusi moteris turėjo galvos apdangalą, jeigu taip, tai ar tai buvo skrybėlaitė, ar kepuraitė, ar turėjo rankinę, ar nešulį panašų į papkę dokumentams, nėra esminiai, ir tuo labiau neteikia teismui pagrindo vertinti šių asmenų parodymus kaip nepatikimus (kepuraitė ir skrybėlaitė, rankinukas, nedidelė rankinė ar papkė rankoje ar po pažastimi, žiūrint skirtingo amžiaus, skirtingos lyties asmenų akimis ir iš skirtingų vietų, gali labai nesunkiai atrodyti, pasirodyti kaip vienas ir tas pats daiktas, kita vertus, vienas turi polinkį labiau kreipti dėmesį į žmogaus veidą, kitas į aprangą, trečias į figūrą ir t.t., todėl tą patį žmogų matę keli asmenys apie jį gali pasakyti vis kitokios informacijos, svarbu, kad jie aiškiai neprieštarautų patys sau ir vienas kitam, - to šiuo atveju teismas neįžvelgia).

Vertindamas liudytojos O. M. parodymus, teismas sprendžia, jog jie kaltinimą nei paneigia, nei patvirtina, be to, jie nepaneigia liudytojo R. R. parodymus, jog šis kaltinamąją matęs nukentėjusios name prieš 11 d. (2011-10-08) iki vagystės. Nors ši liudytoja neigė šią dieną buvusi kartu su kaltinamąja, tačiau teismas šioje situacijoje tiki liudytojo R. R. parodymais, mat jis, teismo vertinimu, yra mažiau suinteresuotas klaidinti teismą nustatyti tiesą, nei O. M., kuri ne tik susijusi giminyste su kaltinamąja, bet ir pati buvo įtariama tyrimo pradžioje talkinusi kaltinamajai šioje vagystėje.

Vertindamas byloje kaltinamosios iniciatyva taip pat liudijusių V. V. ir S. Č. parodymus, teismas sprendžia, jog jie taip pat kaltinimo nepaneigia, o liudytojo S. Č. parodymai ikiteisminiame tyrime (praėjus mažiau laiko nuo nusikaltimo įvykio) kaltinimą netgi sustiprina, - iš šio liudytojo tiksliai ir neabejojant nurodytos aplinkybės, jog iš degalinės po tvarkymosi kaltinamoji išvažiavo link Vilkaviškio (priešinga nei Virbalio m. kryptimi), teismas sprendžia, jog kaltinamosios pareikštas ir liudytojo patvirtintas jų susitikimas ir tvarkymasis degalinėje Virbalio miesto laukų km tikrovėje vyko ne nusikaltimo įvykio rytą (2011-10-19), bet kurią tai kitą dieną, o kaltinamoji, teigdama, jog būtent vagystės dienos rytą buvo degalinėje ir iš jos vyko į Virbalio m. kapines, o ne link namų Vilkaviškio m., melagingai stengėsi byloje panaudoti šį kitą kartą vykusį įvykį kaip savo alibi. Liudytojo V. V. parodymai, kiek jie susiję su sandorio su kaltinamąja data, kaip jis pats pripažino teisme, remiasi tik dokumentų duomenimis (liudytojas datos negalėjo ir negali prisiminti). Su šio asmens liudijimu yra susiję ir neoficialūs (nepasirašyti, nepatvirtinti) duomenys apie kaltinamosios sąskaitos išsaugojimo kompiuteryje dieną ir laiką valandomis bei minutėmis. Vertinant šiuos duomenis reikia pirmiausiai sutikti su kaltinimo pusės argumentu, jog jie neatitinka baudžiamojo proceso kodekso 20 str. įrodymams tokiame procese keliamus reikalavimus, - nėra niekieno pasirašyti, patvirtinti, jų nėra galimybės patikimai patikrinti, kadangi negalima nustatyti pirminio informacijos atsiradimo šaltinio ir jo buvimo vietos (kas tokius konkrečius duomenis ir kur būdamas suvedė į programą (plačiąja prasme), jeigu išviso tai buvo padaryta, - kaip žinia, daugelis kompiuterinių programų leidžia norimus duomenis (kad ir neatitinkančius tikrovės) naudojantis programos galimybėmis surinkti, suvesti tam tikrame šablone, lentelėje, diagramoje ir pan. bei atsispausdinti paties kompiuterio, programą aptarnaujančio serverio atmintyje to (duomenų) ir neišsaugojus tolimesniam saugojimui. Teismo vertinimu, nėra jokių garantijų ir dėl to, ar lape užrašytas sąskaitos įsaugojimo laikas 8 val. 49 min. atitiko objektyvaus laiko momentą, mat kompiuteryje rodomas laikas gali būti nesunkiai koreguojamas. Ir pabaigoje, kaip ir teisiamajame posėdyje netenkindamas gynybos prašymą dėl serverį aptarnaujančio asmens apklausos, teismas konstatuoja, kad net ir tokiu atveju, jeigu aptartas dokumentas buvo kompiuteriu surašytas tikrai pačios kaltinamosios, jeigu ji tai padarė būdama Vilkaviškyje ir jeigu dokumentų sąraše užrašytas laikas 08.49 val. atitiko tikrąjį laiką, objektyviai kaltinamoji turėjo pakankamai laiko, apytiksliai 30-33 min., įveikti automobiliu byloje objektyviai nustatytą 18,6 km atstumą geru asfaltuotu keliu iki nukentėjusios namų ir įvykdyti nagrinėjamą vagystę ( toks atstumas, skaičiuojant matematiškai, įveikiamas per 30 min., važiuojant vidutiniu 37,2 km/val. greičiu, važiuojant vidutiniu 50 km/ val. greičiu, aptariamas atstumas įveikiamas vidutiniškai per 0,37 val. arba apytiksliai 20 min., o kadangi šiuo atveju be kelyje esamų dviejų gyvenviečių (Maldėnų-Alvito ir paties Virbalio m.) atkarpų, visur kitur paprastai važiuojama bent jau 80-90 km/val. greičiu, tai kelionei sugaištas laikas turėjo siekti 12-15 min.).

Padarytų išvadų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintus ir atmestus kaltinamosios I. B. parodymus bei kritiškai įvertintą aukščiau pažymėtą dalį ir liudytojų O. M. bei M. V. parodymų, teismo pripažįstami kaltinamosios veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad būtent kaltinamoji slapta pagrobė nukentėjusios pinigus.

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog nukentėjusios pinigus neteisėtai pasisavino būtent kaltinamoji. Antra, kaltinamosios neteisėtai užvaldytas nukentėjusios turtas (pinigai) buvo jai svetimas, jį į šiuos pinigus neturėjo jokių teisių (nei pripažįstamų, nei ginčijamų), kaltinamoji šį nukentėjusios turtą pavertė, bent jau kuriam tai laikui, savo nuosavybe, prieš jos, nukentėjusios, valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl jo likimo. Trečia, nukentėjusios pinigai betarpiškai prieš nusikalstamą kėsinimąsi buvo jos pačios padėti prie kaltinamosios ant stalo, pati nukentėjusioji pinigų pagrobimo momento nestebėjo (dėl kaltinamosios apgaulės buvo nusisukusi ir ėjo atnešti pasą), kaltinamajai nereikėjo įveikti jokių kliūčių prieiti prie šio sumanyto pagrobti ir grobiamo turto, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti kaltinamosios veiką, kaip padarytą sunkinančiomis, kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, - vagiant atvirai, - žinomai matant pačiai nukentėjusiai ar kt. asmenims, įsibraunant į patalpą, iš nešulio viešoje vietoje (kišenvagyste). Ketvirta, pagrobtojo turto vertė nustatyta pagal nominalią pinigų vertę rinkoje, atsižvelgiant į Lietuvos banko nustatytą stabilų buhalterinį euro kursą, pagrobto svetimo turto vertė ženkliai viršijo 3 BBND. Į pagrobto turto vertės ypatumus bus atsižvelgiama individualizuojant bausmę.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja didesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 178 str. 1 d.) dispozicijoje, - pirma, pagrobto turto vertė nuo vidurkio (16 445 Lt) buvo ženkliai arčiau maksimaliam (didelės vertės – BK 178 str. 3 d.) dydžiui, antra, priėjimui prie turto buvo papildomai panaudota nukentėjusios atžvilgiu apgaulė, trečia, sąmoningai pasinaudota nukentėjusios gilia senatve, bloga sveikata ir šių aplinkybių sąlygotu patiklumu, elgiantis akivaizdžiai ciniškai iš garbaus amžiaus seno žmogaus pagrobtos jo viso gyvenimo santaupos. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės rūšies ir dydžio parinkimo (individualizavimo) požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.). Kaltinamoji veikė iš savanaudiškų paskatų, siekdama neteisėtai praturtėti kito asmens sąskaita.

