Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.2; 1.1.11.3; 1.1.11.7; 1.1.11.12; 1.2.14.10.2.1; 2.3.4; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2020 m. lapkričio 6 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. Š.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 9 klasės moksleivė, netekėjusi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. balandžio 4 d. apie 21.30 val. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą Kauno rajono savivaldybei priklausantį 937,75 Eur vertės turtą – plastiko rūšiavimo 1,1 kubinio metro talpos komunalinių atliekų konteinerį tyčia degtukais padegdama nurodytame konteineryje gyventojų sukauptas komunalines atliekas, dėl ko kilo gaisras, sukėlęs realų pavojų aplinkiniams statiniams ir nurodyto daugiabučio namo gyventojams, o gaisro metu išsilydė plastikinis konteinerio viršus.

Kaltinamoji G. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo su broliu M. P.. Susilažino iš cigaretės, kad ji kartu su broliu padegs konteinerį. Konteinerį padegė žiebtuvėliu vienu metu su broliu – vieną konteinerio pusę padegė ji, o kitą konteinerio pusę padegė brolis. Brolis turėjo du žiebtuvėlius ir vieną davė jai. Konteineryje buvo šiukšlės, kurios greitai užsidegė. Padegę konteinerį grįžo namo. Nebuvo baisu ir neatrodė pavojinga – buvo pakankamai didelis, gal 10 m, atstumas nuo namų, todėl žmonių saugumui nekilo grėsmės. Jie specialiai išsirinko vietą toliau nuo namų. Įsiplieskus ugniai bėgo, kad niekas nepamatytų ir kad jų neįtartų. Mintis padegti konteinerį kilo jos broliui M. Dabar suvokia realų savo poelgio pavojingumą ir labai dėl jo gailisi, supranta, kad buvo sugadintas svetimas turtas. Įvykio metu apie tai nepagalvojo. Ji savarankiškų pajamų neturi. Dabar su broliu nesimato, tik susirašo. Daugiau jo neklauso, pasidarė išvadas ir ateityje tokie įvykiai nepasikartos.

Liudytojas M. P. atsisakė duoti parodymus prieš savo seserį G. P. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalis).

Civilinis atsakovas V. P. teisiamojo posėdžio paaiškino, kad įvykio metu nepilnametė kaltinamoji buvo jo, kaip tėvo, globoje ir žinioje. Pripažįsta, kad tuo metu būtent jis turėjo rūpintis ir prižiūrėti savo nepilnametę dukterį. Savo atsakomybę pripažįsta, gali būti, kad konteinerio kaina nurodyta didesnė, nei yra iš tikrųjų, tačiau kokia turėtų būti kaina, jis nesidomėjo. Žala padaryta, mergaitė pripažino savo kaltę ir gailis, todėl jis su civiliniu ieškiniu sutinka.

Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių nustatymui reikšmingi ir kiti byloje esantys įrodymai, ištirti BPK nustatyta tvarka.

2020 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 19-26) užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje yra namo stacionari šiukšlių dėžė, apžiūra. Privažiavus 11A numeriu pažymėtą namą, dešinėje pusėje matyti keturios stacionarios šiukšlių dėžės, pastatytos iš eilės, trečia dėžė pažymėta užrašu juodomis raidėmis, geltoname fone „Plastikas“. Minėtos šiukšlių dėžės apdegęs ir išsilydęs plastikinis viršus. Vaizdo stebėjimo kamerų aikštelėje ir ant namų ties aikštele įrengta nėra. Pridėta įvykio vietos fotolentelė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus Ž. S. 2020 m. balandžio 6 d. akte Nr. R-89 „Dėl kilusio gaisro“ (1 t., b. l. 30-31) užfiksuota, kad pranešimas priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gautas 2020 m. balandžio 4 d. 21.36 val. Gaisro padariniai – gaisro metu požeminiame atliekų konteineryje ,,Plastikas“ smilko plastiko atliekos, aprūko konteineris. Gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnijos 2020 m. balandžio 6 d. rašte Nr. GRSD-254 „Dėl suniokoto plastiko konteinerio“ (1 t., b. l. 1-3) nurodyta, kad dėl suniokoto plastiko rūšiavimo konteinerio, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybei padaryta 937,75 Eur žala.

Ikiteisminio tyrimo metu sutikęs duoti parodymus prieš savo vaikus G. P. ir M. P. 2020 m. balandžio 8 d. apklaustas liudytoju V. P. parodė (1 t., b. l. 48-51), kad jo sūnus M. P. jam papasakojo, jog laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., tikslios dienos nenurodė, jis buvo netoliese namų kieme adresu (duomenys neskelbtini), su seserimi G., kuri, kaip jam sakė M., žiebtuvėliu padegė šiukšlių konteinerį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad G. galėjo turėti žiebtuvėlį, nes yra girdėjęs, kad ji paslapčiomis rūko. Jo dukra G. jam pasisakė, kad padegė minėtą šiukšlių konteinerį, kuris stovi (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) namo. Minėjo tik, kad naudojo žiebtuvėlį, ar buvo naudotos kitos padegimo priemonės, nesakė.

