Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajam I. D., advokatei Ninai Frolovičevai, kaltinamojo I. D. atstovei pagal įstatymą J. P., nukentėjusiajam E. J., jo atstovei pagal įstatymą D. J., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Loretai Krylaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2011 m. rugsėjo 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. padarymo, 2012 m. rugsėjo 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikui ir taikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 2 p., 3 d. 5 p., ir I. D. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 (dvylikos) mėnesių laikui, įpareigojant I. D. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tai yra (duomenys neskelbtini), bei tęsti mokslus, ir uždraudžiant, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, išaiškinant, kad apie įpareigojimų ir draudimo vykdymą jis privalo atsiskaityti nustatyta tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. D. 2012 m. balandžio 15 d, apie 21 val. 30 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės koridoriuje, Kėdainių mieste, dėl asmeninių paskatų, tai yra pykdamas dėl 2012 m. kovo mėnesį vykusio konflikto, turėdamas rankoje neatlenktą metalinį lenktinį peilį, smūgiavo ranka du kartus nepilnamečiui E. J., gimusiam 1997 m. kovo 22 d. į galvą, pastarajam smūgių išvengus, grumtynių metu rankoje laikydamas neatlenktą metalinį lenktinį peilį, juo sudavė E. J. vieną kartą į galvą ir į dešinę plaštaką, padarydamas nubrozdinimą pakaušio srityje ir dešinės plaštakos V - ojo proksimalinio pirštikaulio bazės krašto lūžį, tai yra padarė E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą;

be to, jis 2012 m. balandžio 15 d, apie 21 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), namo laiptinės, pamatęs konflikto metu ant žemės iškritusį E. J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huavei“, kurio bendra vertė su SIM kortele ir atminties kortele 196 litai, jį pasiimdamas atvirai E. J. akivaizdoje, šį telefoną pagrobė.

Kaltinamasis I. D. kaltas prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2012 m. balandžio 15 d., apie 21.30 val., atėjo prie (duomenys neskelbtini), namo laiptinės. Atėjo su A. R. ir L. U.. Prie laiptinės stovėjo M. Išgirdo, kad kažkas lipa laiptais. M. pasakė, kad ateina E. Jo išsigando ir puolė jį pirmas, nes bijojo, kad jis užpuls. Jis buvo užpuolęs kovo mėnesį. Smūgiavo ranka du kartus, bet nepataikė. Grumtynių metu rankoje laikydamas neatlenktą metalinį lenktinį peilį, sudavė E. J. vieną kartą į galvą ir į dešinę plaštaką. Padarė nubrozdinimą ir lūžį. Konfliktas asmeninio pobūdžio, nes nežino, kodėl kovo mėnesį jis buvo užpuolęs iš nugaros. Pamatė, kad guli telefonas, liepė jį paimti. Telefoną atidavė policijos pareigūnams. Suprato, kad telefonas E. Kvailai pasielgė. Nukentėjusio neatsiprašė.

Kaltinamasis I. D. padarė nusikaltimą, kuris nepriskiriamas sunkių ar itin sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamojo I. D. kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo I. D. kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Atstovė pagal įstatymą D. J. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 12 – 13) paaiškino, kad 2012 m. balandžio 15 d., apie 21 val. 30 min., grįžusi į namus rado savo sūnų E. J., kuris papasakojo, kad buvo užpultas I. S. (vėliau atpažinto kaip I. D. Teismo pastaba), jam buvo įpjautą į galvą ir sulaužyta dešinioji ranka. Ji iš karto sūnų pristatė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinės plaštakos lūžis, bei fiksuota nedidelė pjautinė žaizda pakaušyje. Sūnus pasakojo, kad jam einant laiptinėje, jį pasitiko pažįstamas I., kuris bandė jam įdurti peiliu, tačiau susigrūmus pataikė į galvos sritį, suduodamas į ranką smūgį, ją sulaužė. Taip pat minėjo, kad grumtynių metu iš sūnaus kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, kurį pasiėmė I. Apie sūnaus santykius ar ankstesnius konfliktus su asmeniu, vardu I., jai nebuvo žinoma.

Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 21 – 24) paaiškino, kad jis 2012 m. balandžio 15 d., apie 21 val. 30 minučių, išeidinėjo iš savo namų, nes norėjo susitikti kieme su draugu M. Pravėrus laiptinės duris į lauką, jis pamatė stovintį I. D.. Lauke taip pat buvo jo draugas M., L. ir A. Jam stovint tarpduryje, I. D. turėdamas rankoje sulenktą peilį užsimojo iš viršaus, norėdamas jam smogti į galvą, tačiau jis smūgio išvengė. Tada I. D. norėjo smogti į pilvą, bet savo ranka jis jo ranką nustūmė. Jiems susigrūmus laiptinėje, jie išėjo į koridoriuką ir I. D., kaip jam atrodo rankoje turėdamas atlenktą peilį, juo smūgiavo vieną kartą į galvą, peilio rankena smūgiavo jam vieną kartą stipriai į delną. Konflikto metu jam iš kišenės iškrito jo telefonas „Huawei“. Telefono vertė su SIM ir atminties kortelėmis yra 196 litai. Telefonas nukrito ir išsibarstė. Išbėgant iš laiptinės jį sulaikė A. R. ir L., tačiau jie nieko jam nedarė. Jis matė, kad L., nuo žemės paėmęs ir sudėjęs telefoną padavė jį I. D. Kai L. padavė telefoną I., jis jo prašė telefoną grąžinti, tačiau I. D. į jo prašymą dėmesio nekreipė.

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 58 – 59) paaiškino, kad 2012 m. balandžio 15 d., apie 21 val. 30 min., būdamas prie (duomenys neskelbtini), namo laiptinės, matė kaip I. D. vieną kartą stumtelėjo E. J., kuris išeidinėjo iš laiptinės, rankoje turėdamas sulenktą peilį, smogė jam vieną kartą į galvą, laiptinės tarpduryje jie abu grūmėsi. Daugiau jis suduotų smūgių nematė. Konfliktas baigėsi, kai E. J. išbėgo iš laiptinės. Išbėgus iš laiptinės E. J., jis, L. U. ir I. D. nueidinėjo. Vėliau L. U. I. D. padavė telefoną „Huawei“. Jis suprato, kad telefonas galėjo būti E. J. Nuėjus visiems prie parduotuvės „Iki“, I. D. norėjo kažkam parduoti tą telefoną, tačiau ar pardavė, jis nežino. Konfliktas įvyko dėl to, kad buvo paskleistos kalbos, kad E. J. buvo sumušęs I. D., todėl pastarasis jau dvi savaites norėjo atsilyginti E. J..

Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 61 – 62) paaiškino, kad 2012 m. balandžio 15 d., apie 21 val. 30 min., būdamas prie (duomenys neskelbtini), namo laiptinės matė, kaip į lauką išeinant E. J., prie jo priėjo I. D., kuris užsimojo E. J. suduoti į viršutinę kūno dalį, tačiau ar pataikė, nematė. Jie abu konflikto metu įpuolė į laiptinės koridoriuką, kur vienas kitam kibo į atlapus. Kadangi laiptinės durys buvo prasivėrusios, jis matė, kaip I. D. rankoje turėdamas sulenktą peilį, vieną kartą smogė E. J. į pakaušį. Netrukus E. J. išbėgo iš laiptinės ir jam išbėgant, ant žemės nukrito ir pabiro jo telefonas. D. tai pamatęs liepė L. surinkti telefoną ir paduoti jam. L. iš pradžių to daryti nenorėjo, tačiau po kelių I. D. reikalavimų, jis telefoną surinko ir padavė jam. I. D. telefoną įsidėjo į kišenę. E. J. dar klausė I., ar jis atiduos telefoną, tačiau I. D. atsakė, kad neatiduos. Po konflikto jis matė pas E. J. sutinusį rankos riešą ir žaizdą pakaušyje.