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią vertina teigiamai : kaltinamoji teisiama pirmą kartą, anksčiau nusikaltusi nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos asmenį ir elgesį iki nusikaltimo bei ir po jo kaip tai neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Kaltinamosios nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Atsižvelgdamas į visumą aptartų bausmės rūšį ir dydį įtakojančių bylos faktinių aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia kiek didesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmės paskyrimą, - padidintą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį iš dalies atsveria teigiama kaltinamosios asmenybė, teisės pažeidimų faktų nebuvimas praeityje, nebuvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, teismo vertinimu, nevisiškai, nes nusikalsta buvo pernelyg ciniškai (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Byloje nenustatęs ypatingų, kokių tai ekstraordinarių aplinkybių, teismas sprendžia taikyti bendrąją baudžiamojo įstatymo taisyklę, apibrėžtą Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajai, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą asmeniui, skirti bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės jai atėmimu. Atsižvelgdamas į aukščiau jau pažymėtas aplinkybes, rodančias tiek sunkesnį nusikalstamos veikos pobūdį, tiek didesnį jos tokios pavojingumą visuomenei, teismas sprendžia kaltinamajai I. B. šioje byloje skirti prokuroro pasiūlytą laisvės apribojimo bausmės rūšį, kaip teisingiausią, atsižvelgiant į paminėtąsias aplinkybes, taip pat jos užimtumą verslu, asmeninę ir šeimyninę padėtis, sudėtingą šiuo metu turtinę padėtį (dėl didelių individualios įmonės, kurios turtas nėra atskurtas, skolų). Kartu teismas pažymi, jog švelnesnių rūšių viešų darbų ar baudos bausmių paskyrimas šiuo atveju būtų neadekvatu pačiai baudžiamai veikai, aiškiai per švelnu ir būtų nepakankama bausmės skyrimu siekiamiems tikslams pasiekti, kurie siejami ne vien su konkrečiu asmeniu ir konkrečia jo veika, bet veikia ir į platesnį asmenų ratą bei į to paties asmens elgesį ir ateityje. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad bus teisinga, sąžininga ir protinga kaltinamajai I. B. šioje byloje paskirti 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmę, nustatyti įpareigojimus : 1) 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu, 2) per skiriamos bausmės laiką atlyginti nukentėjusiajai M. K. nusikaltimu padarytą 22 700 Lt turtinę žalą. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus ir teisingumo principą.

Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra juridinių pagrindų, - jos neteisėtas praturtėjimas dėl nusikaltimo bus išieškotas pagal pirmenybės tam taisyklę patenkinant nukentėjusios civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajai I. B. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.

