- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- 1-49-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25038-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kaltinamasis
- G. R.
- Advokatai
- Alvydas Kvaš
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
g.r., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie SADM, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas užsienio valstybėse: Austrijoje 2005 m. rugsėjo 22 d. už miegojimą palapinėje, Ispanijoje 2018 m. spalio 31 d. už valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą jam,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 15 d., apie 04.30 val., prie baro "(duomenys neskelbtini)" įėjimo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu tyčia du kartus kumščiais sudavė į veidą R. A. bei tris kartus spyrė jam į kojas, padarydamas nukentėjusiam minkštųjų audinių patinimą kairiame skruoste bei dešiniame žande, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. R. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad birželio 16 d. su draugais atėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Buvo jau neblaivus. Nusipirko alaus. Prie baro sėdėjo dvi merginos, todėl prisėdo prie jų. Viena iš draugių pasakė, kad nebelįstų prie kitos merginos arba pasakys apsaugai. Mano, kad jai nepatiko, kad jis prisėdo prie jos draugės, todėl ji nuėjo ir pasakė apsaugai. Atėjęs apsaugos darbuotojas liepė nebelįsti prie merginos. Jis kalbėjosi su ja toliau, todėl buvo išmestas. Išmestas trenkė vieną kartą į duris. Atėjo apsaugos darbuotojas ir abu pradėjo diskutuoti. Tikrai nesudavė jam į veidą. Nepamena, kad būtų kritę. Atvykęs apsaugos darbuotojas čiupo už kaklo ir pradėjo smaugti, o jis atsigulė ant žemės. Jam jau ėmė trūkti oro, todėl trenkė jam per rankas. Apsaugos darbuotojui plyšo visas švarkas nuo smaugimo. Vyrukas tikrai persistengė. Pripažįsta, kad išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Gali būti, kad mosikavo rankomis ir sulaikomas spardėsi. Spyrė gulėdamas ant žemės ir būdamas surakintas. Nežino, kodėl spyrė. Kiek žino, apsaugos darbuotojas darėsi ekspertizę, todėl būtų įdomu pamatyti, kur yra jo sužalojimas. Jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau yra tikras, kad apsaugos darbuotojui į veidą jis nesudavė. Gaila, kad nėra to patvirtinančio įrašo. Turėjo teistumą prieš 14 metų, buvo teistas Austrijoje ir Ispanijoje. Jo nuomone, nukentėjusiojo prašoma 600 Eur neturtinės žalos suma yra ženkliai per didelė. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. A. parodė, kad įvykis buvo šių metų birželio 15 dieną, apie 4 ryto. Dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, priėjo mergina ir pasakė, kad neblaivus klientas kabinėjasi. Priėjo, asmuo (kaltinamasis) lindo prie merginų, paprašė pasitraukti ir jis pasitraukė. Po kelių minučių jis vėl priėjo prie merginų, bendravo baksnodamas, matė, kad kyla konfliktas. Kai priėjo, mergina ėmė šaukti, kad išvestume neblaivų asmenį. Kaltinamasis jį užgauliojo, bet išėjo iš baro. Išėjo ir sustojo už durų, kad asmuo negalėtų vėl grįžti į vidų. Kaltinamasis buvo labai agresyvus, kai pradėjo filmuoti, jis nusiramino, bet girdisi, kad sakė „supisčiau tave“ ir pan. Paspaudė apsaugos iškvietimo pultelį ir nustojo filmuoti. Asmuo elgėsi agresyviau, paskambino į policiją, jis priėjo, trenkė į dešinį skruostą, buvo šoke, asmuo atsitraukė ir priėjęs dar kartą abiem rankom jam trenkė. Aplinkui stovėjo žmonės, matė. Teko asmenį sulaikyti, paguldė ant žemės, atvyko apsaugos darbuotojai, uždėjo antrankius. Pasodintas ant suoliuko asmuo dar kelis kartus jam spyrė į kojas. Policija išsivežė sulaikytą asmenį, o jis po darbo nuvyko į ligoninę. Mano, kad asmuo taip elgėsi, nes buvo padauginęs alkoholio. Agresija buvo tik jo atžvilgiu, gal todėl, kad paprašė išeiti iš baro ir nesikabinėti prie merginų. Nematė aplinkinių reakcijos. Sulaikant jam pagelbėjo kitas apsaugos darbuotojas, kuris dirba kitame bare ir, kaip suprato, po darbo ėjo namo. Jis padėjo prispausti kaltinamąjį prie žemės ir palaikyti, kol atvažiavo apsauga. Sulaikymas vyko gal 5 ar 10 minučių, buvo streso būsenoje, negali pasakyti, kiek laiko praėjo. Pradžioj paėmė už liemens, kaltinamasis pradėjo priešintis, todėl paėmė už kaklo. Nesmaugė, tik laikė prispaudęs. Nerodė sužalojimų kojoje specialistui. Kaltinamasis suplėšė jo švarką, perplėšė kairę rankovę. Švarko vertė 100 eurų. Įsigijimo dokumentų neturi. Švarkas buvo praradęs formą, todėl jį išmetė. Pareigūnams, kurie atvyko į įvykio vietą, švarką parodė. Tyrėjai švarko neprašė. Žmogus jam sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir vidinį. Jis jautrus, paskui nemiega po tokių įvykių. Merginų kontaktų neužrašė, kol sulaikė kaltinamąjį, jos išėjo iš baro. Neturi kontaktų to žmogaus, kuris padėjo sulaikyti kaltinamąjį. Kaip kaltinamasis spyrė, matė kitas apsaugos darbuotojas. Buvo dar moteris, kuri matė, bet kaip suprato, bijojo duoti parodymus. Klausė dėl vaizdo įrašo. Ne visos kameros veikia vienu metu, tuo metu kamera lauke neveikė. Nežiūrėjo vaizdo įrašų, neturi priėjimo prie jų.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. U. parodė, kad pažįsta R. A., kartu dirba. Kaltinamojo nepažįsta, neteko susidurti. Įvykio dieną buvo bare, leido laisvalaikį, pamatė, kad kolega išlydėjo kažkokį asmenį, po kurio laiko išėjo parūkyti (lauke į dešinę pusę). Lauke pamatė konfliktą – kaltinamasis necenzūriniais žodžiais vadino darbuotoją. Apsaugos darbuotojas nieko nedarė, kol jam netrenkė į veidą. Matė, kad kaltinamasis sudavė abiem rankomis į veido sritį. Spyrė koja kokius tris ar keturis kartus. Abu nugriuvo ant žemės. Kol atvyko apsauga, abu gulėjo ant žemės. Nuo nugriuvimo iki apsaugos atvykimo praėjo gal 10 minučių. Matė, kad kaltinamasis