Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo V. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 1000 Lt bauda be neteisėtos veiklos įrankių ir gautų pajamų konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. P. pagal ATPK 173 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2012-12-18 vykdė individualią veiklą (taksi paslaugas) – automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė keleivius už atlygį, pagal UAB „V“ (duomenys pakeisti) dispečerinės jam perduotus užsakymus, nustatyta tvarka neįgijęs ir neturėdamas leidimo, suteikiančio teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, veiklos vykdymo laikotarpiu gavo pajamų – 147 Lt, kurias apskaitė gyventojo, besiverčiančio individualia veikla, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos 1996-11-19 Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 str. 12 d., 2011-12-09 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. nuostatas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 173 str. 1 d. nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p. keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

CK 6.512 straipsnis numato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Apeliantas nurodo, kad būtent šios rūšies sutarčių pagrindu jis ir teikė paslaugas klientams. Pažymėtina, kad pagal CK 6.513 straipsnio nuostatas transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Tuo tarpu įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 6.155 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 6.515 str. 3 d. nustatyta, kad asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. nuo 2012-11-15 vykdo individualią veiklą, pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, V. P. nuo 2012-11-15 vykdo individualią taksi veiklą (b. l. 17). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių V. P. teiginį, kad jis teikė automobilio nuomos su vairuotoju paslaugą, t. y. nebuvo pateikta jokių nuomos sutarčių, kurių pagrindu jis teikė minėtas paslaugas. Iš faktų fiksavimo pažymos (b. l. 10-11) matyti, kad tikrinimą atlikę asmenys telefonu kvietė ir užsakė taksi paslaugą, užsakymą priėmusi dispečerinė jų neinformavo, kad šiuo telefonu būtų teikiamos kitokios, o ne taksi paslaugos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2012-12-12 V. P. pradėjo vykdyti užsakymus, iš klientų imdamas grynuosius pinigus už pervežimą, tą patvirtina byloje esantys grynųjų pinigų priėmimo kvitai Nr. 1-15 (b. l. 9, 20-22). Iš byloje esančios 2012-12-18 dispečerinės paslaugų teikimo sutarties Nr. 21 matyti, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) teikia vežėjui V. P. tik dispečerinės paslaugas - t. y., dispečerinė telefonu gavusi iš Kliento užsakymą-iškvietimą, perduoda informaciją vežėjui. (b. l. 23). Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad V. P. deklaruojama veikla, t. y. automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimas, laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2012-12-18 realiai vykdoma nebuvo. Prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju veikla, kuriai teisėtai vykdyti teisės aktai numato mažesnius reikalavimus nei taksi paslaugos teikimui, V. P. faktiškai teikė taksi paslaugas, nors automobilis, kuriuo buvo pervežami keleiviai, tokios paslaugos teikimui nebuvo pritaikytas, t. y. automobilyje nebuvo taksometro, vietoje plafono su užrašu TAKSI buvo tvirtinamas užrašas „V (duomenys pakeisti) nuoma“, tokiu būdu siekdamas išvengti nustatytos rinkliavos už licencijos išdavimą, mokesčių į valstybės biudžetą privalomų reikalavimų vairuotojams, teikiantiems taksi paslaugas.

Kaip minėta, vienas iš esminių ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių yra, kad veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. individualią veiklą vykdė nuo 2012-12-12, per visą laikotarpį uždirbo apie 140 Lt. Šiuos faktus patvirtina gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo išrašas, kuriame nuo 2012-12-12 iki 2012-12-18 fiksuota 15 keleivių vežimo operacijų, nurodant už paslaugas gautas pajamas (b. l. 18-19), pinigų priėmimo kvitų nuorašai (b. l. 9, 20-22). Remiantis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo V. P. veiklos sistemingumą ir komercinį pobūdį.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. P. pažeidimas, numatytas ATPK 173 str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.