Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2489-827/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
1-2489-827/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55452-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
V. P.
Civilinis ieškovas
J. P., V. P.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
  • 1.2.4.8.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Baudžiamoji byla Nr.1-2489-827/2017Proceso Nr. 1-01-1-55452-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms J. P. ir V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016-11-27 apie 01.20 val., name (duomenys neskelbtini), Vilnius, smurtavo prieš savo dukrą - ranka suduodamas nukentėjusiajai V. P. – Vaineikienei vieną smūgį į pakaušį, sugriebęs už chalato atlapo ir ją pastūmęs, jai atsitrenkus į geležinius turėklus laikė prispaudęs bei sudavė ne mažiau 4 smūgių rankomis į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. V. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. P. 2017-10-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta, tačiau 2017-10-13 teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su jam pareikštais kaltinimais. Paaiškino, kad įvykio dieną jis nusipirko 350 g. degtinės ir iki vakaro išgėrė. Vakare grįžusios žmona ir dukra pradėjo jį kolioti. Kaip visada atbėgusi žmona puolė jį nagais, apdraskė veidą. Prasidėjo klyksmas, tada atbėgo ponia (dukra) ir trenkė jam per veidą. Jis jai pasakė, kaip ji gali kelti ranką prieš tėvą ir 2-3 kartus kumščiu sudavė per kuprą, delnu sudavė per pakaušį. Žmoną šiek tiek stumtelėjo. Jos nesurinko iš gydytojų jokių pažymų, kad buvo sužalotos, bet žadėjo jį pasodinti į kalėjimą. Po smūgių kaltinamasis nuėjo į lovą. Atvažiavo policiją ir jį išvežė.

Į klausimus paaikšino, kad žmona puolė jam veidą draskyti, todėl suėmė ją už rankų. Nežino, ar tai smurtas. Tada atbėgo dukra. Tai vyko ant laiptų tarp pirmo ir antro aukšto, pusiaukelėje, antroje laiptų dalyje per vidurį. Žmonos rankas tenka gaudyti ne pirmą kartą. Suimdamas jai už rankų tikriausiai sukėlė skausmą. Dukrai sudavė ir tikriausiai taip pat sukėlė skausmą. Po įvykio jam buvo nubrozdinta kakta, niekam dėl to nesiskundė. Gailisi, kad pasidavė provokacijoms, mano, kad tai buvo suplanuota. Dukra vis žada pasodinti jį į kalėjimą, o žmona išvaryti iš namų.