sulaikytas spardėsi, ar pataikė ir kaip stipriai, nematė. Nežino, ar tuo metu veikė kamera lauke. Kameros tai veikia, tai neveikia. Už tai atsakingas šeimininkas G. M.. Jis buvo gal pusantro metro nuo nukritimo vietos. Buvo natūralus apšvietimas, švito. Jis priėjo, padėjo palaikyti kaltinamąjį, dar priėjo vienas žmogus, kuris dirba kitame bare, kažkokia mergina dar matė. Atvyko apsauga, uždėjo antrankius, pasodino asmenį ant suoliuko. Kol atvyko policija, asmuo toliau įžeidinėjo, kiek pamenu, dar spyrė koja nukentėjusiajam.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. R. parodė, kad jis labiau prisimena konfliktą tarp asmens, esančio už durų (liudytojo K. B.), ir sėdinčio jam iš kairės pusės (kaltinamojo). Konfliktas kilo vasaros naktį bare „(duomenys neskelbtini)“. Gavo pranešimą, kad susimušė apsaugos darbuotojas ir klientas. Atvyko kartu su pareigūnu K. Č.. Kai atvyko, G. R. jau buvo sulaikytas, uždėti antrankiai. Nusivedė jį į savo automobilį ir ėjo aiškintis su apsaugos darbuotojais. Darbuotojai paaiškino, kad G. R. puolė apsaugos darbuotojus. Jis matė tik vieną apsaugos darbuotoją, kuris sėdi už durų. Kitas darbuotojas, galbūt, buvo viduje. Nusivedus G. R. į automobilį, apsaugos darbuotojai pasakė, kad rašys pareiškimą. Jis liko su G. R. tarnybiniame automobilyje. Jo kolega nuėjo priimti pareiškimo iš nukentėjusiųjų apsaugos darbuotojų. Jis jokio konflikto jau nematė, nes atvykus, jis jau buvo sulaikytas. Atvykus kaltinamasis grasino ir keikėsi, buvo neblaivus, agresyvus. Tarnybinį pareiškimą dėl konflikto rašė K. Č.. Savo kolegos tarnybinio pareiškimo nematė. K. B. paaiškino, kad su G. R. įvyko tiesioginis konfliktas. Daugiau asmenų nepamena. Nukentėjusysis buvo asmuo, kuris yra už durų, nes buvo pulta prieš jį. Kai jie atvažiavo, prie G. R. buvo 4 apsauginiai. Negali pasakyti, ar ant apsauginių buvo sužalojimai, nes buvo tamsu. Negali pasakyti, kuris darbuotojas rašė pareiškimą, nes ne jis jį priėmė. Atvykus į įvykį, pašalinių žmonių buvo. Duomenų iš aplinkinių žmonių nerinko. Negali pasakyti, kur prasidėjo konfliktas. Daugiausiai su žmonėmis bendravo kolega K. Č.. Kokiais žodžiais kaltinamasis grasino, nepamena. Jų kameros atvykus buvo įjungtos. Jis už kameras neatsakingas. Jei jų reikia, jas galima peržiūrėti. Negali pasakyti, kiek vaizdo įrašai yra saugomi. Taip, ir vaizdas turėtų kamerose būti. Teisėjui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi ir tikslesni. Tyrėja jam nurodė R. A.. To asmens jis nežinojo, žando nematė ir neprisimena. Jis davė parodymus pagal K. Č. tarnybinį pranešimą. Per penktadienį ir šeštadienį būna 3-4 panašūs iškvietimai. Tokių iškvietimų būna ir šiokiadieniais. Galimai sužalotą apsaugos darbuotoją jis matė, bet akivaizdžių sužalojimų ne. Apsaugos darbuotojas teigė, kad G. R. buvo jį užsipuolęs. Liudytoją K. B. labiau prisimena nei nukentėjusį asmenį.
