- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- ATP-1012-579/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00295-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Pažeidėjas
- E. B.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimu E. B. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 2 d., 128 str. 1 d., 134 str. 1 d., 130 str. 1 d. ir nubaustas: pagal ATPK 123 str. 2 d. 160 Lt (vieno šimto šešiasdešimties litų) dydžio bauda; pagal ATPK 128 str. 1 d. – 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda; pagal ATPK 134 str.1 d. – 160 Lt (vieno šimto šešiasdešimties litų) dydžio bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3600 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda 3600 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
E. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 31 d. apie 14 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti motociklo ir nedėvėdamas šalmo, motociklas buvo be valstybinio numerio ženklo, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso reikalavimui sustoti ir nesustabdė transporto priemonės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 17, 20, 237 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde E. B. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. panaikinti, bylą nutraukti, o jeigu būtų pripažinta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., – taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas mano, kad nutarimas nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant ATPK 248 , 256, 257 str. reikalavimus, neteisingai įvertinus surinktus įrodymus. Pažymi, jog pareigūnas A. A. tik registravo gaunamus pranešimus, paties įvykio nematė, todėl jo tarnybinis pranešimas apelianto kaltės neįrodo. Vyresniojo specialisto R. P. tarnybinis pranešimas surašytas remiantis tik patrulio A. B. tarnybiniu pranešimu. Tuo tarpu R. K., su kuriuo tą dieną dirbo A. B., jokių paaiškinimų nepateikęs, tad nutarimas priimtas remiantis vienasmeniškais A. B. teiginiais. Apeliantas teigia, jog jis teisme aiškino, kad nepastebėjo, jog buvo stabdomas, jam pasirodė, kad pareigūnas rankoje laiko ginklą. Byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina, kad E. B. neabejotinai matė, jog yra stabdomas. Liudytojas A. B. nepatvirtino, kad E. B. matė, jog buvo stabdomas. Be to, jo parodymais verčia abejoti aplinkybės, kad pareigūnai nei motociklo markės, nei spalvos nepastebėjo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas artėjo prie sankryžos su pagrindiniu keliu, jam reikėjo sukti į kairę, dėl to sumažino greitį, jo dėmesys buvo nukreiptas į kairę pusę. Pareigūnai stovėjo dešiniau sankryžos, be to, apeliantui nuo vėjo ašarojo akys, nes jis buvo be šalmo, todėl nematė, kad buvo stabdomas. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių tiek pareigūnai, tiek E. B. nematė svarbių aplinkybių. Vadovaujantis LR Konstitucijos 31 str. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, skundžiamo nutarimo dalis, kurioje E. B. patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti naikintina.
Apeliantas skunde taip pat prašo, teismui pripažinus, kad E. B. tyčia nestabdė motociklo, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymi, jog teismas nesidomėjo, kaip E. B. vertina savo poelgį, kad dėl kitų pažeidimų jis jokių prieštaravimų nereiškė, prisipažįsta juos padaręs ir gailisi. Teismas vertino tik atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą. Dėl šių priežasčių, apelianto manymu, teismas bylą išnagrinėjo formaliai, buvo neobjektyvus. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad E. B. yra A. S. universiteto penkto kurso studentas, jo tėvas B. B. 2003-05-12 įregistravęs ūkį po keturių metų tapo visiškai neįgalus. Ūkį 2007-08-10 perregistravo motina I. B., tačiau nuo 2009 metu ir ji tapo tik iš dalies darbinga, tad apeliantas būdamas vos 23 metų, turėjo perimti tėvų ūkį ir vykdyti jų privalomus įsipareigojimus. Nuo 2009 m. E. B. tapo jaunuoju ūkininku, dirba 100 ha žemės. Be to, pažeidimo padarymo dieną apeliantas skubėjo paimti reikalingų traktoriaus taisymui detalių. Neturėdamas teisės vairuoti E. B. netektų galimybės ūkininkauti ir mokytis. Dėl to būtų sužlugdyta jo šeima. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad būtų teisinga taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato laikinai einantis viršininko pareigas S. D. prašo skundo netenkinti. Teigia, kad E. B. kaltė įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o skunde nurodyti teiginiai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. Institucijos nuomone priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, E. B. skirtoji nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę.
Motyvuojamoji dalis
E. B. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos pripažįstant E. B. kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą. Byloje surinktų ir išsamiai ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti E. B. inkriminuoto pažeidimo sudėtį, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
E. B. buvo inkriminuota tai, kad jis vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti motociklo ir nedėvėdamas šalmo, motociklas buvo be valstybinio numerio ženklo, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso reikalavimui sustoti ir nesustabdė transporto priemonės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 17, 20, 237 p. reikalavimus.
Pažeidimo faktas įrodytas nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais ir sudarančiais nuoseklią įrodymų grandinę duomenimis, jų visuma, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų A. A., A. B., R. P. tarnybiniais pranešimais, A. B. parodymais teisme, kita rašytine bylos medžiaga.
