Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „S“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2024-07-14 23.23 val., atvykusi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą adresu (duomenys neskelbtini), pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė nekaltą asmenį ir pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. kad 2024-07-13 apie 22:00 valandą adresu (duomenys neskelbtini), asmuo, kurio vardas ir pavardė E. D., sudavė jai vieną kartą kumščiu į veido sritį, po ko ji nugriuvo, dėl ko asmuo pradėtas persekioti, t. y. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26886-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1d. ir taikytos procesinės prievartos priemonės,

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat ji pagrįsdama ir detalizuodama 2024-07-14 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apie žinomai nebūtą nusikaltimą pateiktą melagingą informaciją, ikiteisminio tyrimo 01-1-26886-24 metu, 2024-07-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apklausiama liudytoja ir būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.1 d. už melagingų parodymų davimą, davė faktinės tiesios neatitinkančius, tai yra melagingus parodymus, parodydama kad: <<...2024-07-13 dieną apie 22:00 valandą man paskambino į mobilaus ryšio telefoną E. D., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad aš išeičiau į gatvę. Po poros minučių aš išėjau į gatvę ir pamačiau ten E., stovintį brome adresu (duomenys neskelbtini), aš prie jo priėjau ir jis man iš dešinės rankos kumščio vieną kartą sudavė į veido sritį, po ko aš nukritau...>>, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jos nurodytą dieną ir laiku E. D. buvo kitame mieste.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

2025 m. kovo 20 d. apklausta įtariamoji parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir nori parodyti, kad narkotinių medžiagų ji nevartoja, psichinėmis ligomis neserga. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių gali paaiškinti, kad E. D. ji pažinojo. Susipažino su juo 2024 metų vasarą. Susipažino su juo per draugę A., pavardės jau neprisimena. Su E. nuo pat pradžių bendravimas nesusiklostė. Jie konfliktavo dėl A.. E. jai dažnai skambino, numerį jam davė A., jei neklysta. E. jai kai skambindavo, tai visą laiką buvo nepatenkintas, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, grasino, sakė nesikišti i jo ir A. santykius ir panašiai. Vieną vakarą, tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, E. jai daug kartų skambino ir vis įžeidinėjo, grasino. Ji, neapsikentusi, supykusi ant jo, paskambino į policiją ir pasakė, kad jis jai sudavė. Nors to nebuvo. Buvo pradėtas dėl to ikiteisminis tyrimas, kur ji buvo įspėta už melagingų parodymų davimą, buvo apklausta liudytoja ir pripažinta nukentėjusiąja. Supranta, ką padarė. Kad apkaltino žmogų tuo, ko jis nepadarė. Bet tada, būdama pikta, taip padarė, galvoja pakeršys jam. Labai gailisi, kad taip pasielgė, supranta, kad turi už tai atsakyti. Sutinka E. atlyginti moralinę žalą, tačiau ne iš karto, o per tris mėnesius, tai yra iki 2025 metų birželio mėnesio 30 dienos. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusysis E. D. 2025 m. kovo 14 d. parodė, kad 2024 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis buvo apklaustas įtariamuoju, jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vėliau minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad tos veikos, kuria buvo įtariamas, jis nepadarė. Nori parodyti, kad dėl to buvo suvaržytos jo teisės, kadangi buvo paskirta kardomoji priemonė, jis negalėjo niekur išvykti. Buvo pažeistos kaip žmogaus jo teisės. Dėl to nukentėjo jo reputacija, turėjo lankytis policijos įstaigoje, bendrauti su pareigūnais. Išgyveno didelius nemalonumus, buvo visą laiką įtampoje. Dėl to nukentėjo jo sveikatą, vartojo alkoholį, gydėsi ligoninėje dėl to. Dėl to, kad jį melagingai įskundė, jaučiasi nukentėjęs, todėl prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Taip pat patyrė dėl to moralinę žalą, dėl kurios irgi norės reikšti civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį norės reikšti 1500 eurų sumai.

2024 m. liepos 14 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką kaltinamoji parodė, kad 2024 m. liepos 13 d. apie 22:00 valandą adresu (duomenys neskelbtini) asmuo kurio vardas ir pavardė E. D. jai sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį po ko ji nugriuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo parodymais, teisių išaiškinimo protokolais, pareiškimu, kaltinamosios parodymais, viešbučio pateikta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, taip pat sutiko atlyginti civilinį ieškinį.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarė 2 tyčinius nesunkius nusikaltimus, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę – neteista, dirbanti. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Už kiekvieną nusikaltimą skiriama po 10 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros įpareigojant tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam E. D. padarytą neturtinę žalą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, teismas sprendžia, dalinio sudėjimo būdu subendrinti paskirtas bausmes. Galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės pribojimas be intensyvios priežiūros įpareigojant tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam E. D. padarytą neturtinę žalą.

Nukentėjusysis pareiškė 1 500 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamoji sutiko atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys tenkinamas.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant: tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam E. D. padarytą neturtinę žalą.

M. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant: tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam E. D. padarytą neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti paskirtas bausmes ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam E. D. padarytą neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant: tęsti darbą, jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam E. D. padarytą neturtinę žalą.

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. S. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nukentėjusiojo E. D. naudai.

Išaiškinti kaltinamajai, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.