Kauno apygardos teismo nuosprendis

Šalies argumentai

3.1. Apeliantų teigimu, teismas neteisingai nuteistajam taikė BK 64¹ straipsnį, nes būtina jo taikymo sąlyga yra kaltininko prisipažinimas, o jų nuomone, A. V. prisipažinimas tik formalus, nes, vertinant bylos visumą ir surinktus įrodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, kad asmuo savo kaltę pripažino nuoširdžiai ir dėl to gailisi. Apeliantams abejonių kelia tai, kad kaltinamasis sakė nepastebėjęs įvykio liudytojų, vienas važiavęs automobilyje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. A. nurodė, kad ji matė autoįvykį ir po jo matė kaltininko automobilyje be vairuotojo dar vieną žmogų. Buvo prašyta ją apklausti teisme, tačiau prašymas buvo atmestas, todėl apeliantų vertinimu, nebuvo nustatytos papildomos įvykio aplinkybės ir todėl jų vertinimu, nėra galimybės neabejotinai teigti, kad kaltinamasis visas įvykio aplinkybes nurodė teisingai. Be to, jis po įvykio skambino nukentėjusiajai, tačiau neatsiprašė, o tik siūlė tartis, atėjo į mirusiojo šermenis. Atsiprašė nukentėjusiųjų tik teisme. Mano, kad šios aplinkybės neleidžia pripažinti, kad asmuo gailėjosi nuoširdžiai, ir todėl baudžiamojo įstatymo išimtis dėl bausmės mažinimo vienu trečdaliu negali būti taikytina.

3.2. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai nuteistajam taikė ir BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamosios bylos duomenis nuteistasis 2012 m. vasario 3 d. prokuroro nutarimu jau buvo kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. A. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Prokuroras konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog A. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamojoje byloje yra pateikta administracinių teisės pažeidimų registro išrašas iš kurio matosi, kad A. V. yra padaręs daug administracinių teisės pažeidimų, ne vieną kartą, pažeidžiant kelių eismo taisykles. Skundo autorių vertinimu, akivaizdu, kad nuteistasis nuolat ir sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus pažeisdamas Kelių eismo taisykles, jų intensyvumas ir pobūdis kelia akivaizdžią grėsmę tiek aplinkiniams tiek pačiam nuteistajam, todėl nuteistajam atėmus specialią teisę vairuoti transporto, priemonę tik vieneriems metams, visuomenė nebus apsaugota nuo linkusio sistemingai ir ypač grubiai pažeidinėti kelių eismo taisykles asmens. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis mirtinai sužalojo asmenį einantį per pėsčiųjų perėją, į šiuos duomenis pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė.

3.3. Apeliantai mano, kad teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme būtina atnaujinti įrodymų tyrimą, o būtent: apklausti įvykio liudytoją V. A. dėl aplinkybių susijusių su galimu dar vieno asmens buvimu automobilyje kartu su nuteistuoju, paskirti specialisto tyrimą dėl to, ar nuteistojo kraujo mėginyje nėra narkotinių medžiagų, papildomai apklausti nuteistąjį dėl aplinkybių susijusių su galimu keleiviu ir kreditoriniais įsipareigojimais.

Šalies argumentai

7.1. Nesutiktina su skundo argumentu, kad A. V. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nėra nuoširdus, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos jam taikytos neteisingai. Pagal BK 64¹ straipsnio (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui, kuris prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu, kaltinamajam kaltę pripažinus ir davus parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, bylą nagrinėjantis teisėjas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio nuostatomis, paklausė proceso dalyvių dėl galimybės taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja, nukentėjusieji ir jo atstovas tokiam pasiūlymui neprieštaravo, pageidavimų dėl išsamaus bylos tyrimo, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos, nebuvo pareikšta (t. 1, b. l. 173-174). Taigi, esminės šio įstatymo nuostatos sąlygos buvo išpildytos. Tai, kad teismas dėl civilinio ieškinio patikslinimo iš dalies apklausė nukentėjusiuosius, nelaikytina, jog byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, o ne vyko sutrumpintas įrodymų tyrimas. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje liudytojos V. A. parodymai buvo aptarti (t. 2, b. l. 7), tačiau ar jie buvo būtini detaliau analizuoti nuosprendžio motyvuojamoje dalyje sprendė teismas, nes kaip jau minėta buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir proceso eigoje šios liudytojos parodymai, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, buvo išvardinti (t. 1, b. l. 191). Pažymėtina ir tai, kad šios liudytojos parodymai, kaip įrodymas, įrodantis A. V. kaltę, esminės reikšmės neturėjo. Taigi, esant BK 64¹ straipsnyje nurodytoms sąlygoms, buvo pagrindas taikyti ir jame nurodytas nuostatas dėl nuteistajam paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu.

7.2. Taip pat abejones dėl nuteistojo parodymų nuoširdumo apeliantams kelia ir jų vertinimu nepilnai išaiškintos aplinkybės dėl buvusio A. V. vairuojamo automobilio greičio ir jo neblaivumo. Apeliantų vertinimu, vien tik paties kaltinamojo duotais parodymais negalima tikėti, jie turėjo būti patvirtinti kitais duomenimis. Su tokiu teiginiu kolegija negali sutikti. A. V. kaltę dėl savo veiksmų pilnai pripažino, nuosekliai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes, jo parodymai atitiko kitus byloje surinktus duomenis, kaip jau paminėta aukščiau, bylos tyrimo metu teisme, jam davus parodymus, kiti proceso dalyviai sutiko su pasiūlymu atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, t. y. pripažino, kad kaltinamojo parodymai išsamūs, jais netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuoj po įvykio, į vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie ištyrė įvykio aplinkybes, apklausė A. V.. Akivaizdu, kad policijos pareigūnams kilus abejonių dėl automobilio greičio ar kalto asmens apsvaigimo būsenos, jau ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės būtų nustatinėjamos ir išaiškintos.

7.3. Skunde apeliantai abejones dėl A. V. nuoširdaus gailėjimosi dėl įvykio argumentuoja ir jo elgesiu po įvykio, kad jis skambino žuvusiojo sutuoktinei, būdamas neblaivus, tačiau neatsiprašė, o siūlė tartis, kad atvyko į šermenis. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybes apeliantų yra vertinamos subjektyviai ir neteisingai. Priešingai – tai, kad A. V. skambino žuvusiojo sutuoktinei, kad jis atėjo į šermenis, kad pagal savo finansines išgales atlygino dalį žalos ir sutinka su priteistais ieškiniais, akivaizdžiai leidžia teigti, kad jo gailestis dėl savo veiksmų ir kilusių padarinių yra nuoširdus.

7.4. Kolegija mano, kad įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo elgesį po įvykio: kad jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino dalį žalos, jo asmenybę: jauno amžiaus, dirbantis, neteistas, teismui buvo pakankamai pagrindo padaryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti A. V. neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad A. V. teismas paskyrė per trumpą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

7.6. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės A. V. taikymo, teisingai nustatė ir aptarė visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, tačiau priėmė netinkamą sprendimą, paskirdamas per trumpą baudžiamosios poveikio priemonės terminą. A. V. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama KET reikalavimus ir savo veika sukėlė sunkius, negrįžtamus padarinius, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o nerūpestingo, neatsargaus ir neatsakingo elgesio kelyje pasekmė, nes jis ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimą, kurio metu nukenčia žmonės, kad šešiolika kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, tame tarpe ir už šiurkščius – už sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sužalota keleivė, už pavojingą ir chuliganišką vairavimą iš jo buvo atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams, tačiau jis teigiamų išvadų iš to nepadarė, neužilgo po teisės vairuoti atgavimo padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, po to vėl buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas įvertino ir tai, kad A. V. darbas UAB „Kauno keliai“ kelio darbininku nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu.

7.7. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo bei jo termino parinkimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Baudžiamojo poveikio priemonė turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausme turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Šioje konkrečioje situacijoje, atsižvelgus į nuteistojo neatsargių ir neapdairių veiksmų skaudžias pasekmes bei vertinant šio neigiamą vairavimo patirtį, Kolegija konstatuoja, kad šios paminėtos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, jog minimalus BK 68 straipsnyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės terminas nebus pakankamas jai keliamiems tikslams pasiekti. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones prailgintina iki dvejų metų šešių mėnesių termino.