E. B. iš esmės neneigia, jog buvo toks įvykis, t. y., kad jis važiavo motociklu pro įvykio vietą, matė policijos pareigūnus, tačiau teigia nesupratęs, kad jis buvo stabdomas policijos pareigūnų. Nurodo matęs pas pareigūną ginklą, be to, jam nuo vėjo ašarojo akys ir jis visą dėmesį buvo nukreipęs į kelią, kadangi artėjo prie sankryžos su pagrindiniu keliu, kur jam reikėjo sukti į kairę, todėl nematė ir nesuprato, kad buvo stabdomas. Tačiau anksčiau nurodytų duomenų visuma pakankama paneigti šiuos E. B. paaiškinimus ir pakankama tokį aplinkybių interpretavimą vertinti kaip apelianto gynybinę versiją. Pažymėtina, jog pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pareigūno A. B. parodymais neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, jog apeliantas buvo stabdomas uniformuoto policijos pareigūno šviesą atspindinčia lazdele, aiškiais mostais nurodant sustoti. Šios aplinkybės nurodytos A. B. tarnybiniame pranešime. Šias aplinkybes A. B. patvirtino ir teisme apklausiamas liudytoju. Pažymėtina, jog liudytojas A. B. pats asmeniškai stabdė pažeidėją, atliko veiksmus, kurių teigia nepastebėjęs E. B., A. B. parodymus davė prisiekęs ir pasirašęs, kad yra supažindintas su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai įtarti buvus šį pareigūną suinteresuotu, šališku ir neobjektyviu, todėl jo paaiškinimą ir parodymus teismas pagrįstai laikė patikimais ir jais rėmėsi nustatydamas faktines aplinkybes. Nors pareigūnas nenurodė, kad E. B. matė, jog buvo stabdomas, tačiau tai nėra pagrindas abejoti jo parodymais. Kaip minėta, A. B. nurodė, jog stabdė išėjęs į vidurį kelio specialiai tam skirta lazdele, aiškiais mostais nurodamas sustoti, tačiau E. B. pravažiavo pro juos. Iš viso to sprendžiama, jog E. B. negalėjo nematyti, jog buvo stabdomas. Taip pat pažymėtina, jog A. B. paaiškinimai ir parodymai logiškai susiję su A. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad E. B. buvo stabdomas būtent remiantis anoniminiu pranešimu, kurį užfiksavo A. A. ir perdavė šį pranešimą patrulių ekipažui, kurį sudarė A. B. bei R. K.. Tad, nors A. A. tiesiogiai įvykio nematė, nestabdė pažeidėjo, jo paaiškinimai tarnybiniame pranešime apie tai, kad stabdomas E. B. nestojo, yra netiesioginiai, tačiau jie su A. B. parodymais ir tarnybiniu pranešimu logiškai susiję ir tik dar kartą patvirtina bei suteikia patikimumo A. B. parodymams, nes akivaizdžiai rodo, jog A. B. stabdė E. B. ne dėl asmeninių priežasčių, tačiau tikrindamas pranešimą. A. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis apie anoniminį pranešimą patvirtina ir išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 4), iš kurio matyti, kad policijai apie tai, kad konkretus asmuo, t. y. E. B., važiuos link (duomenys neskelbtini) k., neturėdamas teisės vairuoti motociklo, pranešė privatus fizinis asmuo, nurodytas jo telefono numeris. Visa tai leidžia A. A. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes laikyti patikimais duomenimis, o karu ir patvirtinančiais A. B. nurodytas aplinkybes.
Nors byloje neapklaustas kitas kartu su A. B. patruliavęs pareigūnas R. K. ir nėra jo tarnybinio pranešimo, tačiau tai nepaneigia anksčiau nurodytais duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, jog E. B. stabdė būtent A. B., kuris buvo apklaustas teisme, jo paaiškinimus patvirtina A. A. paaiškinimai tarnybiniame pranešime bei išrašas iš policijos registruojamų įvykio registro, R. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kurie tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę. Be to, apie duomenų pakankamumą sprendžia nutarimą priimanti institucija, šiuo atveju – teismas. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų patvirtinančių E. B. inkriminuotą pažeidimą bei jo kaltę tyčia nepaklusus pareigūno reikalavimui sustoti. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog apie asmens kaltę sprendžiama ne vien tik iš kaltininko subjektyvių parodymų apie įvykio suvokimą, tačiau iš visumos objektyvių ir subjektyvių požymių, todėl tai, kad pareigūnai nepatvirtino, nenurodė, kad E. B. matė, jog buvo stabdomas, nėra esminės aplinkybės sprendžiant dėl pažeidėjo tyčios. Apie tai, kad E. B. matė ir suprato, jog buvo stabdomas, teismas sprendė iš visumos anksčiau aptartų duomenų, t. y. pranešimo, jog E. B. vairuoja motociklą neturėdamas teisės tai daryti, kad tas pranešimas buvo persiųstas ekipažui, kuriuo patruliavo A. B., iš A. B. parodymų ir paaiškinimų, jog E. B. buvo stabdomas pagal visus reikalavimus, t. y. išėjus į kelio vidurį, specialiai tam skirta lazdele atliekant aiškius mostus, rodančius, kad vairuotojas yra stabdomas. Be to, pagrindą tikėti A. B. sudaro ir tai, kad jis matė ne tik be šalmo važiuojantį vairuotoją, tačiau ir tai, kad motociklas buvo be valstybinių numerių, ko E. B. ir neginčija. Tai, kad E. B. neabejotinai matė ir suprato, jog buvo stabdomas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis pravažiavo pro pareigūnus, juos matė, be to, nurodė matęs, kad pareigūnas turi ginklą, nors iš tisų pareigūnas jį stabdė, kas rodo, jog E. B. pravažiavo pareigūnus iš