Teismo posėdžio metu liudytojas K. B. parodė, kad G. R. jam matytas vieną kartą. Už nugaros sėdintį asmenį žino iš matymo, nes jis yra baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas. Jis dirba baro „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi. Tai yra tas pats pastatas, kuriame yra baras „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jų baro išėjimas yra į Žvejų g., o „(duomenys neskelbtini)“ išėjimas yra į (duomenys neskelbtini) pusę, (duomenys neskelbtini) g. Įvykis įvyko šių metų birželio viduryje, apie 4 val. ryto. Baigė darbą, savo automobilį buvo palikęs netoli (duomenys neskelbtini), buvusio „(duomenys neskelbtini)“ pastato esančioje aikštelėje. Atstumas iki „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 30 metrų. Jau ketino važiuoti, bet išgirdo riksmus ir šauksmus, kad kažkas daužo duris. Suprato, kad kažkas vyksta ten. Priėjęs pamatė, kaip G. R. trankė duris ir rėkė. Kartu buvo ir dar keletas žmonių. Tuo metu, kai jis atėjo, apsaugos darbuotojas buvo išėjęs tarp durų. Apsaugos darbuotojas buvo atsisukęs veidu į (duomenys neskelbtini) ir į kaltinamąjį. Kaltinamasis necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ir grasino apsaugos darbuotojui. Kaltinamasis vartojo žodžius „utele“, rusiškus keiksmažodžius. Buvo tokie pasakymai: „tu esi suaugęs žmogus, bet jau toks supuvęs“, „kai tu pateksi į kalėjimą, tave padarys gaidžiu“. Taip, tam tikra prasme, tai skambėjo kaip grasinimas. Tai tęsėsi maždaug 10 minučių. Tai buvo neadekvataus žmogaus elgesys. Apsaugos darbuotojas su išmaniuoju telefonu viską filmavo. Jis nefilmavo. Kaltinamasis vis labiau agresyvėjo. Viskas baigėsi tuo, kad kaltimasis pradėjo smūgiuoti. Jis smūgiavo iš karto dviem rankomis į paakius iš apačios į viršų. Tuomet apsaugos darbuotojas jį apglėbė ir jie atsisėdo į tarpdurį. Po to jie atsigulė, apsaugos darbuotojas buvo jį apglėbęs, stengėsi jį sulaikyti. Apsaugos darbuotojas nukrito ant nugaros, o kaltinamasis – ant jo. Jie abu gulėjo, bet kažkoks veiksmas vyko. Jie nesivartė, bet apsauginis R. A. norėjo kažką padaryti su rankomis. Mano, kad norėjo užlaužti rankas. Kaltinamasis smogė vieną kartą dvigubą smūgį. Dar matė kaip spyrė 2-3 kartus į kojas. Daugiau suduotų smūgių nematė. Jis padėjo kaltinamąjį sulaikyti: paėmė ranką. Šalia stovintis vaikinukas, pamatęs, kad jis bando padėti sulaikyti, pasakė, kad jis nesikištų, kad jie patys išsiaiškins. Tas asmuo jam nebuvo pažįstamas. Suprato, kad jis yra kartu su kaltinamuoju. Bet jis griežtai jam atsakė ir asmuo atsitraukė. Išėjo apsaugos darbuotojas su antrankiais, juos uždėjo kaltinamajam ir pasodino jį ant suolo. Dar vienas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas jam buvo pažįstamas iš matymo. Jis šalia dirba, todėl „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus iš matymo pažįsta. Dar vienas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas tuo metu stovėjo šalia. Vėliau jis įsikišo. Darbuotojas laikė kaltinamajam rankas. Jis padėjo uždėti antrankius, bet antrankius uždėjo apsaugos darbuotojas. Kai kaltinamajam buvo uždėti antrankiai, jis buvo pasodintas ant suolo priešais duris. Neužfiksavo, kas kaltinamąjį pasodino ant suolo. Kaltinamasis toliau plūdosi. Baro apsaugos darbuotojui R. A. buvo trenkta į veidą. Kai kaltinamasis buvo sulaikytas su antrankiais, R. A. stovėjo šalia. Kaltinamasis spardėsi, nenurimo. Kiek pamena, kaltinamasis spyrė į koją apsaugos darbuotojui R. A.. Atvykus policijai, policijos pareigūnas su juo kalbėjosi. Policijos pareigūnai buvo du, bet nepamena, kuris kalbėjo. Jis davė savo kontaktus, kad susisiektų. Prieš tai čia buvęs pareigūnas jam matytas, nes jis jį dažnai mato. Davus kontaktus, jo dalyvavimas tuo ir pasibaigė. Ikiteisminiame tyrime buvo iškviestas paliudyti. Konflikto pradžios nematė, bet agresija buvo nukreipta tiesiogiai į apsaugos darbuotoją. Praėjo 4 mėnesiai, todėl visų aplinkybių konkrečiai negali prisiminti. Aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Į sužalojimus neatkreipė dėmesio, jam svarbiausia buvo, kad nesuluošino, nenužudė žmogaus.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas K. Č. parodė, kad baras „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinomas. Kai atvyko, vienas žmogus jau buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo ekipažo, o kitas - turėjo pretenzijų. Kaltinamąjį prie žemės prispaudusį laikė kažkas iš apsaugos ekipažo. Įtariamasis buvo sulaikytas, iš nukentėjusiojo paimtas pareiškimas. Sulaikytasis buvo agresyvus, keikėsi, o nukentėjusysis buvo šoko būsenoje. Kaltinamasis buvo labai neramus, spardėsi, keikėsi, šūkavo gana garsiai. Nepamena, ar buvo sužalojimai ant asmens, parašiusio pareiškimą. Jis daugiau bendravo su nukentėjusiuoju ir liudininkais. Nukentėjusysis aiškino, kad jam buvo trenkta į veido sritį, draskėsi. Liudytojai buvo prie jo priėję bei teigė, kad matė įvykį. Nepamena, kiek liudytojų buvo. Užfiksavo visus liudytojus, kurie sakė, kad matė įvykį. Negali pasakyti, kodėl įvyko konfliktas. Neužfiksavo apsaugos darbuotojų. Jie buvo nuvykę su „Body“ kameromis.
Iš 2019 m. birželio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuotos R. A. sužalojimo aplinkybės bei jo parodymai (1 t., 1-4 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. birželio 15 d. 04.30 val. gautas pranešimas iš privataus asmens, kuris nurodė, jog prie baro „(duomenys neskelbtini)“ konfliktuoja du asmenys, vyras agresyviai nusiteikęs (1 t., 15-19 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. birželio 15 d. 06.19 val. gautas pranešimas, kad 2019 m. birželio 15 d., į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko R. A., kuris nurodė, kad jis bare (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nukentėjo nuo nepažįstamo asmens. Diagnozė – veido sumušimas (1 t., 20-21 b. l.).
Iš 2019 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. nustatyti šie sužalojimai: minkštųjų audinių patinimas kairiame skruoste bei dešiniame žande. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 27 b. l.).
Iš 2019 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD optinė duomenų laikmena, kurioje užfiksuota kaip G. R. rankomis gestikuliuoja bei įžeidinėja apsaugos darbuotoją (1 t., 29-30 b. l.).
Iš 2019 m. birželio 21 d. akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį R. A. ir kaltinamąjį G. R., nukentėjusysis patvirtino, jog G. R. sudavė jam abiem kumščiais į veidą bei 3 kartus spyrė į koją; kaltinamasis G. R. parodė, kad šiam vyrui kumščiais nesudavė ir į kojas nespyrė (1 t., 39-40 b. l.).
Iš 2019 m. birželio 15 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 163 išvados matyti, kad G. R. nustatytas sunkus girtumas (1 t., 94 b. l.).