Liudytojas L. U. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 63 – 64) paaiškino, kad 2012 m. balandžio 15 d., apie 21 val. 30 min., jis su I. D., A. R. ėjo laiptais žemyn, prie (duomenys neskelbtini), namo, Kėdainių mieste. Prie namo sutiko M. N., kuris laukė į kiemą išeinančio E. J.. Netrukus prasivėrė laiptinės durys ir į lauką išeidinėjo E. J. Tai pamatęs I. D., rankoje turėdamas kažkokį daiktą, nieko nesakęs puolė prie E. ir užsimojo jam smogti. Jie abu susigrūmė ir nusistūmė į laiptinės koridoriuką. Būdamas lauke jis girdėjo, kad koridoriuje vyksta grumtynės, tačiau kuris kuriam sudavė smūgius, nematė. Po 1 - 2 minučių, iš laiptinės pirmas išbėgo E. J., paskui jį išėjo I. D., kuris rankoje turėjo sulenktą peilį. I. D. pasakė, kad laiptinėje yra telefonas ir liepė jam jį paimti. Iš pradžių jis tai daryti atsisakė, tačiau jam primygtinai pakartojus kelis kartus, jis telefoną paėmė. Jis surinko ant žemės pabirusias telefono dalis ir telefoną sudėjęs padavė I. D. Ar E. J. prašė atiduoti telefoną, jis negirdėjo, tačiau girdėjo, kaip E. J. pasakė, kad I. D. telefoną atneš pats ant kelių. Ar po grumtynių E. J. buvo sužalotas, jis nežino, nes nematė.

Rašytinė medžiaga.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G106/12(12) (b.l. 28 - 30) nustatyta, kad E. J. padarytas nubrozdinimas pakaušio srityje, dešinės plaštakos V - ojo piršto proksimalinio pirštikaulio bazės krašto lūžimas. Kadangi dėl dešinės plaštakos V -jo piršto proksimalinio pirštikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, todėl E. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Parodymų atpažinti asmenis protokolu (b.l. 43 - 45) nustatyta, kad E. J. atpažino I. D., kuris jį sumušė.

Daiktų pateikimo protokolu (b.l. 76) nustatyta, kad I. D. pateikė atlenkiamą peilį ir mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (b.l. 77 -7 9).

Daiktų atpažinimo protokolu (b.l. 46 - 47) nustatyta, kad E. J. atpažino telefoną „Huawei“, kuris iš jo buvo pagrobtas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 6 - 11) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 83 - 87) nustatyta, kad I. D. parodė vietą, kurioje tarp jo ir E. J. vyko konfliktas.

2012 m. liepos 30 d. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu (b.l. 3) nustatyta, kad 2012 m. birželio 5 d. Kėdainių rajono policijos komisariato buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2012 m. kovo mėnesį sumušto I. D., kurį sumušė E. J.. 2012 m. liepos 30 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą E. J. atžvilgiu jam nesant tokio amžiaus, kuriam esant jis galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