Su V. P. civiliniu ieškiniu nesutinka, su ja atsiskaitė, kai ji išėjo iš namų. Dabar ji gyvena jo sąskaita. Dėl to vakaro kažkiek jaučia kaltę. Name jokių turėklų pirmame aukšte nėra. Konfliktas vyko laiptų pusiaukelėje. Tą vakarą jis labiau gynėsi, kai jos abi užpuolė. Su kaltinimu nesutinka, nes tikrovės neatitinka teiginiai apie turėklus ir žarsteklį. Sutinka, kad žmoną čiupo už riešų, nes puolė su žarstekliu, nes kitaip neapsigintų. Prieš suimdamas už rankų, atėmė žarsteklį. Tada puolė draskytis, apdraskė, bet niekur nesikreipė. Žmona klykė, atbėgo dukra, matyt laukė progos. Dukra trenkė jam per veidą. Sakė jai, kad nekeltų rankos prieš tėvą. Ir trenkė dukrai 3-4 kartus per nugarą, bet tikrai ne vyriška jėga. Ji susirietė, kad nepasiektų nugaros ant laiptų. Ten buvo turėklai, vietos ten nedaug, laiptų plotis 1,30 m. Dukrai trenkė į nugarą ir šiek tiek aukščiau, gal skaitosi kad į galvą. Kaltę dėl kaltinimo pripažįsta iš dalies, nes buvo kitokia situacija, nei pasakoja nukentėjusiosios. Jo veiksmai buvo gynybiniai, galėjo sukelti skausmą. Konfliktas vyko laiptų viduryje, laikė žmona, pasivijo dukra ir trenkė jam per veidą. Tada pastūmė žmoną, kad užsidengtų nuo dukros. Sužalojimai ant jo veido buvo matomi. Dukrai sudavė 3-4 kartus į nugarą, kai jam trenkė į veidą ar kaktą ir taikėsi dar trenkti. Sakė, kad prieš tėvą rankos nekelsi. Jeigu dukrai nesuduotų, pavojus gyvybei negrėstų, jam trenkė ir jis trenkė. Reikėjo ją kažkaip atbaidyti, kai dukra buvo susirietusi, tėviškai trenkė į kuprą. Su abiejų nukentėjusiųjų ieškiniai nesutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. teigė, kad neprisimena, ar tarp jo ir dukros vyko konfliktas, nes po patirto insulto jam yra išlikęs atminties sutrikimas. Nepamena, ar stūmė dukrą, bet taip galėjo būti. Pamena, kad į namus atvyko policija ir jį sulaikė. Santykiai su šeimos nariais nėra geri, jei dažnai konfliktuoja. Dukra nuo 2016 m. vasaros su vaikais gyvena pas V. P. namuose (b. l. 42). 2016-11-30 paaiškinimuose nurodė, kad kitą dieną po 2016-11-27 įvykio veidrodyje matė, kad buvo nubrozdinta jo kakta, lyg nagais perbraukta, kaip jis atsirado, neprisimena, bet prisimena, kad 2016-11-27 dieną jo nebuvo (b. l. 45). 2017-07-19 apklausoje nurodė, kad tarp jo ir žmonos tikrai buvo konfliktas ir tikrai tuo metu jis ją laikė už rankų, tikrai galėjo jai sukelti fizinį skausmą laikydamas už rankų. Dėl įvykio tikrai gailisi. Dukrą galimai galėjo nustumti ar pastumti, bet jei ir sukėlė jai fizinį skausmą, to neprisimena (b. l. 48).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta kaip nukentėjusioji V. P. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną apie 18-19 val. grįžo namo, tėvas buvo girtas ir pradėjo terorizuoti mamą. Būdamas girtas jis taip elgiasi nuolatos. Tėvas užmigo ir atsikėlė apie 1 val. nakties. Pradėjo visus žadinti, įjungė šviesas, prasidėjo visokie kliedesiai. Girdėjo, kaip tėvas nuėjo į virtuvę, barškėjo indai, išgirdo mamos šauksmą. Paėmusi telefoną leidosi į pirmą aukštą. Pamatė, kad tėvas stumdo mamą, ji šūktelėjo kviesti policiją. Nukentėjusioji paskambino telefono numeriu ir pasakė, kas vyksta. Supykęs tėvas ją pastūmė, iš rankų iškrito telefonas. Tėvas reikalavo atšaukti policiją, įspraudė ją į kampą prie laiptų turėklų ir trinktelėjo atbula ranka. Nukentėjusioji sakė, kad jos nedaužytų. Tėvas atsakė, kad keik norės, tiek daužys. Bandė abu kumščiuotis. Tarp jų įsimaišė mama ir patraukė tėvą. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinus, bėgo į virtuvę, gėrė vandens, mama jai davė lašiukų. Greitai atvažiavo policija.

Į klausimus paaiškino, kad kai ji sakė, kad tėvas jos nedaužytų, tėvas prieš tai trenkė per galvą, buvo ir daugiau smūgių. Nukentėjusioji bandė išvengti smūgių. Tėvas ją stūmė ir dar trenkė 3-4 kartus, tai buvo ne pliaukštelėjimai, o smūgiai.

JI išgirdo mamos klyksmą, pamatė, kad tėvai stumdosi. Tėvas laikė mamą už riešų, ji bandė ištrūkti. Tuo metu V. P. skambino policijai. Tada tėvas atkreipė dėmesį į ją, išsigando ir priėjo.