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismo nuomone, kaltinamojo G. R. versija, jog jis nukentėjusiajam kumščiais į veidą netrenkė yra paneigta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo teisme duotais parodymais apie tai, kad jam dirbant bare „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, kaltinamasis kabinėjosi prie bare esančių merginų, todėl jį išprašė lauk. Išėjus iš baro, jis sustojo už durų, kad kaltinamasis negalėtų vėl grįžti į vidų. Kaltinamasis buvo labai agresyvus, kai pradėjo filmuoti, jis nusiramino, bet vis tiek jį užgauliojo įvairiais žodžiais. Jis paspaudė apsaugos iškvietimo pultelį ir nustojo filmuoti. Tada kaltinamasi pradėjo elgtis agresyviau, jis paskambino į policiją, ir tada kaltinamasis priėjo, trenkė į dešinį skruostą, jis buvo šoke, o asmuo atsitraukė ir priėjęs dar kartą abiem rankomis jam trenkė. Teko kaltinamąjį sulaikyti, jį paguldė ant žemės, atvyko apsaugos darbuotojai, uždėjo antrankius. Pasodintas ant suoliuko, kaltimasis dar kelis kartus jam spyrė į kojas. Tokias pat įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, jo nurodytas aplinkybes apie kaltinamojo agresyvumą iki smurto panaudojimo patvirtina vaizdo įrašo turinys, o liudytojų A.L. U. ir K. B. parodymai, kuriais teismas vėlgi neturi pagrindo netikėti (byloje nėra duomenų, jog minėti asmenys turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį ar būtų suinteresuoti jo nuteisimu), patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie smūgių sudavimą, kaltinamojo paguldymą ant žemės ir sulaikymą bei spardymąsi. Be to, apie kaltinamojo agresyvumą įvykio vietoje patvirtina liudytojų policijos pareigūnų A. R. ir K. Č. parodymai bei įvykio suvestinės duomenys. Pažymėtina ir tai, kad pagal ligoninės pranešimą nukentėjusysis dėl sužalojimų į ligoninę kreipėsi 2019 m. birželio 15 d. 05.17 val., praėjus tik šiek tiek daugiau nei 40 minučių po įvykio, o iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad nukentėjusysis gydytojo buvo apžiūrėtas 05.30 val., kuris objektyviai nustatė kairio skruostikaulio srities paraudimą ir dešinio žando srities patinimą ir diagnozavo kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą. Įvertinęs medicininius dokumentus, specialistas išvadoje nurodė, kad minėti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje, paveikus galvą kietais bukais daiktais ir jie padaryti iki 2019 m. birželio 15 d. 05.30 val., t.y. kreipimosi į gydymo įstaigą. Beje, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys su priedais patvirtina, kad gydymo įstaiga realiai nukentėjusiajam suteikė 15,26 Eur vertės priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugą.
Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis G. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 15 d., apie 04.30 val., prie baro "(duomenys neskelbtini)" įėjimo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu tyčia du kartus kumščiais sudavė į veidą nukentėjusiajam R. A. bei tris kartus spyrė jam į kojas, padarydamas nukentėjusiam minkštųjų audinių patinimą kairiame skruoste bei dešiniame žande, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo G. R. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis G. R. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kita vertus, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 15 d. 04.33 val. iki 2019 m. birželio 16 d. 13.10 val. (2 dienos).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100,00 Eur turtinės žalos dėl suplėšyto švarko ir 600,00 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl streso, skausmo ir dvasinių išgyvenimų, atlyginimo.
Nors nukentėjusysis nepateikė į bylą švarko įsigijimo dokumentų, tačiau, tai, kad švarkas buvo suplėšytas būtent sulaikant kaltinamąjį G. R., teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis bei nukentėjusysis. Pažymėtina, jog nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų ar kitų daikto įsigijimą patvirtinančių dokumentų, manydami, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodyta suplėšyto švarko verte, kuri nustatyta įvertinus jo pirkimo kainą ir nusidėvėjimą, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, t. y. jam priteistina 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teismui taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų (smūgių kumščiais į veidą ir spyrimo į kojas) nukentėjusiajam R. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, t. y. jam priteistina 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato pateiktų duomenų (1 t., 176-178 b. l., 2 t., 7-10 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis R. A. atstovo advokato pagalbai apmokėti turėjo 270,00 Eur išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio surašymu, atstovavimu teisiamuosiuose posėdžiuose. Šis nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš nuteistojo G. R..
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 15,26 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo R. A., kurį sužalojo kaltinamasis G. R., gydymu, atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 15 d. 04.33 val. iki 2019 m. birželio 16 d. 13.10 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. iš nuteistojo G. R. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. iš nuteistojo G. R. 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo G. R. 15,26 Eur (penkiolika eurų ir 26 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.