tiesų labai arti, todėl nematyti, kad buvo stabdomas negalėjo. Visos šios aplinkybės, pagrįstai leidžia teigti, jog E. B. ne tik matė pareigūnus, bet ir suprato, jog yra stabdomas, o jo nurodytos aplinkybės dėl ginklo, dėl dėmesio koncentravimo į kitą pusę, ašarojančių akių yra tik jo gynybinė versija. E. B. versija, kad jis nematė, nepastebėjo, jog buvo stabdomas, taip pat verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad E. B. buvo nenuoširdus. Rašytiniame paaiškinime apskritai neigė įvykį, neigė važiavęs nustatytomis aplinkybėmis motociklu, teigė remontavęs traktorių (b. l. 12), nors vėliau teisme neigė tik faktą, kad suprato, jog buvo stabdomas, neneigė važiavęs motociklu be šalmo ir neneigė matęs pareigūnus. Visi anksčiau aptarti argumentai patvirtina, jog E. B. matė ir suprato, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau nesustojo, nuvažiavo tolyn, t.y. veikė tyčia, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d.
Skunde apeliantas taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl netenkinami.
Administracinė nuobauda E. B. skirta teisingai, nepažeidžiant ATPK 20 str., 30 str. reikalavimų.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17-103/2007, Nr. N1-1396/2007, Nr. N444-3096/2010).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių visuma šioje byloje nenustatyta pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai E. B. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Byloje nenustatyta visuma aplinkybių, kurios rodytų mažesnį veikos ar pažeidėjo pavojingumą ir leistų teigti, kad paskirtoji nuobauda akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui.
Pažymėtina, jog E. B. padarytas pažeidimas pavojingas, rodantis neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas ir valstybės nustatytas kelių eismo taisykles, o taip pat cinišką, abejingą požiūrį į eismo saugumo keliuose užtikrinimą. Byloje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidėjas per metus laiko padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda. Jokių kitų aplinkybių, išimtinai teigiamai charakterizuojančių pareiškėją ar rodančių veikos mažesnį pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė veikos pavojingumui bei akivaizdžiai per griežta priemonė pasiekti nuobaudos tikslus, nenustatyta. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog E. B. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – ne kartą baustas už viršytą greitį, taip pat už tai, kad vairavo motociklą be šalmo, vairavo neblaivus, už ką jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, bei kitus KET pažeidimus. Nors dauguma nuobaudų negaliojančios, tačiau vis dėlto tai yra E. B., kaip kelių eismo dalyvį, neigiamai charakterizuojantys duomenys. Be to, tai rodo, jog anksčiau skirtos švelnesnės priemonės ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų neužtikrino, nesulaikė nuo naujų pažeidimų padarymo. Pažeidėjo padėtį šiuo atveju sunkina ir tai, kad jis per metus laiko padarė antrą tokios pačios rūšies, t. y. susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, pažeidimą ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad paskirtoji nuobauda, tiek pagrindinė nuobauda – bauda, tiek ir specialiosios teisės atėmimas, kuri atitinka sankcijos minimumą, yra adekvačios, proporcingos padaryto pažeidimo bei pažeidėjo pavojingumui, todėl nelaikytina, jog dėl nuobaudų vykdymo patiriami laikini nepatogumai yra aiškiai neproporcingi.
Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 20 straipsniu, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjo patiriami nepatogumai dėl darbo, pasekmės artimiesiems teismų praktikoje nelaikoma išimtinėmis aplinkybėmis. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo darydamas administracinį teisės pažeidimą prisiima ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, o žinodamas, kad toks pažeidimas gali pakenkti jo darbui ar šeimos poreikių tenkinimui, asmuo turi būti ypač suinteresuotas tokių pažeidimų nedaryti.
Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę prašyti sutrumpinti šios nuobaudos terminą, todėl nelaikytina, kad paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcingai pažeistų pareiškėjo šeimos interesus ir gebėjimą rūpintis ūkiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde nurodoma, jog nuo 2009 metų ūkį iš tėvų perėmęs yra pažeidėjas, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepridėta. Kaip matyti iš pažymos apie asmens administracines nuobaudas, akivaizdu, jog, net ir žinant apie galimas pažeidimo pasekmes ūkininkavimui, tai netrukdė daryti naujus KET pažeidimus (už KET pažeidimus E. B. buvo atima teisė vairuoti transporto priemones nuo 2008-12-08 iki 2009-12-07).
Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai, jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. procesinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas. Apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
E. B. skundo netenkinti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimą aplikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.