Savo civilinį ieškinį palaikė. Jį surašė tyrėja, todėl kokių sumų reikalauti ji nežino. Dėl įvykio turėjo gydymo išlaidų, lankosi pas psichologą privačiai, moka 70 eurų už valandą. Kai vyksta kriziniai įvykiai lankosi vieną kartą per savaitę, dabar lankosi kartą per mėnesį. Po šio įvykio ji lankėsi pas psichologą tris kartus iš eilės kas savaitę (b. l. 113-115).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. P. paaiškino kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuo 2016 m. birželio mėnesio gyvena pas tėvus su vaikais, nes šiuo metu vyksta jos skyrybų procesas, todėl laikinai grįžo gyventi pas tėvus. Name gyvena savo atskirame kambaryje, jos abu vaikai gyvena kitame kambaryje, o tėvai dar kitame kambaryje. Jos tėtis V. P.jau daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, todėl ji su tėčiu blogai sutaria. Su mama sutaria labai gerai. Mama su tėčiu sutaria tik kai jis yra blaivus, nes tėtis kai išgeria, prisigalvoja, kad mama turi meilužį, ir todėl jie pykstasi. 2016-11-27 apie 21:30 val. grįžo su vaikais ir mama iš eglutės įžiebimo, iš miesto. Tėtis namuose buvo girtas, kadangi jis vartoja alkoholį nuo antradienio (2016-11-22) kasdien, tai jo kartu į miestą neėmė. Grįžus namo, tėvas pradėjo priekaištauti mamai, kad neva jis alkanas, ir kad mama jo nemaitina, nors prieš išvažiuojant į miestą mama jam paliko pagaminto maisto, kurį jis suvalgė iki joms grįžus. Ji apie 22 val. paguldė vaikus miegoti, ir tuo metu pas ją į kambarį pradėjo ateidinėti tėtis ir kabinėtis prie jos, kad "parodyk, kur mamos meilužis, kur tu jį slepi". Ji kelis kartus jį išprašė iš kambario, ramindama, kad nieko kambaryje nėra, jokio meilužio pas mamą nėra. Po šių žodžių, jis bandė įeiti į jos vaikų kambarį, tačiau ji jam neleido, kad netrukdytų jiems miegoti. Tėtis labai supyko dėl to, apsisuko ir nusileido laiptais į pirmą aukštą, kur buvo mama. Po 5 min. ji išgirdo mamos šauksmą, kad kviestų policiją. Mama rėkė išsigandusiu balsu. Ji čiupo telefoną ir leisdamasi į pirmą aukštą paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Telefonu sakė, kad "neblaivus tėtis agresyviai elgiasi" ir pasakė adresą, kuriuo atvykti. Ji buvo labai susijaudinusi, vaikščiojo pirmame aukšte, kalbėdama telefonu ir žvilgčiodama pro langą, ar neatvyko pareigūnai. Tuo tarpu girdėjo, kaip mama su tėčiu riejosi tarpusavyje, rėkė vienas ant kito. Tėtis pamatęs, kad ji kalba telefonu, kad kviečia pagalbą, priėjo prie jos ir jai, stovint į jį nugara, sudavė vieną smūgį ranka į pakaušį, dėl ko ji jautė skausmą. Nuo smūgio ji išsigando ir paleido telefoną iš rankos. Ji iš karto pradėjo rėkti ant tėčio "kad tu manęs nedaužysi, aš iškviečiau policiją", tėtis žiūrėdamas jai į akis pasakė "kiek norėsiu, tiek ir daužysiu", ir po šių savo žodžių suėmė abiem rankom jai už chalato atlapų ir stumtelėjo ją ties krūtine nuo savęs. Ji nuo pastūmimo nugara atsirėmė į laiptų metalinius turėklus. Tėtis ją prispaudė rankomis ties krūtine prie turėklų ir ji mentėmis prisispaudė prie turėklų, jai skaudėjo. Skaudėjo todėl, kad tėtis yra stiprus ir stambaus kūno sudėjimo, todėl kai spaudė, atrodė, kad iš visų jėgų ją remia prie turėklų. Ji jautė didelį skausmą mentėse, todėl išsigando ir bandė rankomis nustumti jį nuo savęs. Tačiau nepavyko. Ji bandė rankomis mušti jį, kad paleistų ją ir pasitrauktų nuo jos, tačiau iš karto gavo atgal iki 4 smūgių rankomis per galvą. Jis rankomis mosikavosi ir jai sudavė į galvą į įvairias puses. Netrukus prie jų pribėgo mama ir jį rankomis stumtelėjo ir tėtis nuo jos pasitraukė. Kadangi jis buvo labai neblaivus, mamos pastūmimas jį išbalansavo ir jis prarado pusiausvyrą. Tuo metu ji atsitraukė nuo turėklų ir nubėgo į virtuvę. O mama pradėjo rėkti ant tėčio, kad jis apsiramintų, kad atvažiuoja policija. Ji buvo labai susijaudinusi, todėl virtuvėje pradėjo gerti daug vandens, pradėjo kūkčioti, jai trūko oro. Mama atėjusi į virtuvę ir ją pamačiusi, pradėjo ieškoti širdies lašų. Mama sakė, kad "atrodai balta kaip popierius". Tuo metu tėtis pradėjo rengtis drabužius ant savęs ir ieškoti mašinos raktų. Tačiau jam nespėjus rasti raktų, į namus užėjo pareigūnai ir jį sulaikė. Ji patyrė fizinį skausmą kai tėtis sudavė smūgį į pakaušį, kai prirėmė ją prie geležinių turėklų ir kai mosikuodamas rankomis sudavė iki 4 smūgių jai per galvą. Ji yra nukentėjusioji, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąją ir reikš 5000 eurų civilinį ieškinį dėl moralinės žalos. Ji tėčiui neatleido. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips, nes aš jautė fizinį skausmą, sužalojimų nėra (b. l. 17-18).