Nukentėjusi nuo kaltinamosios tyčinio nesunkaus nusikaltimo M. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų jai atlyginimo priteisimo. Pirma, dėl turtinės žalos, ją sudaro pagrobta ir savininkei iki nuosprendžio priėmimo nesugrąžinta ir kitaip nekompensuota pinigų suma – 22 700 Lt. Kadangi jau aukščiau teismas padarė išvadą, jog bylos duomenys teisme kaltinimą visa apimtimi, pakankamai ir patikimai patvirtino, teismas sprendžia, kad civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo (neskaitant proceso išlaidų, dėl kurių bus pasisakyta žemiau) yra leistinai ir pakankamai byloje įrodyta, nukentėjusioji turi reikalavimo teisę į šios žalos visišką atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 6.263 str. 1 ir 2 d. d., normas, todėl šio reikalavimo netenkinti teismas neturi nei faktinio, nei juridinio pagrindo, - ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai. Antra, dėl proceso išlaidų, - jomis prašoma pripažinti ir priteisti dokumentais pagrįstas 1300 lt. nukentėjusios išlaidas ją atstovavusios byloje advokatės darbui apmokėti (už teisines konsultacijas, skundo dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo surašymą, susipažinimą su bylos medžiaga, civilinio ieškinio pareiškimo su priedais surašymą ir atstovavimą teisiamajame posėdyje su kelione praktiškai visą darbo dienos laiką). Lietuvos Respublikos BPK (toliau, - BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusio ir (ar) civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į neišvengiamai patirtų nukentėjusios atstove dalyvavusios advokatės kelionių iš darbo vietos į teismą išlaidų dydį, atliktų byloje darbų apimtis (surašytų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, bylos sudėtingumą įrodinėjimo požiūriu, atstovavimo teisme trukmę, - su kelionės pirmyn ir atgal laiku praktiškai visos 8 val. darbo dienos laikas), jos atstovautos nukentėjusios amžių, sveikatą, ir jų sąlygotą tik sąlyginai menką gebėjimą pačiai prisidėti prie savo teisių ir interesų apgynimo teisiamajame posėdyje, taip pat nesant pakankamo pagrindo pripažinti kaltinamosios asmeninę ir turtinę padėtį kaip sunkią ar labai sunkią, teismas sprendžia, jog šios bylos situacijoje yra teisinga ir protinga iš kaltinamosios priteisti visas nukentėjusios patirtas proceso išlaidas advokatės darbui apmokėti, t.y. 1300 lt. Taigi, ir ši civilinio ieškinio dalis dėl proceso išlaidų atlyginimo patenkintina visiškai. Trečia, dėl neturtinės žalos, - pastarąją nukentėjusioji prašo kompensuoti 25000 lt. suma, nurodydama, jog prarado viso gyvenimo santaupas, turėjusias jai užtikrinti orią senatvę, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę dėl ateities, taip pat prašanti atsižvelgti į kaltinamosios elgesio įžūlumą, ciniškumą bei jos pačios garbų amžių. Teismas, įvertinęs visumą šios bylos duomenų, pripažįsta šiuos nukentėjusios argumentus pagrįstais ir teisingais, t.y. kad visa šita ji tikrai patyrė, išjautė ir iš dalies dar tebepatiria ir šiuo metu, kad kaltinamoji tikrai elgėsi labai įžūliai ir netgi ciniškai ieškovės atžvilgiu. Nukentėjusioji reikalavimo teisę į kaltinamąją dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju turi pagal CK 6.250 str. 1 ir 2 d.d. normas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenimis sudėtingą žalos padariusios kaltinamosios turtinę padėtį, aplinkybę, kad tiesiogiai žalos padaryta ne sveikatai ar gyvybei, o tik turtui, kad tiesiogiai nukentėjusios sveikatai šiuo atveju pakenkta nebuvo (bent tokių duomenų byloje nėra), kad pilnai tenkinamas pakankamai didelio dydžio to paties asmens reikalavimas atlyginti iš to paties atsakovo tiesiogiai nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir patirtas taip pat nemenkas proceso išlaidas, kad neturtinės žalos atlyginimas neturi tapti, virsti bausmės nusikaltimą padariusiam asmeniui dalimi ir turi būti realiai įvykdomas, todėl sprendžia, kad bus teisinga, sąžininga ir protinga prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažinti iki 6 000 lt. sumos. Taigi, ši dalis nukentėjusiojo civilinio ieškinio tenkintina dalinai. Civilinės ieškovės prašymu skirtinas laikinas kaltinamosios nuosavybės teisių apribojimas ieškinio sumos ribose.

Byloje daiktinių įrodymų, valstybei atlygintinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

I. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti ją 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimus : 1) 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu, 2) per skiriamos bausmės laiką (1 m. ir 3 mėn.) atlyginti nukentėjusiajai M. K. nusikaltimu padarytą 22 700 Lt turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

M. K. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jai, M. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš I. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), : a) dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus litų (22 700 Lt) turtinės žalos atlyginimo, b) šešis tūkstančius litų (6 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, ir c) vieną tūkstantį tris šimtus litų (1 300 Lt) patirtų byloje proceso išlaidų atlyginimo.

Paskirti I. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir areštuoti 30 000 Lt vertės jos nekilnojamą turtą, o jeigu tokio turto nėra, ar jo yra nepakankamai, areštuoti iki nurodomos sumos ir jos kilnojamą turtą bei pinigines lėšas banko įstaigose, skiriamo arešto mąstas, - draudimas disponuoti, areštuojamo turto saugotojas, - savininkė arba banko įstaigos (piniginėms lėšoms sąskaitose), arešto terminas, - iki visiško nuosprendžio dalies dėl žalos ir proceso išlaidų atlyginimo priteisimo įvykdymo. Šios nuosprendžio dalies vykdymą pavesti antstoliui A. M. ir perduoti ją vykdyti iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistosios – nuo jo nuorašo įteikimo jai dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.