Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, I2-6125-386/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-08
Bylos Nr.: I2-6125-386/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00104-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas: J. S.
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savaivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I2-6125 -386/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00104-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 7.9; 41; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai šarkauskienei,

2021 m. birželio 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) Socialinio paramos skyriaus 2020-12-23 sprendimą ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2021-01-19 sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, jog 2020-12-03 A. S. paramos skyriui pateikė keturis skirtingus prašymus gauti socialinę paramą ir reikalaujamus duomenis. Tvirtina, jog materialinė padėtis sudarė pagrindą suteikti paramą, tačiau A. S. paramos skyriaus vedėja 2020-12-23 aktu atsisakė suteikti paramą. Argumentuoja, kad aktas netinkamai motyvuotas, todėl kuris prašymas buvo atmestas neaišku. Atkreipia dėmesį, jog atsisakymo priežastis grindžiama neatitinkančiais tikrovės duomenimis, kad vidutinės gautos pajamos viršijo nustatytą 2,5 VRP (312,50 Eur) dydį paramai gauti. Aktas nemotyvuotas ir neteisingas, paremtas klaidingais duomenimis, todėl naikintinas. Pažymi, jog 2020-12-22 pateikė skundą Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui dėl 2020-12-23 akto panaikinimo, tačiau Komisija 2021-01-19 sprendimu skundą atmetė. Mano, kad Komisija skundą nagrinėjo formaliai, skunde pateiktų aplinkybių visapusiškai neištyrė ir priėmė neteisingą sprendimą. Su sprendimu nesutinka. Argumentuoja, kad atsakovė pateiktame atsiliepime neatskleidė, kokiais įrodymais buvo vadovautasi dėl tariamų vidutinių pajamų 352,36 Eur gavimo; iš esmės objektyvus atsiliepimas Komisijai pateiktas nebuvo. Pažymi, kad Komisijos sprendime nėra duomenų, kokius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsakovei, oficialūs duomenys dėl realių pajamų gavimo liko neatskleisti. Tvirtina, kad dokumentai nebuvo įteikti, todėl išsamiai pasisakyti dėl tariamų duomenų galimybių neturi. Teigia, kad sveikatos būklė kritiškai bloga, todėl dalyvauti Komisijos paskirtame posėdyje negalėjo. Mano, kad Komisija vadovavosi ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia suinteresuotų asmenų informacija, kuri neatitiko realios tikrovės. Teigia, kad įvairios biurokratinių valdiškų įstaigų pažymos tapo priemone nesąžiningiems tikslams pasiekti; Komisija vadovavosi klaidingais, galima teigti suklastotais duomenimis. Tai nusikalstamos veikos požymiai. Atkreipia dėmesį, jog Komisija sprendime taip ir neišsiaiškino, kokios realios pareiškėjo pajamos turi būti vertinamos, menamos ar realios. Teigia, kad sprendimas praktiškai nemotyvuotas. Daro išvadą, kad Komisija skundą nagrinėjo šališkai.

Atsiliepimas

A. K. miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad sutinka su Komisijos sprendimu, kuris yra aiškus, motyvuotas; Komisija išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, atsakovės pateiktus argumentus ir įrodymus.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-12-23 sprendimo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021-01-19 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas iš prie administracinės bylos prijungtos Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus bylos Nr. AG2-200/13-2020 (toliau – ir Komisijos byla) nustatė, jog pareiškėjas atsakovei pateikė 2020-12-07 prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP12-29120, kuriuo prašė skirti materialinę paramą skalbimo mašinai įsigyti ir paaiškino, kad neteisėtai nusavintas visas pareiškėjo materialus turtas, daiktai, neteisėtai užvaldyti ir sunaikinti asmens dokumentai iki 2013 metų; nepagrįstai užkirsta teisė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, kas užkerta galimybę ginti pažeistas teises ir interesus; dėl nepagrįstų persekiojimų yra sutrikusi sveikata, ribota galimybė dirbti. A. S. paramos skyriaus 2020-12-23 sprendimu „Dėl materialinės paramos J. S.” atsisakė skirti pareiškėjui materialinę paramą gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis. Administracijos 2020-12-23 sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išraše pateiktus duomenis, pareiškėjo vidutinės 2019 m. gruodžio - 2020 m. lapkričio mėnesių pajamos per mėnesį (352,36 Eur senatvės pensija) viršija Tvarkos aprašo 28.4 papunktyje nustatytą 2,5 VRP (312,50 Eur) dydį šiai paramai gauti, todėl skirti materialinę paramą gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis nėra pagrindo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2020-12-23 sprendimu, pateikė skundą Komisijai. Komisija 2021-01-19 sprendimu pareiškėjo skundą dėl Administracijos 2020-12-23 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atmetė kaip nepagrįstą.

Kilusio administracinio ginčo kontekste, pažymėtina, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (E. S. pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Piniginės socialinės paramos teikimo principai, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teisės ir pareigos, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, rūšys, jų dydžiai ir teikimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau - ir PSPNGĮ). Be to, kaip teisingai nurodyta ginčijamuose sprendimuose, kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir teikimo (mokėjimo) tvarką Klaipėdos miesto savivaldybėje reglamentuoja Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-04-09 sprendimu Nr. T2-53 (toliau - ir Tvarkos aprašas). Savivaldybės piniginę socialinę paramą teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, ir savivaldybės tarybai yra suteikta teisė tvirtinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą (PSPNGĮ 4 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Tvarkos aprašo 3.4 papunktį viena iš materialinės paramos rūšių - materialinė parama gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 84 punktu kreipdamasis dėl materialinės paramos, asmuo užpildo prašymą atitinkamai materialinei paramai gauti (išskyrus Tvarkos apraše numatytus atvejus, kai prašymas neteikiamas), pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir visus dokumentus (duomenis), reikalingus atitinkamai paramai gauti, bei duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą PSPNGĮ 14 straipsnyje (kai paramai skirti teikiami duomenis apie turimą turtą), išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Tvarkos aprašo 28.4 papunktyje įtvirtinta, kad teisę į materialinę paramą gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis turi bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu vidutinės mėnesio pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį, vienam asmeniui per 12 praėjusių mėnesių iki kreipimosi yra ne didesnės kaip 2,5 VRP dydžio (312,50 Eur).

Komisijos byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020-12-21 duomenimis, pareiškėjui nuo 2019-12-01 iki 2020-11-30 priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos vidutinis pajamų dydis sudaro 352,36 Eur (324,43 Eur + 354,23 Eur + 356,05 Eur + 354,30 Eur + 354,62 + 355,31 Eur + 354,35 Eur + 356,09 Eur + 354,41 Eur + 354,41 Eur + 354,41 Eur + 355,69 Eur). Be kita ko, Komisijos duomenys patvirtina, kad nurodytais duomenimis vadovavosi atsakovė priimdama ginčijamą 2020-12-23 sprendimą, t.y., atsakovė 2021-01-14 Komisijai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjui priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos pajamų vidutinis dydis nuo 2019-12-01 iki 2020-11-30 skaičiuotas remiantis per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo duomenimis apie jam išmokėtas senatvės pensijos sumas, laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2020-11-30 ir vadovaujantis PSPNGĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 8 ir 9 dalimis. Teismas pažymi, kad ginčijamame Komisijos sprendime yra aiškiai pateikti skaičiavimai pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo duomenimis apie pareiškėjo nuo 2019-12-01 iki 2020-11-30 kas mėnesį gaunamą senatvės pensiją. Nurodytų duomenų pareiškėjas neginčija ir neteikia juos paneigiančių įrodymų. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Komisijos skaičiavimai atlikti teisingai. Taigi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2020-11-30 kas mėnesį priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos pajamų vidutinis dydis yra 352,36 Eur.

Pažymėtina ir tai, jog Komisija ginčijamame sprendime įvertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog iš pareiškėjui mokamos senatvės pensijos yra daromos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimus, asmens prašymus išskaityti apmokėjimą už išlaikymą globos įstaigoje ir kt., todėl faktiškai pareiškėjui išmokamos senatvės pensijos išmokos yra mažesnės. Įvertinus nurodytus duomenis, sutiktina su pareiškėju, kad realiai jo gaunamos pajamos yra mažesnės nei Tvarkos aprašo 28.4 papunktyje nustatytas dydis (312,50 Eur), t.y., atlikus anksčiau aptartas išskaitas, pareiškėjo faktiškai per mėnesį gaunamų pajamų vidurkis yra 246,65 Eur. Kita vertus, sutiktina su Komisijos sprendimo išvadomis, jog ginčui aktualūs teisės aktai (PSPNGĮ, Tvarkos aprašas) nenumato, kad prieš apskaičiuojant asmens vidutines mėnesio pajamas iš jų turi būti išskaičiuojamos daromos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimus, asmens prašymus išskaityti apmokėjimą už išlaikymą globos įstaigoje ir pan.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovė padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo vidutinės mėnesio pajamos ir vidutinė pareiškėjo per mėnesį gaunamų pajamų suma yra 355,69 Eur. Taigi, pareiškėjo laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2020-11-30 priskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos pajamos viršijo Tvarkos aprašo 28.4 papunktyje nustatytą dydį, kuris tuo metu buvo 312,50 Eur. Dėl nurodytos priežasties atsakovės sprendimas atsisakyti teikti pareiškėjui materialinę paramą yra teisėtas ir pagrįstas.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos šališkumu, subjektyvumu, teismo vertinimu, nušalinimas galėtų būti laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti tam tikrą sprendimą priėmusio subjekto nešališkumu ar suinteresuotumu, todėl visais atvejais abejonės dėl sprendimą priėmusio subjekto nešališkumo ar suinteresuotumo turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Kaip matyti iš skundo turinio, teiginius dėl Komisijos šališkumo pareiškėjas iš esmės grindžia abejonėmis dėl atliktų procesinių veiksmų. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog asmuo nesutinka su tam tikrais priimtais sprendimais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad juos priėmę subjektai buvo šališki. Pareiškėjas su skundu aplinkybių dėl Komisijos šališkumo, subjektyvumo pagrindžiančių įrodymų neteikia. Iš skundo turinio nėra aišku, kurie Komisijos nariai, ir dėl kokių priežasčių, laikytini šališkais, subjektyviais, kokie veiksmai pareiškėją diskriminavo ir pan. Byloje nėra surinkta aplinkybių, kurios duotų pagrįstą pagrindą išvadai, jog konkretūs sprendimus priėmę subjektai yra suinteresuoti, arba kad egzistuoja aplinkybės, draudžiančios jiems priimti atitinkamus sprendimus. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Komisijos šališkumo, subjektyvumo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

TeisėjaLaimutė Jokubauskaitė