Apklausta kaip nukentėjusioji J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą vakarą buvo eglutės įžiebimo šventėje, grįžo apie 22 val. Vyras pardėjo priekaištauti, kad nėra ko valgyti. Ji pasakė, kad jau naktis nieko valgyti negamins. Jis nuėjo miegoti, tačiau vėlai vėl nusilaido į pirmą aukštą. Necenzūriniais žodžiai liepė duoti valgyti. Susitiko arkoje, vyras griebė žarsteklį ir šaukė, kad užmuš. Nugriuvo ir išvertė šuns dubenėlį su vandeniu. Pradėjo šaukti, gelbėkit, bėga kraujas. Teigė, kad vyro nedraskė. Yra kažkada vieną kartą įbrėžusi. Susitiko ne tarp pirmo ir antro aukštu, bet pirmame aukšte. Dukrai šūktelėjo, kad kviestų policiją. Girdėjo, kad ji skambina. Vyras ėjo į viršų. Griebė dukrą, patraukė, stūmė į tokį trikampį tarp laiptų turėklų ir sudavė, rėkė, kad užmuš. Vyrą atitraukė nuo dukters, jis trenkė jai per rankas, iškrito telefonas. Dukra buvo susijaudinusi, drebėjo, davė jai lašiukų.

Į klausimus paaikšino, kad tą dieną jis smurtavo. Buvo virtuvėje, vyras paėmė keptuvę nuo viryklės ir trenkė į plytelę. Keptuvė sulinko, o ant viryklės liko žymė. Ant rankų buvo mėlynės, po to, praėjo. Ją puolė pirmame aukšte. Nukentėjusioji ėjo iš svetainės ir puolė tarpduryje, laikydamas žarsteklį, paleido žarsteklį ir griebė už rankų, po to vyras nugriuvo, o ji pabėgo. Fizinis skausmas buvo, nes ant riešų liko mėlynės. Tarnybiniame nurodyta, kad smurto ir fizinio skausmo nepatyrė, nes gal ne tiek skaudėjo, kiek buvo stresas. Daug kartų skaudėjo labiau, trenkdavo (b. l. 115 – 116).

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. paaiškino, kad ji gyvena name (duomenys neskelbtini), Vilnius. Namas pagal nuosavybės teisę priklauso jai ir vyrui V. P.. Jos ir vyro santykiai tarpusavy yra geri, tačiau kai jis išgeria, jam pradeda "važiuoti stogas", jis ją vadina necenzūriniais žodžiais, prikaišioja, kad neva turi meilužį, kad nemaitina jo, kad yra bloga šeimininkė. Ji turi "paklusti" jo kiekvienam prašymui, tai "duok valgyti, tai padaryk tą aną". Jis ją stumdo, grasina, kad užmuš, sako " tu negyvensi, aš atsėdėsiu, grįšiu, o tavęs nebus". Jis šiuos žodžius kartoja nuolat, kai yra girtas. Ji jaučia realią grėsmę dėl savo gyvybės, ji jo bijo, nes jis ne kartą yra ją sumušęs. Ji vieną kartą kreipėsi į policiją dėl jo elgesio, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Šiuo metu su jais kartu gyvena ir jų dukra V. su vaikais. 2016-11-27 V. buvo labai neblaivus. Ji 18 val. išvyko su anūkais į eglutės įžiebimą, tai V. namuose tuo metu jau buvo išgėręs pusę litro degtinės. Apie 22 val. jai grįžus namo kartu su dukra ir anūkais, V. namuose buvo dar girtesnis nei prieš tai. Iš karto pasipylė priekaištai jai iš V. "kur, kurva, buvai?" Ji jam atsakė, kad "tu žinai kur aš buvau". Jis jai surėkė, kad valgyti nori. Ji jam pašildė sriubos, jis ją pavalgė ir nuėjo į viršų pagulėti. Po 10 min. nusileido į pirmą aukštą ir pradėjo jai priekaištauti, kad neva meilužiai pas ją atvažiuoja. Ji jį ramino, sakė, kad eitų miegoti. V. buvo neramus, vis vaikščiojo po namus, rėkavo dėl neva jos meilužių. Ji buvo pirmame aukšte, V. ir V. antrame ir girdėjo, jie tarpusavyje kažką aiškinosi. Girdėjo, kaip V. sakė Vidui "išeik, leisk pamiegoti". V. nusileido žemyn į pirmą aukštą, kur buvo ji. Priėjęs prie jos, sugriebė ranka jai už rankos, jai tuo metu labai skaudėjo, ir stipriai laikė už jos. Ji jį stumtelėjo nuo savęs ir jis tuo metu buvo visai šalia židinio, todėl tuo metu paėmė žarsteklį ir pradėjo eiti vėl link jos. Rankoje laikydamas žarsteklį, užsimojo juo "duoti" jai ir laikė virš jos. Ji tai pamatė ir staigiai suėmė rankomis už žarsteklio ir stipriai stumtelėjo V., laikydama už žarsteklio. V. krito ant šono visu kūnu ant grindų. Kadangi jis buvo labai girtas, jai nustumti jį buvo nesunku, o ir ji iš baimės turėjo jėgų. Ir tuo metu kai V. nukrito ant grindų, sušuko "V., kviesk pagalbą". Ji iš karto apsirengė striukę ir batus, nes suprato, kad reikės bėgti iš namų, nes V. buvo labai agresyvus. Jai stovint pirmame aukšte tarp verandos ir koridoriaus durų, V. leidosi laiptais žemyn kalbėdama telefonu, suprato, kad ji kviečia pagalbą, nes girdėjo, kad diktavo adresą. Ir tuo metu V. atsikėlė nuo grindų ir pradėjo artintis prie V.. Jis priėjęs prie jos griebė ją už chalato atlapų ir laikydamas stumtelėjo į metalinius turėklus. V. trenkėsi į turėklus ir V. ją dar laikė prispaudęs. V. iš baimės pradėjo drebėti, net purtytis. Ji tai pamačiusi priėjo prie V. ir stipriai jį pastūmė nuo V.. V. neišlaikė pusiausvyros ir pasitraukė nuo V.. Pamena, V. bandė nustumti V. nuo savęs, tačiau V. mosikavo rankomis prieš jos veidą. Ar V. sudavė V., neprisimena. Jai nustūmus V., jis parėkė ant jos ir V. ir nuėjo laiptais į viršų. V. nubėgo į virtuvę, ji jai iš paskos ir įpylė vaistų, nes ta buvo visa išbalusi, išsigandusi ir kūkčiojo, kūnas visas drebėjo. Tuo metu V. nusileido į apačią apsirengęs, ieškojo raktų ir piniginės, kad kažkur išeiti. Tačiau tuo metu atvyko pareigūnai ir sulaikė V.. Ji patyrė fizinį skausmą tuo metu, kai V. suėmė ją už rankos ir stipriai laikė. Taip pat jautė grėsmę savo gyvybei kai jis buvo užsimojęs žarstekliu. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąją, į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau nuvyks. Taip pat prašo pripažinti civiline ieškove 10000 eurų moralinei žalai, kadangi ji ramiai nemiega, pastoviai jaučiasi žeminama. Ji jam neatleido (b. l. 23-24).

Apklaustas kaip liudytojas V. I. paaikšino, kad įvykio neprisimena, tik prisimena, kad važiavo į iškvietimą (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Name atrodo buvo dvi moterys ir vyras. Liudytojas išvedė vyrą, o kolega paėmė pareiškimus iš moterų dėl smurto. Vyras greičiausiai buvo neblaivus. Paprastai nuveža į policijos komisariatą ir palieka. Jeigu yra sveikatos problemų kviečia greitąją. Neprisimena, ar buvo naudoti antrankiai, tai nurodoma tarnybiniame pranešime. Neprisiminė, ar tas vyras buvo sužalotas. Pagarsinus V. I. tarnybinį pranešimą (b.l. 7), liudytojas nurodė, kad jame nurodytos aplinkybės yra teisingos. Tarnybinis rašomas iš karto po įvykio. Tai kad J. P. nepatyrė smurto, nurodyta iš jos žodžių, bet kaltinamąjį paėmė, nes buvo psichologinis smurtas.

Iš 2016-11-27 J. P. pareiškimo matyti, jog ji nurodė, kad 2016-11-26 apie 21:30 val. grįžo namo, rado visiškai girtą V. P.. Jis reikalavo vakarienės, vadino necenzūriniais žodžiais. Nuėjo miegoti, bet kėlėsi kas 10 min., reikalavo vakarienės, garsino, kad nužudys, rašoma, kad jis ima žarsteklį ir puola muštis. Grasina, kad atkeršys, jei iškvies policiją. Išsigandęs, kad atvažiuos policiją, apsirengęs ruošėsi išeiti, bet nespėjo. Prie policijos pareigūnų grasino, kad J. P. ten daugiau negyvens. Nuolat elgiasi agresyviai ir neprognozuojamai, ji bijo dėl savo, savo dukros ir anūkų saugumo (b. l. 2).

2016-11-27 Vilniaus apskr. VPK patrulių rinktinės patrulės I. L. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2016-11-27 apie 01:25 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. tėvas muša dukrą. Atvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. P. – V.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-11-27 Baltosios Vokės Sodų g. 23, apie 01:20 val. įvyko konfliktas, kurio metu V. P. smurtavo prieš savo dukrą V. P. – V. – griebė už chalato atlapų, stipriai pastūmė, todėl ji stipriai trenkėsi nugara į laiptus, dėl ko patyrė fizinį skausmą. V. P. – V. atrodė blaivi, buvo susijaudinusi. V. P. buvo neblaivus, elgėsi ramiai. Smurtas pasireiškė tuo, kad griebė už atlapų, pastūmė. V. P. įvykio vietoje elgėsi ramiai, nieko neaiškino (b. l. 5-6).

Iš 2016-11-27 patrulio V. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-11-27 apie 01:25 gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tėvas muša dukrą. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja J. P., kuri paaiškino, kad grįžusi namo apie 21:30 val. vyrą V. P. rado visiškai neblaivų. Jis pradėjo konfliktuoti dėl vakarienės ir keikėsi mažamečių vaikų akivaizdoje, daužė indus. Norėjo jai suduoti keptuve, tačiau atbėgusi dukra V. P. – V. vyrą atkalbėjo. V. P. nuolat su ja konfliktuoja, grasina užmušti, terorizuoja reikalaudamas valgyti, neduoda jai ilsėtis. J. P. nurodė, kad šiandieną smurto bei fizinio skausmo nepatyrė. P. pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK, specialios priemonės nepanaudotos (b. l. 7).

Iš 2016-11-27 02:41 val. alkotesterio kvito matyti, kad V. P. nustatytas 1,62 promilių girtumas (b. l. 53).