2020 m. liepos 17 d. apklaustas liudytoju papildomai V. P. parodė (1 t., b. l. 52-55), kad iki karantino G. P. mokėsi Šiauliuose sanatorinėje mokykloje ir į namus grįždavo savaitgaliais, kas antrą savaitgalį, ir švenčių dienomis. Jis dažnai pasiskambindavo dukters pedagogams, jai mokslai sekėsi gerai, dėl jos elgesio taip pat jokių didesnių problemų nekilo.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Kaltinamoji G. P. savo kaltę pripažino visiškai, parodydama, kad konteinerį padegė brolio M. P. jai duotu žiebtuvėliu. Kaltinamosios kaltę be jos parodymų ir prisipažinimo taip pat patvirtina: 2020 m. balandžio 6 d. akte Nr. R-89 „Dėl kilusio gaisro“ užfiksuoti duomenys apie tai, kad pranešimas apie gaisrą priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gautas 2020 m. balandžio 4 d. 21.36 val., gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, gaisro padariniai – smilko plastiko atliekos; liudytoju apklausto V. P. parodymai apie tai, kad G. P. jam pasisakė apie konteinerio padegimą; 2020 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad stacionarios šiukšlių dėžės, pažymėtos užrašu juodomis raidėmis, geltoname fone „Plastikas“ plastikinis viršus apdegęs ir išsilydęs – ši aplinkybė yra užfiksuota ir prie minėto protokolo pridėtose fotonuotraukose. Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamosios veikoje BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai pasireiškė svetimo turto (Kauno rajono savivaldybei priklausančio konteinerio) sugadinimu (apdegė ir išsilydė konteinerio plastikinis viršus) visuotinai pavojingu būdu (padegant), kai dėl to galėjo nukentėti žmonės (tiek dėl galėjusio išplisti gaisro, tiek dėl kenksmingų medžiagų smilkstant plastikui patekimo į orą).

Teismas neabejoja, kad kaltinamoji suprato pavojingą savo veikimo pobūdį, suprato, jog veikia visuotinai pavojingu būdu (teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvertindama veikos pavojingumą rinkosi toliau nuo gyvenamųjų namų esantį konteinerį), numatė, kad dėl jos veiksmų bus sugadintas ar sunaikintas svetimas turtas ir to siekė (konteinerio padegimas buvo kaltinamosios ir jos brolio lažybų sąlyga), todėl konstatuotina, kad ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu sudegė ne visas konteineris – išsilydė plastikinis konteinerio viršus, todėl teismas tikslina kaltinime nurodytą aplinkybę „gaisro metu sudegė konteineris“, nurodant, kad „gaisro metu išsilydė plastikinis konteinerio viršus“. Tikslinama aplinkybė neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, toks kaltinamojo akto tikslinimas kaltinamosios padėties nepablogina ir yra galimas.

Dėl nepilnametės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

G. P. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 63). Psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos ir priklausomybės ligų skyriaus žinioje yra nuo 2019 m. sausio 9 d. (2 t. , b. l. 77). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad G. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 89).

BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurios šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos, o būtent: G. P. nusikalto pirmą kartą; padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje; veikos padarymo metu jai nebuvo 18 metų. Be paminėtų bendrųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, numatytų BK 93 straipsnio 1 dalyje, teismas pripažįsta, kad yra ir viena papildoma alternatyvi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Be to, yra kitų pagrindų teismui manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – iš jos parodymų matyti, kad ji sąmoningai atsiribojo nuo brolio daromos neigiamos įtakos, apribojo bendravimą su juo, mokosi, nusiskundimų dėl jos elgesio nėra. Nustačius laikiną rūpybą G. P. (2 t., b. l. 185) ji gyvena saugioje aplinkoje, kas neabejotinai vaiko elgesį veikia pozityviai. Teismas sprendžia, kad ši jos padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga kaltinamosios gyvenimo būdo išraiška. Toks kaltinamosios elgesys buvo spontaniškas, neplanuotas, didele dalimi įtakotas brolio neigiamos įtakos pasinaudojant jos socialinės brandos stoka ir emociniu pažeidžiamumu.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009). Taigi, bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikalstamų recidyvą.

Teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas G. P. taikyti BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Atleidus G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, remiantis šio straipsnio 2 dalimi jai skirtinos BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas, įpareigojant tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti mokslą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Kauno rajono savivaldybės administracija pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 937,75 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 34-40), kurią sudaro padegto plastiko atliekų konteinerio išsilydžiusio gaubto kaina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Įvykio metu kaltinamoji buvo prižiūrima savo tėvo V. P., kuris byloje pripažintas civiliniu atsakovu.

Kaltinamoji G. P. ir civilinis atsakovas V. P. neginčijo žalos dydžio. Civilinio ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas su patikslintu civiliniu ieškiniu į bylą pateiktais dokumentais. Kaltinamoji G. P. ir civilinis atsakovas V. P. nepateikė jokių duomenų dėl prašomos priteisti turtinės žalos dydžio nepagrįstumo. Todėl ieškinys tenkintinas visiškai – Kauno rajono savivaldybei priteistina 937,75 Eur turtinė žala (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamoji G. P. dar yra nepilnametė, realiai jokio turto ir savarankiškų pajamų, kurių pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, neturi, todėl civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala priteistina ir iš kaltinamosios G. P. tėvo V. P. nustatant, kad ši pareiga pasibaigia, kai kaltinamoji G. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

G. P. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis BK 93 straipsniu, BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. vadovaujantis BK 93 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu ir 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, G. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, išaiškinant jai, kad padarius naują nusikalstamą veiką, ji negalės būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir elgesio apribojimą, įpareigojant tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios G. P., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų turtinei žalai atlyginti, subsidiariai iš G. P. tėvo civilinio atsakovo V. P., civilinio ieškovo naudai priteisti 937,75 Eur turtinę žalą, nustatant, kad civilinio atsakovo V. P. pareiga dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo pasibaigia, kai G. P. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka 937,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad apeliaciniame skunde gali būti išreikštas prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.