- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-348-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00607-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sautosa“
- Ieškovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sautosa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-162-767/2020 pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sautosa“, trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sautosa“ 236,01 Eur nesumokėtą 2015 metų valstybinės žemės nuomos mokestį, 12,74 Eur delspinigius, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2015 m. nuomojosi 0,3761 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovė turėjo pareigą sumokėti iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 d., tačiau 2015 metų mokesčio iki šiol nesumokėjo. 2015 metų nuomos mokestis atsakovei apskaičiuotas iki 2015 m. liepos 27 d., kuomet atsakovė pardavė žemės sklype esančius statinius, ir sudaro 236,01 Eur. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo prievolės, prašo priteisti iš jos 180 dienų laikotarpio delspinigius, tai sudaro 12,74 Eur. Taip pat prašo priteisti įstatymo numatytas 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Sautosa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė yra sudariusi pastato ir statinių, esančių nurodytame valstybinės žemės sklype, pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties sudarymo metu nebuvo jokios skolos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl ieškinys nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė G. N. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Parodė, kad UAB „Sautosa“ nuomojosi valstybinės žemės sklypą Mažeikių mieste, tačiau nuomos mokesčio savivaldybei nemokėjo. Nuomos mokestis privalo būti apmokėtas iki ataskaitinio laikotarpio lapkričio 15 d. Juridiniams asmenims savivaldybė neprivalo parengti ir išsiųsti deklaracijų. Jie patys turi deklaruoti ir sumokėti žemės nuomos mokestį. Atsakovė pastatus, esančius nuomotame valstybinės žemės sklype, pardavė (duomenys neskelbtini). Prieš parduodant statinius, jų pirkėja apmokėjo už atsakovę 2013–2014 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą. 2015 metų nuomos mokestis apmokėtas nebuvo. Ieškiniu prašoma priteisti skola yra apskaičiuota per 2015 m., iki (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovė pardavė pastatus. Statinių pardavimo momentu valstybinės žemės nuomos mokestis per 2015 m. dar nebuvo apskaičiuotas, kadangi nebuvo suėjęs terminas. Atsakovė žemės sklypu iki (duomenys neskelbtini) naudojosi, tačiau nepateikė deklaracijos ir nesumokėjo nuomos mokesčio. 2015 metų deklaracijos nepateikė niekas. Iš viešojo registro valstybinės žemės nuomos faktą atsakovė išdeklaravo tik 2018 m. 2015 metų deklaraciją buvo suformuota savivaldybės ir 2017 m. patikslinta atsižvelgiant į pastatų pardavimo faktą.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Sautosa“ atstovas V. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2015 m., rengdamasis parduoti nuomotame valstybinės žemės sklype esančius pastatus, kreipėsi į ieškovę dėl skolos. Atsakovės skola už valstybinės žemės nuomą domėjosi ne tik jis, bet ir pastatų pirkėja U. U. Visą sumą, kurią ieškovė nurodė kaip atsakovės įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą, sumokėjo statinių pirkėja U. U. Būtų sumokėjusi tiek, kiek ieškovė būtų nurodžiusi. Ieškovės specialistai nepateikė informacijos, kad į nurodytą sumą nebuvo įskaičiuotas 2015 metų mokestis. Mano, kad ieškovė privalėjo apskaičiuoti ir šio laikotarpio nuomos mokestį. Vertina, kad tai ieškovės aplaidumas. Prašo ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismo sprendimas buvo grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko dėl to, kad prieš parduodant statinius, esančius nuomojamame valstybinės žemės sklype, atsakovės atstovas ir statinių pirkėja domėjosi UAB „Sautosa“ įsiskolinimu už nuomą, o ieškovei nurodžius įsiskolinimo sumą, pirkėja U. U. visą UAB „Sautosa“ skolą ir delspinigius ieškovei už atsakovę sumokėjo. Nurodė, kad ieškovė privalėjo nurodyti ir žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą per 2015 m., tuomet pirkėja būtų sumokėjusi ir šią sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs sprendimo 8 ir 9 punktuose nurodytas Vyriausybės nutarimų nuostatas, kad juridiniai asmenys privalo patys apskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį ir šį mokestį sumokėti iki kalendorinių metų lapkričio 15 d., atsakovo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Sutiktina su ieškovės atstovės išdėstyta pozicija, kad ieškovė 2015 m. liepos mėnesio pradžioje pagal paklausimą teisingai pateikė duomenis apie žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą, susidariusį 2013 m. ir 2014 m., kadangi 2015 m. mokestis tuo metu dar neprivalėjo būti nei apskaičiuotas, nei sumokėtas. Be to, liudytoja U. U. teismo posėdžio metu parodė, kad teiraudamasi apie atsakovės skolą, tikslios pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos ieškovei nenurodė, kadangi dar nežinojo, kada sandoris bus sudarytas. Todėl ieškovė nežinodama, iki kurios dienos atsakovė naudosis valstybinės žemės sklypu, net nebūtų galėjusi apskaičiuoti tikslaus jos mokėtino 2015 metų nuomos mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sautosa“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020-01-24 sprendimą ir ieškovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei UAB „Sautosa“ iš ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė sandorio datą. Kaip matyti iš nurodytų faktinių aplinkybių, atsakovė jai priklausantį turtą – siurblinę bei kitus inžinerinius statinius – talpas, esančias valstybinės žemės sklype, pirkimo-pardavimo (duomenys neskelbtini) sutartimi pardavė trečiajam asmeniui, o Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės minėtų pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu įregistruotos (išviešintos) atitinkamai nuo 2015-08-03. Dėl to preziumuojama, kad ši aplinkybė tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, tiek ir kitiems tretiesiems asmenims buvo žinoma, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Be to, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėja įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimis tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėjas, t. y. pardavėjas perleido pirkėjai žemės sklypo nuomos teises. Atsakovei perleidus daiktines teises į statinius, kuriems tinkamai eksploatuoti buvo sudaryta valstybės žemės nuomos sutartis, yra pagrindas pripažinti, kad šis juridinis faktas sąlygojo valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimą. Antra vertus, preliminariojoje sutartyje numatyta, kad po pagrindinės sutarties sudarymo prievolė sumokėti skolas už komunalines paslaugas ir kitas paslaugas pereina pirkėjai. Be to, iki pagrindinės sutarties sudarymo buvo kreiptasi į atsakingą instituciją dėl nuomos už žemę sumokėjimo. Valstybinė institucija nurodė, kad atsakovas jokio įsiskolinimo nebeturi.
Atsiliepimas
Ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės UAB „Sautosa“ apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020-01-24 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nurodė sandorio datą. Atsižvelgiant į šį teiginį, pabrėžtina, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, tiek pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliantė pastatą – siurblinę bei kitus inžinerinius statinius – talpas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė U. U., todėl kitos sandorio datos nebuvo galima nustatyti. Be to, šis teiginys, kaip ir sutarties įregistravimo Nekilnojamo turto registre data neįrodo, kad atsakovė atleidžiama nuo prievolės sumokėti laikotarpio iki minėtų pastatų ir statinių pardavimo, kuomet naudojosi sklypu, žemės nuomos mokestį.
Kaip skunde pastebi atsakovė, valstybinė institucija nurodė, kad atsakovė jokio įsiskolinimo nebeturi. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius rašte dėl sutikimo parduoti pastatus informavo, kad apeliantė įsiskolinimo už sklypo nuomą neturi. Pastebėtina, jog minėto sutikimo data (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą bei su juo susijusias prievoles, 2015 metų žemės nuomos mokestis tuo laikotarpiu neturėjo būti apskaičiuotas ir nebuvo laikomas įsiskolinimu, be to, tiksliai apskaičiuoti žemės nuomos mokesčio nebuvo galimybės dėl informacijos trūkumo, tai ir buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime.
Ieškovė ne kartą akcentavo, kad valstybinės žemės nuomos mokestį juridiniai asmenys turi apskaičiuoti ir į ieškovo biudžetą sumokėti patys, todėl atsakovė šios prievolės perkelti ieškovui ar reikšti pretenzijas dėl ieškovo neatliktų veiksmų neturi jokio pagrindo.
Apeliantė prie skundo prideda (duomenys neskelbtini) preliminariąją sutartį tarp atsakovo ir U. U. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme ši sutartis nebuvo pateikta, todėl manytina, kad atsižvelgiant į CPK 314 str. nauji įrodymai neturėtų būti priimti. Be to, ši sutartis, kuri yra privatus asmenų susitarimas, nebuvo žinoma ieškovui, todėl jokios reikšmės dėl ieškinyje pateikto įsiskolinimo neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
1. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo iš nuomininko (CK 6. 551, 6.552 straipsniai).
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo
2. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sautosa“ pateikė papildomus įrodymus – (duomenys neskelbtini) tarp U. U. ir UAB „Sautosa“ sudarytą preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme, sprendžia, jog ieškovės teisės, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi pridėti naujus įrodymus, nebus pažeistos. Įrodymai nedidelės apimties, ieškovė turėjo galimybę dėl pateiktų įrodymų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, įrodymų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo trukmės, todėl papildomi įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl įsiskolinimo už valstybinės žemės nuomą
Apeliantė skunde nurodo, kad iki statinių, esančių nuomojamame valstybinės žemės sklype, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo kreipėsi į atsakingą instituciją dėl nuomos už žemę sumokėjimo. Valstybinė institucija nurodė, kad atsakovas jokio įsiskolinimo neturi.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė šiuo argumentu gynėsi pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pirmosios instancijos teisme argumentavo, kad prieš parduodant statinius, esančius nuomojamame valstybinės žemės sklype, atsakovės atstovas ir statinių pirkėja domėjosi UAB „Sautosa“ žemės nuomos mokesčio įsiskolinimu, o ieškovei nurodžius įsiskolinimo sumą, pirkėja U. U. visą UAB „Sautosa“ skolą ir delspinigius ieškovei sumokėjo. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovė privalėjo nurodyti ir žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą per 2015 m., tuomet pirkėja būtų sumokėjusi ir šią sumą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad juridiniai asmenys privalo patys apskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį ir šį mokestį sumokėti iki kalendorinių metų lapkričio 15 d., o ieškovė 2015 m. liepos mėnesio pradžioje pagal paklausimą teisingai pateikė duomenis apie žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą 2013 ir 2014 metais, kadangi 2015 m. mokestis tuo metu dar neprivalėjo būti nei apskaičiuotas, nei sumokėtas.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir sprendžia, kad 2015 m valstybinės žemės nuomos mokestis nei atsakovės, nei U. U. nebuvo sumokėtas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad apeliacinio skundo argumentas dėl įsiskolinimo nebuvimo iš esmės sutampa su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, sutikdamas su pirmosios instancijos teisme nurodytais motyvais, plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.
Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) U. U. Mažeikių rajono savivaldybės administracijai sumokėjo 27,70 Eur ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijai sumokėjo 461,58 Eur, iš viso 489,28 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors dalį skolos už atsakovę sumokėjo U. U., tai nereiškia, kad nekilnojamąjį turtą įgijusi pirkėja perėmė apeliantės prievolę sumokėti ir 2015 m. valstybinės žemės nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2015 m. liepos 10 d preliminarioji sutartis, kuri pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas vertinama tik kaip šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, nėra tinkamas atsakovės atsikirtimus šioje byloje patvirtinantis įrodymas CPK 180 straipsnio prasme, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog susitarimas sumokėti pardavėjos žemės nuomos mokestį už 2015 metus buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja U. U. parodė, kad prieš sudarant (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį padengė UAB „Sautosa“ žemės sklypo nuomos mokesčio įsiskolinimą, todėl, kad prieš sutarties sudarymą notarui reikėjo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus sutikimą parduoti pastatą – siurblinę bei kitus inžinerinius statinius – talpas.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovės prievolę sumokėti ginčo skolą, pardavus (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą, perėmė pirkėja.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, daroma išvada, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
3. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.