Iš 2017-11-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-10-03 14:00 iki 14-30 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpos. Apžiūros metu nustatyta, kad namas yra aptvertas tvora, jis yra dviejų aukštų. Įėjus į namą patenkama į koridorių, iš koridoriaus į holą, kur dešinėje [pusėje yra mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą, laiptai su metaliniais turėklais. Kairėje pusėje yra durų arka, pro ją patenkama į svetainę. Svetainėje kairėje yra durų arka, kuri veda į virtuvę, o tiesiai yra dar viena durų arka, kuri veda į kitą kambarį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusiilstamą veiką pasitvirtino iš dalies. V. P. kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš savo sutuoktinę – ranka suėmęs nukentėjusiajai J. P. už rankos ir ją suspaudęs, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo pozicija dėl šio kaltinimo yra nenuosekli. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad neprisimena, kas vyko 2016-11-27 naktį. Vėliau nurodė, kad tikrai tarp kaltinamojo ir J. P. vyko konfliktas, jis ją konflikto metu laikė už rankų, ir tikrai galėjo sukelti fizinį skausmą. Teismo posėdyje nurodė, kad konflikto metu J. P. jį apdraskė nagais, jis ją šiek tiek stumtelėjo. Kai ji puolė jam veidą draskyti nagais, jis suėmė jai už rankų, nežino, ar tai smurtas, tačiau tikriausiai galėjo sukelti jai skausmą. Vėliau nurodė, kad žmoną čiupo už riešų, nes ji puolė jį su žarstekliu, prieš suimdamas už rankų, atėmė žarsteklį. Žmona puolė draskytis, apdraskė jį, tačiau dėl to niekus nesukreipė. Taigi, kaltinamojo pozicija yra tokia, kad jis laikė žmoną už rankų, kad jo veido neapdraskytų arba nesuduotų žarstekliu. Tuo tarpu nukentėjusiosios J. P. paaiškinimai dėl skausmo jai sukėlimo taip pat yra nenuoseklūs. 2016-11-27 rašytame ranka pareiškime J. P. niekaip nenurodė, kad V. P. būtų prieš ją vartojęs fizinį smurtą – sudavęs smūgius, pastūmęs, spaudęs ranką ar pan. BRIT žiūrklės ataskaitoje nurodoma, kad policija kviečiama dėl to, kad V. P. būdamas neblaivus griebė V. P. už chalato atlapų, stipriai ją pastūmė, ji nugara trenkėsi į laiptus, dėl to patyrė stiprų fizinį skausmą (b. l. 3). Tokios pat aplinkybės nurodytos ir 2016-11-27 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. 2016-11-27 V. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. P. nurodė, jog šiandieną ji smurto bei fizinio skausmo nepatyrė (b. l. 7). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. P. nulipo žemyn, stipriai ranka sugriebė jai už rankos, jai tuo metu labai skaudėjo, ir stipriai laikė už jos. Ji jį stumtelėjo nuo savęs, jis buvo šalia židinio, todėl paėmė žarsteklį ir pradėjo link jos eiti, užsimojo juo. J. P. griebė už žarsteklio ir stipriai jį stumtelėjo, vyras krito ant šono. Teisme laisvai pasakodama įvykio aplinkybes nenurodė, kad vyras ją spaudė už rankos ir jai skaudėjo. Atsakant į klausimus patikslino, kad kai vyras laikė žarsteklį, paleido jį ir griebė jai už rankų, po to nugriuvo. Fizinis skausmas buvo, nes ant riešų liko mėlynės. Taigi, nukentėjusiosios paaiškinimai apie šias aplinkybes yra nenuoseklūs, vis skirtingi. Iš pradžių teigė, kad nepatyrė skausmo, vėliau, kad viena ranką suspaudė dar prieš paimdamas žarsteklį, vėliau abi rankas jau paleidęs žarsteklį. Be to, jų nepatvatina jokie objektyvūs duomenys. Nukentėjusioji teigia, kad jai ant riešų liko mėlynės, tačiau 2016-11-29 iš karto po įvykio apklausta ji nenurodė, kad liko mėlynės, be to, nebuvo nuvykusi pas specialistą, nors tokią užduotį buvo gavusi (b. l. 28). V. P. paaiškinimai yra tokie, kad jis už rankų J. P. sugriebė kai ji draskė jam veidą. Tai, kad jo kakta buvo apdraskyta tuo metu, kai jį pristatė į policijos komisariatą, patvirtina iš policijos komisariato gauta fotonuotrauka, nes ant kaktos matosi du lygiagretūs įbrėžimai būdingi rankų nagų įbrėžimams. Taigi, tai patvirtina V. P. paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad už rankų sugriebė ne tikslu sukelti skausmą ar smurtaudamas, o norėdamas, kad jo nedraskytų arba kad nesuduotų žarstekliu, taip pat tai papildomai sukelia abejonę J. P. paaiškinimais ir daro juos nepatikimus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ši kaltinimo dalis yra neįrodyta. Neįrodyta, kad kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. P. ir šios faktinės aplinkybės, kad suspaudė J. P. už rankos ir taip jai sukėlė skausmą, šalintinos iš kaltinimo.