Teismas mano, kad kaltinamasis I. D. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės koridoriuje, Kėdainių mieste, 2012 m. balandžio 15 d, apie 21 val. 30 min., sudavė E. J. vieną kartą į galvą ir į dešinę plaštaką, nes tai patvirtinama Specialisto išvada Nr. G106/12(12) (b.l. 28 - 30), kuria nustatyta, kad E. J. padarytas nubrozdinimas pakaušio srityje ir dešinės plaštakos V - ojo proksimalinio pirštikaulio bazės krašto lūžis. Tai patvirtinama nukentėjusiojo E. J. parodymais, kad I. D. rankoje turėdamas atlenktą peilį, juo smūgiavo vieną kartą į galvą, peilio rankena smūgiavo jam vieną kartą stipriai į delną, atstovės pagal įstatymą D. J. paaiškinimu, kad susigrūmus E. J. ir I. D., I. D. pataikė E. J. į galvos sritį, suduodamas į ranką smūgį, ją sulaužė, liudytojo A. R. parodymais, kad I. D. vieną kartą stumtelėjo E. J., kuris išeidinėjo iš laiptinės, rankoje turėdamas sulenktą peilį, smogė jam vieną kartą į galvą. Liudytojo M. N. parodymais, kad I. D. rankoje turėdamas sulenktą peilį, vieną kartą smogė E. J. į pakaušį. Liudytojo L. U. parodymais, kad abu susigrūmė ir nusistūmė į laiptinės koridoriuką.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyriaus 7.1 punktą nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnyje, jeigu sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. D. tyčia sudavė E. J. vieną kartą į galvą ir į dešinę plaštaką. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G106/12(12)nurodyta, kad E. J. sužalojimas padarytas trauminio poveikio pasėkoje; jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui. Nustačius, kad kaltinamasis I. D. nesunkų nukentėjusiojo E. J. sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą - vagystę. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu kaltininkas suvokia, jog grobia kitam asmeniui priklausantį turtą ir veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius – neteisėtą svetimo turto užvaldymą, ir jų nori. Antrojoje minėto straipsnio dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (automobilį), arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Nors kaltinamasis teigia, kad jis nepagrobė svetimo turto, tai, kad kaltinamasis I. D. pagrobė svetimą, E. J., turtą veikdamas vieninga tyčia ir pasėkoje atvirai pagrobė turtą, įrodyta nukentėjusiojo E. J. parodymais, kad: „konflikto metu jam iš kišenės iškrito jo telefonas „Huawei“. Telefono vertė su SIM ir atminties kortelėmis yra 196 litai“ atstovės pagal įstatymą D. J. paaiškinimu, kad grumtynių metu iš sūnaus kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, kurį pasiėmė I., liudytojo A. R. parodymais, kad matė, kad L., nuo žemės paėmęs ir sudėjęs telefoną padavė jį I. D., vėliau L. U. I. D. padavė telefoną „Huawei“. Jis suprato, kad telefonas galėjo būti E. J., liudytojo M. N. parodymais, kad ant žemės nukrito ir pabiro jo telefonas. D. tai pamatęs liepė L. surinkti telefoną ir paduoti jam. L. iš pradžių to daryti nenorėjo, tačiau po kelių I. D. reikalavimų, jis telefoną surinko ir padavė jam. I. D. telefoną įsidėjo į kišenę. E. J. dar klausė Igno, ar jis atiduos telefoną, tačiau I. D. atsakė, kad neatiduos, liudytojo L. U. parodymais, kad I. D. pasakė, kad laiptinėje yra telefonas ir liepė jam jį paimti. Iš pradžių jis tai daryti atsisakė, tačiau jam primygtinai pakartojus kelis kartus, jis telefoną paėmė. Jis surinko ant žemės pabirusias telefono dalis ir telefoną sudėjęs padavė I. D., rašytiniais įrodymais: Daiktų pateikimo, Daiktų atpažinimo, Įvykio vietos apžiūros, Parodymų patikrinimo vietoje protokolais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis I. D. atvirai pagrobė svetimą E. J. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Huavei“ su SIM kortele ir atminties kortele, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, peilis, sprendimui įsiteisėjus sunaikintinas.

Kaltinamojo I. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis I. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.) bei tyčinį apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.). 2012 m. rugsėjo 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu I. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikui ir taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 2 p., 3 d. 5 p., ir I. D. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 (dvylikos) mėnesių laikui, įpareigojant I. D. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tai yra (duomenys neskelbtini), bei tęsti mokslus, ir uždraudžiant, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, išaiškinant, kad apie įpareigojimų ir draudimo vykdymą jis privalo atsiskaityti nustatyta tvarka. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41, 80 str., str.), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam I. D. skirtinas laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant. Paskirta bausmė bendrintina su 2012 m. rugsėjo 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta bausme.

Iš kaltinamojo I. D. priteistinos pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes bendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) apibendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę bendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. paskirta 6 (šešių) mėnesių bausme bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) galutinę apibendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 92 str., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) metų laikui.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 2 p., 3 d. 5 p., ir I. D. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikui, įpareigojant I. D. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tai yra (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei tęsti mokslus, uždraudžiant, be šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, išaiškinant, kad apie įpareigojimų ir draudimo vykdymą jis privalo atsiskaityti nustatyta tvarka auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančiai institucijai.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. vasario 1 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Peilį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, pavedant tai atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Priteisti iš I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 23,98 (dvidešimt tris litus 98 ct) litus pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.