- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- II-97-208/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- K. Č.
sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant K. Č., pareiškėjo atstovei adv. Renatai Janušytei, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovui Tadeušui Buiko, nuk. J. Č.,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo K. Č. skundą, pareikštą Administracinei komisijai prie Vilniaus raj. savivaldybės tarybos dėl nutarimo panaikinimo, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-11-16 nutarimu pareiškėjas nubaustas įspėjimu už nusižengimo, numatyto LR ATPK 188 str. įvykdymą, t.y. už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d., apie 22 val., buvo nustatyta, kad K. Č. 2010 m. rugpjūčio 17 d. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą savo žmonos J. Č., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, pakeitė bendra nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spyną, dėl ko 2010 m. rugpjūčio 19 d., apie 18 val. 25 min., J. Č. negalėjo patekti į minėtą savo namą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti motyvuodamas tuo, jog ATPK 286 straipsnyje yra numatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą nutarime turi būti nurodyta: „(...) bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas." Mano, kad priimtame nutarime nebuvo nurodyti motyvai, t.y. nepateiktas byloje nustatytų aplinkybių motyvuotas vertinimas, kuris pagrįstų kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą. Be to, administracinė komisija ne tik nepateikė motyvuotų paaiškinimų, bet ir netinkamai nustatė bei tyrė byloje pateiktas aplinkybes. ATPK 272 straipsnis numato, kad „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus". Jis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pateikė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinei komisijai paaiškinimus, kuriuose išdėstė visas aplinkybes, tačiau į jo paaiškinimus nebuvo atsižvelgta. Savo paaiškinimuose jis nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen.. (duomenys neskelbtini) k.. (duomenys neskelbtini), jam ir J. Č. priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija nevertino bei neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktiniu bendroji jungtinė nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, be pagrindo nebuvo nustatyta reikšminga bylai aplinkybė, t.y., kad gyvenamasis namas priklausė tiek jam, tiek J. Č., o dėl to jo veiksmai buvo netinkamai įvertinti. Nurodo, kad J. Č. minėtame gyvenamajame name negyvena nuo 2010 m. gegužės 4 d., nemoka už komunalines paslaugas bei kitaip neprisideda prie bendro turto išlaikymo, bute nėra jos asmeninių ar vaikų daiktų, kuriuos išsivežė. 2010 m. gegužės 4 d. jis pakeitė lauko durų spyną todėl, kad iškilo grėsme turto saugumui, kadangi J. Č., be jo žinios, išsinešdavo daiktus. Civilinio kodekso 3.92 straipsnyje numatyta, kad kito sutuoktinio sutikimo nereikia, kai imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti. Taip pat, civilinių teisių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami savo pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5). Taigi, tiek remiantis minėta teisės norma, tiek bendrais teisės principais jis, siekdamas apsaugoti, tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti bendrą turtą pakeitė spyną. Be to, J. Č. padavė ieškinį į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši aplinkybė irgi nebuvo vertinta, todėl akivaizdu, kad Administracine komisija nenustatė faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad vyko ginčas dėl naudojimosi minėtu nekilnojamuoju daiktu - gyvenamuoju namu. ATPK 250 straipsnis numato aplinkybes, dėl kurių negalima administracinio teisės pažeidimo bylos teisena - kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta ATPK 188 straipsnio sudėtis, t.y., kad jis vykdė savo tikrąją ar tariamą teisę nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos. Nebuvo atskleista objektyvioji pažeidimo pusė, t.y. nenustatyta, kad administracinės teisės pažeidimas atsirado esant aktyviems jo veiksmams, dėl kurių buvo pažeistos J. Č. teisės ir atsirado žala. Taip pat, nebuvo atskleista subjektyvioji puse - tyčia.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovas prašo skundą atmesti paaiškindamas, jog įrodymų apie tai, kad pareiškėjas įvykdė nusižengimą, numatytą LR ATPK 188 str. byloje surinkta pakankamai, priimant nutarimą atsižvelgta į visas aplinkybes, todėl paskirta švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda.
Nuk. J. Č. prašo skundą atmesti paaiškindama, jog namas, kurio laukujų durų spyną pakeitė pareiškėjas priklauso jiems jungtinės nuosavybės teise. 2010-08-23 atvykusi pasiimti savo asmeninių daiktų, kadangi skyrybų proceso metu name gyventi negali, negalėjo įeiti, kadangi nieko jai nepranešant buvo pakeista spyna.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
LR ATPK 188 str. nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams <...>.
Sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą, šioje byloje būtina nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: ar namas jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir J. Č. ir ar pareiškėjas, pastarajai nepranešęs bei nesuderinęs, į namo lauko duris įdėjo naują spyną, nuo kurios rakto ši neturėjo.
Ištyręs byloje surinktą medžiagą teismas nustatė, jog namas, esantis Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjui bei jo žmonai J. Č.. Taip pat, nustatyta, to neneigia ir pats pareiškėjas, jog jis vienašališkai į minėto namo duris įdėjo naują spyną, o dėl to J. Č. negalėjo patekti į savo namus, vadinasi, savo veiksmais pareiškėjas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, suvaržė pastarosios teises.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais įvykdė nusižengimą, numatytą LT ATPK 188 str., o paskirtos nuobaudos dydis atitinka LR ATPK 30, 30² str. nuostatoms.
Pareiškėjo argumentai apie tai, kad priimant nutarimą nepilnai buvo įvertintos visos aplinkybės, o pats nutarimas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų atmestini, kadangi nutarime nurodytų duomenų apie padarytą pažeidimą pilnai pakanka, taigi, nutarimas atitinka LR ATPK 286 str. reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
K. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartį per 10 d. galima skųsti Vyriausiajam administraciniam teismui.