Kaltinimo dalis, kurioje V. P. kaltinamas sudavęs V. P. vieną smūgį į pakaušį, tada sugriebė už chalato atlapo ir pastūmė į geležinius turėklus, į kuriuos atsitrenkus laikė prispaudęs bei sudavė ne mažiau 4 smūgius rankomis į galvą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Šioje dalyje kaltinimą patvirtina iš esmės ir paties kaltinamojo prisipažinimas. Teismas vertina, kad kaltinamasis jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies. Jis pripažino, kad sudavė V. P. apie 4 smūgius ranka – 2-3 kartus per kuprą ir delnu per pakaušį, po to, kai dukra pribėgusi prie jo sudavė jam į veidą. V. P. nurodė, kad kai žmoną laikė už rankų, ji šaukė, atbėgo dukra ir trenkė jam per veidą. Jis pasakė, kad ji nekeltų rankos prieš tėvą ir trenkė 3-4 kartus dukrai per nugarą, dukra susirietė, kad nepasiektų jos nugaros. Teigė, kad tai vyko ne pirmame aukšte, bet laitų pusiaukelėje ant laiptų. Pirmame aukšte nėra laiptų turėklų. Nukentėjusiosios V. P. parodymai šioje dalyje iš esmės yra nuoseklų, ji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes teik teisme tiek ikiteisminio tyrimo metu. Ji išgirdo motinos šauksmą kviesti policiją, paskambino policijai, nulipo į pirmą aukštą. V. P. pamatė, kad ji iškvietė policiją priėjo prie jos iš nugaros ir sudavė smūgį į pakaušį. V. P. pradėjo šaukti, kad jis jos nedaužys, ji iškvietė policiją. V. P. jai pasakė, kad kiek norės, tiek daužys, sugriebė rankomis už chalato ir stūmė, ji nugara atsirėmė į metalinius laiptų turėklus, jai skaudėjo mentėse, ji bandė atsistumti nuo jo, bandė muštis, bet jai nepavyko ir gavo 4 smūgius rankomis per galvą. Nukentėjusioji parodė fotolentelėje prie įvykio vietos apžiūros protokolo fotonuotrauką Nr. 5, kurioje matosi pirmame aukšte vieta, kurioje ją prispaudęs prie laiptų turėklų laikė ir mušė V. P.. Tą pačią vietą parodė ir J. P., jis taip pat tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog V. P. sugriebė už chalato V. P., trenkė į turėklus ir dar laikė prispaudęs, taip pat matė, kad mosikavo rankomis. J. P. jį nustūmė nuo dukros. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys apie registruotą įvykį, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Taigi, šioje dalyje kaltinimas įrodytas teisme ištirtais įrodymais. Nukentėjusiosios V. P. ir J. P. parodymais, jie yra nuoseklūs, sutampa, juos patvirtina V. P. paaiškinimai. Nors V. P. teigė, kad jis gynėsi nuo V. P., tačiau nurodytos aplinkybės, kad V. P. pastūmė V. P. į turėklus, prispaudė ir tada smūgiavo, neleidžia tokių V. P. veiksmų vertinti kaip savigynos, nes tuo atveju, kai V. parutytė jau buvo prispausta prie turėklų ir mušama akivaizdu, kad jokio pavojaus V. P. sveikatai nekėlė. Nukentėjusioji yra kaltinamojo dukra, taigi artima giminaitė ir šeimos narė, kadangi ji įvykio metu ir šiuo metu gyveno kartu su kaltinamuoju, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

V. P. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas buvo nuo 2016-11-27 04.51 val. iki 2016-11-27 11:11 val. (b. l. 33, 49).

V. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. P. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, pensininkas, nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, gydytas psichiatrijos ligoninėje, konstatuotas organinis kliedesinis sutrikimas, organinis nuotaikos sutrikimas (b. l. 59), tačiau iš 2017-0627 – 07-12 specialisto išvados Nr. 78TPK-127/2017 matyti, kad V. P. konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. V. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu (2016-11-27) konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Dėl savo psichikos būsenos byloje nagrinėjamų įvykių metu (2016-11-27) V. P. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. P. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. V. P. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (b. l. 80-84). V. P. į priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,62 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos kaltinamojo elgesiui. Nukentėjusiosios V. P. ir J. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholio vartojimu, tai patvirtina ir psichiatrinės ekspertizės išvada. Nukentėjusiosios taip pat nurodė, kad kaltinamasis pavartojęs alkoholio tampa agresyvus, nuolatos ieško priekabių, reikšią įvairius reikalavimus savo šeimos nariams ir konfliktai nuolatos kyla tada, kai jis yra pavartojęs alkoholio. Tai patvirtina, kad alkoholinis pasvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kadangi kaltinamasis šiuo metu teisiamas pirmą kartą, jo atžvilgiu yra taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas ir BK 55 straipsnio nuostata, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji V. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo parašė priteisti iš kaltinamojo V. P. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį palaikė teismo posėdyje, nurodė, kad dėl V. P. veiksmų patyrė neturinę žalą, t. y. fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl kaltinamojo veiksmų po įvykio turėjo papildomai lankyti pas psichologą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tyčinių V. P. veiksmų nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, sukeltas fizinis skausmas, smūgius sudavė ir skausmą sukėlė artimas žmogus, šeimos narys – tėvas, šie sužalojimai padaryti namuose, todėl nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą dėl suduotų smūgių, dėl stūmimo į turėklus, jautė baimę, nerimą, pažeminimą, nusivylimą ir kitus neigiamus jausmus, susijusius su fizinės prievartos jos atžvilgiu panaudojimu. Atsižvelgiant į smurto jos atžvilgiu intensyvumą, tai, kad nepadaryta sužalojimų, suduotų smūgių skaičių, manytina kad teisinga ir pagrįsta suma neturinei žalai kompensuoti yra 500 eurų.

J. P. taip pat pareiškė byloje civilinį ieškinį, tačiau proceso metu jo atsisakė. Kadangi kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino J. P. ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-27 04.51 val. iki 2016-11-27 11.11 val., t. y. 1 dieną, kas prilygsta 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.

V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. P. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą V. p. naudai.

J. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė