- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-455-175-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- K. V.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Egidijus Milašius
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-175/2011
Teisėjas Dainius Ročys Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00136-2010-2
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, nuteistajam V. V., nukentėjusiajam K. V., jo atstovui advokatui Egidijui Milašiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. V. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su 2011-02-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinė bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo. Pritaikius jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per 5 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš V. V. priteista 2000 Lt K. V. naudai neturtinei žalai atlyginti, 500 Lt už turėtas išlaidas advokato darbo paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus, 2010-08-15 apie 13 val. name, esančiame mieste, ir jo kieme panaudojo fizinį smurtą K. V. atžvilgiu, spardė jį kojomis, kompiuterio kėde bei skalbinių džiovykla smūgiavo į įvairias kūno vietas, sudavė smūgį ranka į galvą, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, tuo padarė K. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo K. V. atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam K. V., ir K. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo tenkinti pilnai. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nėra jokių detalių motyvų ir išvadų, pagrindžiančių aplinkybę, kodėl teismas priteisė nukentėjusiajam tik 2000 Lt neturtinės žalos. Teismas neįsigilino į tai, kad V. V. pastoviai kelia konfliktus namuose ir daro psichologinį poveikį nukentėjusiajam. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo ilgalaikis jo amoralaus piktavališko elgesio prieš nukentėjusįjį rezultatas. Be to, V. V. jau du kartus padarė ATPK 183 str. numatytą pažeidimą, tame tarpe ir pakartotinai po nusikalstamos veikos padarymo. Tokia nuteistojo V. V., kuris kartu yra ir nukentėjusiojo tėvas, nusikalstama smurtinė veika prieš ligotą, didesne dalimi nedarbingą žmogų, kuriam yra įgimta širdies liga, diagnozuota aortos vožtuvinė stenozė, pirminė arterinė hipertenzija, nerimo sutrikimai, lengvas protinis atsilikimas, be to, vožtuvinės aortos stenozė pakeista homotransplantantu (b.l. 113), rodo nuteistojo atliktos veikos pavojingumą prieš neįgalų žmogų, kuriam ir be jokio pašalinio poveikio reikalingas padindintas dėmesys ir rami aplinka. Artimo žmogaus smurtavimas prieš dalinai neįgalų nukentėjusįjį nuo mažens (priedas Nr. 3) ir dėl to kilusios nusikalstamos veikos pasekmės turėjo būti deramai, teisingai kompensuotos, kad atitiktų CK 6.250 str. 2 dalies nuostatas bei teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo K. V. atstovo apeliacinis skundas atmestinas.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.
Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad nukentėjusysis K. V. dėl patirtų sužalojimų, dėl neteisėtų V. V. veiksmų kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nukentėjusiojo asmenybę, t.y., kad jis yra silpnos sveikatos. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad civiliniame ieškinyje nurodyta 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 2000 Lt.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam K. V.. Specialisto išvadoje Nr. G2151/10(02) konstatuota, kad K. V. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, nugaroje, blauzdose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 4, 5). Taigi nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas nesukėlė ilgalaikių sveikatos sutrikimų, sunkių pasekmių. Anot nukentėjusiojo atstovo, teismas neįsigilino į tai, jog nuteistasis pastoviai namuose kelia konfliktus ir daro psichologinį poveikį nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala atlyginama tik dėl konkretaus nusikaltimo, t.y., būtent dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o ne dėl ankstesnių V. V. veiksmų, psichologinio smurto. Todėl teismas neturėjo pagrindo šių aplinkybių vertinti. Aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas prieš ligotą asmenį, apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. V. priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos nepažeidžiant BPK 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.250 str. 1 d., 2 d., 6.282 str. nuostatų, apibūdinančių neturtinės žalos turinį bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam K. V. yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose. Todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas, jo didinti nėra pagrindo.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta sąskaita faktūrą AdEM Nr. 0030 ir pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 534832, kad advokatui E. Milašiui buvo sumokėta 500 Lt už teisinę pagalbą. Iš to seka, kad nukentėjusysis išreiškė valią, jog ši suma būtų priteista iš nuteistojo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009; 2K-377/2009).
Atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis apeliacine tvarka neskundė nuosprendžio ir procesas apeliacinės instancijos teisme įvyko pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, kuris atmestas kaip nepagrįstas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 367 str. 3 d.,
nutaria:
nukentėjusiojo K. V. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.