- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- e2-792-956/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08311-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- E. Ž.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Valdas Levinas, Jūratė Činkienė
dalyvaujant ieškovei J. S. ir jos atstovei advokatei Jūratei Činkienei, atsakovui E. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui, institucijų, teikiančių išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei N. S.,
viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atsakovui E. Ž., išvadą teikiančios institucijos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo E. Ž. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ieškovei J. S., išvadą teikiančios institucijos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
šalys parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos vieną kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis pareigomis. Nagrinėjamu atveju šalys bendrai pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nurodydami, kad taikos sutarties turinys atitinka jų tikrąją valią ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų.
Šalys ginčą išsprendė taikiai. Teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl yra pagrindas ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir žinomos (CPK 294 str. 2 d.) - bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Dėl bylos nagrinėjimo susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 75 Eur už ieškovės pateiktą ieškinį ir 75 Eur už atsakovo pateiktą priešieškinį, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,20 Eur. Ieškovei ir atsakovui byloje yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos išlaidų, taip pat jie yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 5, 29-31). Kadangi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., teismas
nutaria:
patenkinti šalių prašymą.
Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis:
1. Nustatyti šią motinos J. S. bendravimo tvarką su dukromis E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)d., ir V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)d.:
J. S. darbo dienomis, kas antrą savaitę, bendrauja su dukromis du kartus per savaitę, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdama jas iš darželio ir atiduodama jas tėvui į vaikų gyvenamąją vietą.Kas antrą šeštadienį J. S. bendrauja su dukromis, pasiimdama jas iš tėvo namų 10 val. ir vėl grąžindama jas atgal į jų gyvenamąją vietą 19 val.Jei motina negalės šiomis dienomis (visomis ar tik kai kuriomis) bendrauti su vaikais, tai motina privalo pranešti tėvui apie pasikeitusias aplinkybes iš anksto per protingą laiko tarpą ir iškarto suderinti, kada bus perkeliamas bendravimo su vaikais laikas.J. S. praleidžia su mergaitėmis pusę visų vaikų atostogų, suderinusi iš anksto laiką su E. Ž..Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: neporiniais metais, t. y. 2019, 2021, 2023 ir t. t., Kūčias bei Šv. Kalėdas vaikai praleistų tėvo namuose. Poriniais metais, t. y. 2018, 2020, 2022 ir t. t., motina vaikus į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš tėvo gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaikus gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 19 valandos. Poriniais metais, t. y. 2018, 2020, 2022 ir t. t., vaikai praleistų Naujųjų metų šventę, Šv. Velykas tėvo namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021, 2023 ir t. t., per Naujųjų metų šventę vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos motina pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins tėvui sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos, per Šv. Velykas vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos motina pasiims 10 valandą, o gražins tėvui antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 valandos.Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui - kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama.Vaikai kas antrus metus švenčia savo gimtadienius motinos gyvenamojoje vietoje.Vaikų ligos metu (remiantis gydytojo pažyma) vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje. Tėvas privalo informuoti motiną apie vaikų ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaikų sveikata.Motina gali nevaržomai bendrauti su vaikais telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja vaikų interesams.Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaikų lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis.Nustatyti, kad motina turi teisę nevaržomai domėtis vaikų pasiekimais visose jų lankomose ugdymo įstaigose.Susirgus mergaitėms ar jos tėvams, ar dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei bendrauti su vaikais, apie tai informuojamas telefonu kitas tėvas iš anksto.
Šalims yra žinoma, jei kuris nors iš tėvų nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos, veikia priešingai vaikų interesams, daro neigiamą įtaką vaikams ir pan., bet kuris iš tėvų gali kreiptis į atitinkamas kompetetingas institucijas, dėl bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimų. Jeigu motina yra neblaivi, tėvas neleidžia vaikams bendrauti su motina, nes toks bendravimas pažeidžia geriausius vaikų interesus. Tėvas privalo bendradarbiauti su motina įgyvendinant bendravimo tvarką.Šalims yra žinomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.175 straipsnis ir kitos susijusios nuostatos, t. y. pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo.Šalims yra žinomos Taikos sutarties patvirtinimo ir to pasėkoje civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 294 str. 2 d., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, bei numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 str., kad teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.Pasirašydamos šią Taikos sutartį, šalys patvirtina, kad ši sutartis kiekvienos šalies yra perskaityta ir šalys pareiškė, kad ši sutartis surašyta teisingai, kad šalys yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais ir pilnai bei visiškai supranta Taikos sutarties turinį, kuris šalims yra suprantamas ir visiškai aiškus, kad ši sutartis atitinka kiekvienos šalies tikrąją valią ir tai šalys patvirtina žemiau pasirašydamos šią sutartį. Šalys taip pat įsipareigoja ir pasižada Taikos sutartimi nustatytas ir prisiimtas prievoles (įsipareigojimus) vykdyti sąžiningai ir tinkamai.
Civilinę bylą pagal J. S. ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atsakovui E. Ž., išvadą teikiančios institucijos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo E. Ž. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ieškovei J. S., išvadą teikiančios institucijos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nutraukti.
Šalims yra žinomos bylos nutraukimo ir taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečio vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.