Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2A-320-480/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2A-320-480/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02048-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
N. D.
Atsakovas
J. D., A. D.
Trečiasis asmuo
R. G., V. G., Alytaus miesto 1-jo notarų biuro
Kategorijos
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-320-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02048-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.2;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2555-292/2012 pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovams J. D. ir A. D., tretiesiems asmenims R. G., V. G., Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarei R. M., dėl dovanojimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2006-08-10 dovanojimo sandorį, kaip prieštaraujantį gerai moralei, pagal kurį ji ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui A. D.; panaikinus iš dalies dovanojimo sandorį, restitucijos netaikyti, o priteisti iš atsakovų solidariai turto ekvivalentą pinigais - 20 000 Lt, įvertinant jai sumokėtą sumą (60 000 Lt - 40 000 Lt). Nurodė, kad jai kartu su buvusiu sutuoktiniu atsakovu J. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai įšnekino ją perduoti buto valdymą sūnui A. D.. Jai buvo pažadėta, kad ji ir toliau liks gyventi bute ir juo naudosis, o visus rūpesčius dėl buto išlaikymo bei priežiūros prisiims sūnus. Dėl sveikatos būklės jai buvo sunku suvokti turto dovanojimo pasekmes, nes ji buvo įsitikinusi, kad sutuoktinis ir sūnus negalės jos apgauti ir sąžiningai vykdys pažadus dėl jos tolesnio gyvenimo bute, todėl ji ir sutiko padovanoti savo turto dalį sūnui. Tačiau liko apgauta, nes sūnus pagal įgaliojimą, išduotą sutuoktiniui J. D., buto valdymą perdavė tėvui, o 2008-02-07 atsakovas J. D. pardavė šį butą Rolandui ir V. G.. Butą J. D. pardavė dar iki jo santuokos su ieškove nutraukimo, todėl ji prarado galimybę gyventi bute arba gauti kompensaciją už parduotą butą. Butas parduotas už 120 000 Lt, todėl jai priklausančio buto dalies vertė būtų 60 000 Lt. Iki šiol ji neatgavo jai priklausančių 20 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d. buvę sutuoktiniai ieškovė N. D. ir atsakovas J. D. (santuoka tarp jų nutraukta 2009-09-22) notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui A. D. sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dovanojamas butas šalių susitarimu buvo įvertintas 100 000 Lt. 2008 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, sunūs A. D. butą pardavė R. ir V. G. už 120 000 Lt. Teismas nurodė, kad šalys nurodė skirtingas jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto padovanojimo sūnui aplinkybes. Tačiau daugiau tikėtina atsakovo J. D. nurodytomis aplinkybėmis (jas patvirtina ir notarės R. M. nurodytos aplinkybės, CPK 185 str.). Kai kurias patvirtina ir pati ieškovė - už butą buvo dideli įsiskolinimai, tikėjosi butą išsaugoti, todėl padovanojo sūnui, kuris tuo metu dirbo ir turėjo pajamų. Tarėsi, kad butą reikia parduoti ir pasidalinti pinigus, abu ieškojo pirkėjo. Todėl teismas sprendė, ieškovei turėjo būti suvokiama, kad susitarus parduoti butą, ji negalės šiame bute gyventi. Kadangi ieškovė iš esmės prašo atlyginti pusę parduoto buto vertės ir jai reikalingi tik pinigai (tai patvirtina, kad neprašo taikyti restitucijos, dalį pinigų - 40 000 Lt, ji gavo, prašo tik likusios 20 000 Lt sumos), todėl dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, nes teismas neteisingai aiškino CK 1.81 straipsnio nuostatas. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino tai, kad ji pagal savo sveikatos būklę negalėjo pilnai suvokti dovanojimo sutarties pasekmių, todėl sutiko sudaryti dovanojimo sandorį. Apeliantė sutinka su teismo išvada, kad geros moralės sąvoka yra vertinamojo pobūdžio ir jos turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Nurodo, kad nors atlikti veiksmai ir notarės R. M. nurodytos aplinkybės atrodo teisėtos, tačiau jų tikslas - paimti apeliantės turtą, jį realizuoti be jos sutikimo, neatlyginant jai priklausančios kompensacijos ir paliekant ją be gyvenamojo ploto. Toks atsakovų elgesys neatitinka geros moralės sąvokos, ir tai įrodė atsakovų pasiektas tikslas ir jų veiksmų pasekmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. D. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės nurodomi motyvai nėra pagrįsti jokiais medicininiais dokumentais, o vien tik pasakymas, kad nesuvokė savo elgesio, negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą. Pačios ieškovės iniciatyva jos buto dalis buvos padovanota sūnui A. D.. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dalyvaujant ieškovei ir atsakovams, taip pat notarei. Tai buvo ne momentinis apsisprendimas, o apgalvotas ir suplanuotas veiksmas. Ieškovė suprato savo veiksmus, taip pat notarė jai išsamiai paaiškino dovanojimo sutarties sąlygos bei pasekmės. Todėl ieškovė negali teigti, kad buvo apgauta. Sūnus A. D. už jam padovanotą (perduotą neatlygintinai) turtą, savo motinai davė 40000 Lt, nors dovanojimo sutartimi viena šalis neatlygintinai perduoda turtinę teisę kitai šaliai nuosavybės teise. Tai buvo įprasta motinos ir sūnaus elgesys, kuriame nebuvo jokios apgaulės.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) ir atsakovai 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią sutuoktiniai J. D. (atsakovas) ir N. D. (apeliantė) padovanojo savo sūnui A. D. (atsakovui) jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 7 d. sutartimi J. D., veikiantis už pardavėją A. D., minėtą butą pardavė tretiesiems asmenims R. G. ir V. G.. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, turto ekvivalento pinigais priteisimo.

Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Tai reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą turi nustatyti, kokį reikalavimą reiškia ieškovas, ir pagal tai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką.

Nors apeliantė savo ieškinyje buvo nurodžiusi, kad dėl sveikatos būklės jai buvo sunku suvokti visas turto dovanojimo teisines pasekmes, o apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, tačiau teismo posėdžio protokole užfiksuota informacija rodo, kad teismas aiškinosi aplinkybes dėl apeliantės sveikatos būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu, bet pati apeliantė teigė, kad sveikatos problemų ji turi tik dėl kojos (b. l. 76). Be to, Viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos pažymos duomenys rodo, kad N. D. VšĮ Alytaus poliklinikos PSC pas gydytoją psichiatrą 2006 metais nesilankė, pirmas apsilankymas – 2009-09-07, o šiuo metu stebimas ūmus psichikos sutrikimas ir pacientei paskirtas gydymas vaistais (b. l. 11). Teismo padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, jų išsamia analize ir tinkamu, visapusišku įvertinimu, o įrodymų viseto įvertinimo pagrindu sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė buto dovanojimo sūnui sandorį prašo pripažinti negaliojančiu kaip sandorį prieštaraujantį gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.).

Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.N. v. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-384/2009).

Dovanojimo teisinius santykius reglamentuoja civilinio kodekso 6 knygos XXVII skyriaus teisės normos.

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, t.y. kad ginčijamas sandoris jai buvo nenaudingas, nes ji prarado galimybę gyventi bute arba gauti kompensaciją už parduotą butą, todėl prieštaraujantis ir gerai moralei. Įvertinusi ieškinyje nurodytas faktines bylos aplinkybes, ieškovės paaiškinimus teisme, šias aplinkybes sugretinusi tarpusavyje bei su atsakovo J. D. ir trečiojo asmens notarės R. M. teisme duotais paaiškinimais, kad tuo metu buvę sutuoktiniai, nepajėgdami išlaikyti buto dėl mokesčių, jį padovanojo sūnui, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad įstatymas draudė šalims sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį arba sandoris prieštarauja moralės normoms (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovės N. D. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-04-05 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-1066-1558 ieškovei N. D. suteikta antrinė teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 13). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-11-30 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-t-4150-4916 atsakovui J. D. suteikta antrinė teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 99). Esant nurodytoms aplinkybėms bei atmetus apeliacinį skundą, J. D. teikiant antrinę teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas