Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. R., jo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, nukentėjusiajam A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. R., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1956-09-28, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. 2014-09-26 apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. K. R. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Savo veika jis pažeidė KET 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. R. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pažeidimo esmę supranta, kaltės dėl to, kad pasišalino iš įvykio vietos, nepripažįsta. Jo automobilis stovėjo aikštelėje prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Apsipirkęs grįžo ir išvažinėjo iš stovėjimo vietos. Automobilio ratas užstrigo, todėl pavažiavo atgal ir vėl mėgino išvažiuoti iš stovėjimo vietos, pavyko išvažiuoti. Automobilyje grojo muzika, todėl neišgirdo ir nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Turi draudimus, pasišalinti iš įvykio vietos jam nėra tikslo. Tą dieną atvažiavo į parduotuvę, nes uošviui pirko maistą, kurį turėjo nuvežti į ligoninę. Uošviui yra 85 metai, jam lūžo šlaunikaulis ir jis paguldytas į ligoninę. Taip pat nupirko žvakutes į kapines, nes suėjo trys metai, kaip miręs sūnus. Apsipirkęs važiavo į Vilkpėdės ligoninę, į kurią kaip tik tą dieną buvo perkeltas uošvis. Buvo tokioje būsenoje, kad pajuto tik kliūtį ratui užstrigus. Pagalvojo, kad užkliuvo už akmens, pasitraukė nuo akmens pavažiavęs atbulas ir išvažiavo. Pasišalinti tikrai negalvojo, nes žino, kad visur aikštelėje stovi vaizdo kameros. Kad kliudė kitą automobilį, nesuprato. Išvažiuodamas iš stovėjimo vietos suko į dešinę, išvažinėjo priekiu, nes automobilį galu buvo pastatęs į bordiūrą. Aplink buvo daugiau stovinčių automobilių. Kliudytasis automobilis stovėjo jo automobiliui iš dešinės, kaip tą žino iš bylos medžiagos. Jį pakvietė atvykti į policiją 2014-10-10, o paskambino maždaug prieš savaitę iki šios datos. Jokių apgadinimų ant jo automobilio nėra, tik ratai apibrozdinti į bordiūrus. Apie liudytojos paaiškinimus nieko nežino. Jis neginčija pažeidimo, nes tikrai kliudė išvažiuodamas nukentėjusiojo automobilį, jam rodė filmuotą medžiagą. Jis tik to nesuprato ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Jeigu būtų pastebėjęs, kad kliudė automobilį, tikrai lauktų nukentėjusiojo, juk yra apsidraudęs, draudimas apmoka žalos atlyginimą. Jis sutinka mokėti visą žalą, pilnai prisiima atsakomybę. Prašo neatimti teisės, nes jie tik dviese su žmona, dukra operuota, reikia daug važinėti, tėvai seni. Žmona serga glaukoma ir vairuoti negali, dukra automobilį vairuoja, ji vilnietė, gyvena kartu su juo ir žmona. Bet ji negali dabar dalyvauti močiutės gyvenime, nes augina pusantrų metų vaiką, kuris taip pat yra gana ligotas, dažnai peršąla.

Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad 2014-09-26 ryte 9 val. pastatė savo mašiną automobilių stovėjimo aikštelėje prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), nes tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini) elektros darbus. Baigęs darbus į aikštelę grįžo apie 17 val., jį pasitiko mergina ir du vaikinai, pasisveikino su juo. Iš pradžių nesuprato, kas yra, nes jų nepažįsta, bet mergina pasakė, kad kitas automobilis, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, įvažiavo į jo mašiną. Jeigu nebūtų pasakę, nebūtų pamatęs įvažiavimo, nes neapžiūrinėja automobilio kiekvieną kartą. Mergina jam davė įvažiavusios mašinos numerį. Kai apžiūrėjo savo automobilį, pamatė, kad net nuolaužos kabėjo, buvo šokiruotas. Paskambino į policiją, paskui į draudimą. Po visko sutvarkė nuolaužas ir išvažiavo. Iki įvykio viskas jo automobilyje buvo tvarkinga. Juodose ertmėse, kurios matomos nuotraukose, yra įrengta parkavimosi signalizacija. Dar buvo sulaužytas lempų apipurškimo mechanizmas. Apie nuvažiavusį vairuotoją mergina sakė, kad tikrai turėjo pajausti, jog kliudė kitą automobilį, nes per daug susuko vairą. Taip pat sakė, kad jo mašina net šokinėjo ir garsiai rėkė signalizacija, o tas vairuotojas prabuksavo, padavė atgal ir išvažiavo. Jam pačiam sunku sakyti, ar galėjo negirdėti ir nesuprasti, kad kliudė. Žino, kad BMW automobiliuose garso izoliacija gera, gal ir negirdėjo.

Liudytoja V. R. parodė, kad K. R. yra jos sūnus, ji sutinka duoti parodymus. Jie abu su vyru senukai, ji yra 86 metų amžiaus, vyras - 84 metų. Vyras yra invalidas dėl stuburo iškrypimo ir kraujagyslių susiaurėjimo. Dažniausiai jis vaikščioja tik per kambarį su vežimėliu. Iš namų jis neišeina, jai pačiai viską reikia supirkti. Ji vyrą globoja ir jai padeda vienintelis sūnus K. R., nes jis gyvena Vilniuje. Turi dar dukrą, bet ji gyvena Danijoje. Vaikaičiai yra du, vienas pas dukrą Danijoje gyvena, kita anūkė, K. R. dukra, gyvena Lietuvoje, jai yra 29 metų. Dar sūnus K. R. rūpinasi savo žmonos motina, kuri dabar jau liko viena, nes jos vyras neseniai mirė. Artimųjų Vilniuje be sūnaus K. R. neturi nieko, nieko net pažįstamo Vilniuje neturiu, kas ją galėtų prireikus kažkur nuvežti. Jai taksi reikia samdyti, jeigu sūnus nepadės. Ji blogai pati jaučiasi, ir vyras sukritęs. Jai diagnozuota giliųjų venų trombozė. Jie su vyru abu dideli ligoniai.

K. R. kaltė padarius abu jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra įrodyta jo paties paaiškinimu posėdžio metu, nukentėjusiojo A. Z. parodymais, ATP protokolu (b.l. 2), įvykių registracijos žurnalo išrašu (b.l. 3), tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), eismo įvykio schema (b.l. 5-6), vaizdo įrašu (b.l. 7), rašytiniais paaiškinimais (b.l. 8, 11-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktais su fotonuotraukomis (b.l. 13-17) ir kita rašytine bylos medžiaga. K. R. teigia, kad jokio kontakto su kita transporto priemones nepajuto, pagalvojo, kad ratas pateko į duobė arba kliudė akmenį. Tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo (b.l. 7), liudytojos L. O. paaiškinimo (b.l. 8) ir transporto priemonės techninės apžiūros akto su fotonuotraukomis (b.l. 13-17), smūgis buvo labai stiprus, BMW 530D automobilis net sujudėjo, jo sugadinimai yra gana stiprūs; po smūgio automobilis BMW X5 sustojo ir kiek laiko pastovėjo; pagal automobilių išdėstymą jo vairuotojas galėjo ir turėjo pro langą matyti, kad užkabino kitą mašiną; pastovėjęs automobilis BMW X5 pavažiuoja atgal ir dar kiek pastovėjęs išvažiuoja iš įvykio vietos. Pats K. R. aiškina, kad pajuto, jog jo automobilio ratas užsikabino už kažko, tačiau iš automobilio neišlipo ir jo neapžiūrėjo. Būdamas transporto priemonės vairuotojas ir elgdamasis apdairiai ir atsargiai, pajutęs savo vairuojamo automobilio galimą kontaktą su kita transporto priemone, jis privalėjo išlipti ir apžiūrėti savo transporto priemonę ir šalia esančius automobilius. Tačiau K. R. jokių veiksmų nesiėmė, iš automobilio neišlipo, mašinų neapžiūrėjo, nors privalėjo būti, kaip vairuotojas, ypatingai atsargus ir atidus, ir iš įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiu būdu jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kaltė pažeidimų padarymų įrodyta ir jis baustinas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (b.l. 38-39). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1994 metų, bet per visą laikotarpį tik 2 kartus baustas už KET pažeidimus ir nuobaudos seniai nebegaliojančios; į padarytų pažeidimų pobūdį ir pasekmes – pilnai atlygino savo veika padarytą žalą; K. R. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina pagal darbo pobūdį, šiuo metu jis vienas vairuojantis šeimoje, turi rūpintis labai ligotais giminaičiais ir šeimos nariais. Taigi, būtų neproporcinga padarytai žalai ir pažeidimui bei neteisinga už tokią veiką skirti K. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas laiko šį atvejį išimtinu ir todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, K. R. atžvilgiu taikytinas LR ATPK 30¹ str. ir skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti K. R., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1956-09-28, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pripažinti K. R., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1956-09-28, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius jo atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę skirti - 3000 Lt (trijų tūkstančio litų) arba 870 EUR (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) dydžio baudą (LR ATPK 33 str.).

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.