- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- e2-5175-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00495-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- R. K., G. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Rasa Steponavičienė, Algis Podrezas
trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams G. S. ir R. K. dėl teisių pripažinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo pripažinti ieškovo V. B. teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Tarnyba), kad būtų patvirtinti žemės sklypų, k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini) ir k. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal matininko S. L. 2024 m. balandžio 6 d. parengtas kadastrinių matavimų bylas bei teisę kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centrą, kad būtų pakeisti šių žemės sklypų kadastro duomenys be atsakovų G. S. ir R. K. raštiško sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad V. B., G. S. ir R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai: 11,28 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 5,98 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,20 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – žemės sklypai). Vilniaus m. 2 apylinkės teismas, nuosavybės teisei į žemę atstatyti, 2002 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2581-04/2002, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. tėvas yra J. D. (miręs (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 9,83 ha ploto žemės dalį aukščiau nurodytuose žemės sklypuose, kartu su jo pusbroliu M. S.. Nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus V. B. buvo atkurtos natūra į jo senelio A. D. iš tėvo J. D. pusės. Po žemės sklypų bendraturčio M. S. mirties jo turtą 2005 m. sausio 13 d. paveldėjo U. S. ir G. S., kurie ir buvo matininko S. L. 2024 m. balandžio 15 d. kvietimu kviečiami į žemės sklypų paženklinimą. Po U. S. mirties jos turtą pagal testamentą 2024 m. gruodžio 2 d. paveldėjo R. K.. Žemės sklypams nėra atlikti kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o tai reiškia, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. V. B. 2024 m. inicijavo žemės sklypų kadastrinius matavimus, todėl kreipėsi į UAB „Ramilė“ matininką S. L. (matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl šių darbų atlikimo. Matininkas teisės aktų nustatyta tvarka organizavo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengė kadastrinių matavimų bylas, kurias pateikė tikrinti ir derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka patikrinusi Žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas nenustatė kitų trūkumų išskyrus tai, kad žemės sklypų planų ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų nepasirašė visi žemės sklypo savininkai. Siekiant geranoriškai išspręsti ginčą tarp giminaičių bei taip išvengti bylinėjimosi išlaidų, G. S. ir R. K. buvo išsiųstos pretenzijos su žemės sklypų planais bei paženklinimo-parodymo aktais. Pretenzijoje jiems buvo viskas paaiškinta ir prašoma pasirašyti teikiamus dokumentus, tačiau pretenzijoje nustatytu terminu nebuvo sulaukta jokios informacijos nei raštu, nei telefonu.
3. Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad bendrasavininkas ieškovas V. B. (kartu su vykdytoju) vienasmeniškai, nustatyta tvarka nieko nepranešęs kitiems bendrasavininkams G. S. ir U. S., 2024 m. balandžio 30 d. atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus. U. S. tuo metu gyveno pas ieškovę, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nei U. S., nei G. S. kvietimo dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas negavo. Nėra pateikta duomenų, kad teisės aktų nustatyta tvarka atsakovams būtų suteikta galimybė pareikšti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kurias galima būtų pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Atsakovai dokumentų dėl žemės sklypų planų bei paženklinimo-parodymo aktų nepasirašė dėl netinkamai atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų procedūrų, dėl kurių buvo pažeistos bendraturčių G. S. ir R. K. nuosavybės teisės, taip pat nėra nurodyta atsakovės R. K. vardas ir pavardė, todėl R. K. mano, kad už jau mirusią U. S. neturi teisės pasirašyti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes ir mano, jog jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų ieškinio reikalavimo pagrįstumu, Tarnyba neprieštaraus ieškovo ieškinio patenkinimui. Būtent atsakovams, kurie nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto ir žemės sklypų planų, tenka pareiga įrodyti, jog jų atsisakymas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
5. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad ieškovas nori parduoti savo dalį sklypų, todėl jam reikalingi kadastriniai matavimai. Ieškovas daug kartų bandė kalbėtis su atsakovais ir su prieš tai buvusia savininke. Atsakovai nesutiko, nes neva jam nepriklauso žemė. Atsakovai nesutiko su ieškovo kaip savininko teisėmis, sprendimų dėl jo nuosavybės teisės neginčijo. Ieškovas žinojo, kad S. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, nežino, kodėl matininkas siuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
6. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad nesutinka su sklypų padalinimu, nori, kad būtų trys sklypai kaip anksčiau. Mama gyveno pas ją. Nieko nežinojo dėl kadastrinių matavimų. Nesutinka, kad ieškovas sklypų savininkas. Dabar ginčys ieškovo nuosavybės teisę į žemės sklypus. Jai nebuvo tinkamai pranešta. 2024 m. gegužę skambino ieškovas ir prašė pasirašyti vietoj ankstesnės savininkės kadastrinius matavimus. Turėjo įgaliojimą veikti S. vardu. Nesutinka su kadastriniais matavimais, nes nenori parduoti sklypų.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad negavo laiško apie matavimus. Nebuvo nauji riboženkliai pažymėti. Nesutinka, kad ieškovas būtų savininkas. Su kaimynais viskas gerai padalinta. Tiesiogiai su ieškovu nekalbėjo, girdėjo iš kitų žmonių, kad jis nori parduoti sklypus.
8. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimų nėra, nėra tik visų savininkų parašų. Atsakovai nepateikė jokių nesutikimo argumentų. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jokių savarankiškų matavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
9. V. B., G. S. ir R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai: 11,28 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 5,98 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,20 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
10. UAB „Ramilė“ matininkas S. L., Tarnybai pateikė patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylas. 2024 m. spalio 17 d. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 27 d. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. lapkričio 25 d. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose patikrinimo aktuose nurodyta, jog patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylas, nustatyta, kad pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir Nuostatų) 37.2 papunktis ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 38.4.5 papunktis, tikslinimo taisyklių 21.5, 21.8 papunkčiai, 22 punktas, planai nepasirašyti su bendrasavininkais (atsakovais).
11. Nagrinėjamu atveju vienas iš esminių atsiliepimo į ieškinį argumentų yra tas, kad atsakovai atsisako patvirtinti atliktus kadastrinius matavimus dėl to, kad jie nebuvo informuoti apie jų atlikimą ir negalėjo dalyvauti atliekant šiuos matavimus. Atsakovė tvirtina, kad buvusiai savininkei kvietimas į ribų ženklinimą siųstas ne tuo adresu, nes faktiškai U. S. gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad U. S. nurodoma deklaruota gyvenamoji vieta yra ta, kuria jai buvo siųsti dokumentai ir informacija.
12. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad, matininkas S. L. 2024 m. balandžio 16 d. U. S. ir G. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė kvietimą į ribų ženklinimą, kuris vyks 2024 m. balandžio 30 d. Siunta grąžinta 2024 m. gegužės 22 d. UAB „Ramilė“ matininkas S. L. 2024 m. liepos 4 d. išsiuntė pranešimą G. ir U. S. ir pridėjo žemės sklypo plano fragmentą bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (siuntos Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. liepos 16 d. buvo įteikta gavėjui. Jokių pretenzijų per 30 dienų dėl atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų atsakovas, matininkui S. L. (vykdytojui), nepareiškė. Atsakovė teismo posėdžio metu paliudijo, kad jau gegužę žinojo apie kadastrinius matavimus, nes 2024 m. gegužę jai skambino ieškovas ir prašė pasirašyti kadastrinius matavimus vietoj ankstesnės savininkės.
13. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamu atveju tokį aktą atsakovai atsisako pasirašyti tik dėl nedalyvavimo jį surašant, kadangi jiems apie atliekamus kadastrinių matavimus nebuvo tinkamai pranešta, taip pažeidus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas. Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktą (galiojusį ribų ženklinimo metu) kviestiniams asmenims kvietimai įteikimai asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu. Šiuo konkrečiu atveju atsakovams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu buvo išsiųstas pranešimas apie kadastrinių matavimų atlikimą. Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų. Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčijo aplinkybės, kad nustatant šalių žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios išorinės sklypų ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, todėl pripažintina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovai nedalyvavo nustatant šalims priklausančias sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai.
14. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Ramilė“ matininkas S. L. 2024 m. liepos 4 d. išsiuntė pranešimą G. ir U. S. ir pridėjo žemės sklypo plano fragmentą bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (siuntos Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įteiktas 2024 m. liepos 16 d. Atsakovas neginčijo, kad negavo minėto pranešimo, taigi atsakovas G. S. teisės aktų nustatyta tvarka gavo matininko S. L. siųstą pranešimą su žemės sklypo plano fragmentu bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir jokių pretenzijų per 30 dienų dėl atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų jis, matininkui S. L. (vykdytojui), nepareiškė. Atkreiptinas dėmesys, kad nors matininkas siuntė pranešimą su žemės sklypo plano fragmentu bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu jau buvusiai savininkei mirus, tačiau toks pažeidimas vis dėlto nelaikytinas esminiu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai atliktų matavimų neginčija, ir iš esmės nenurodė konkrečių nesutikimo su prašomais atlikti veiksmais priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovo prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jų teisės ar teisėtus interesus.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Taigi ir šiuo atveju vien formalus atsakovų nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą, atsakovams nenurodant jokių pretenzijų dėl akto turinio, atliktų matavimų ar galinčių kilti jų teisių bei teisėtų interesų pažeidimų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų kadastrinių matavimų neteisingumo, ydingumo ar vertinti, kad jie buvo atlikti esmingai pažeidžiant atsakovų teises bei teisėtus interesus, juo labiau kad atliktų kadastrinių matavimų teisingumą leidžia konstatuoti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus tikrinimo aktų išvados, nes nustatyta, kad nėra visų žemės sklypo savininkų sutikimų (parašų žemės sklypo planuose), kitų aplinkybių, sąlygojančių atsisakyti suderinti planą, nustatyta nebuvo. Jokių duomenų, paneigiančių ieškovės užsakymu atliktus matavimus, jų teisingumą, į bylą nepateikta.
16. Teismo įsitikinimu, pačių atsakovų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai atskleidžia, kokios yra tikrosios jų atsisakymo pasirašyti ant žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų priežastys. Atsakovai paaiškino, kad nesutinka, jog ieškovas yra pripažintas minėtų sklypų bendrasavininku. Pažymėtina, kad atsakovai nėra kreipęsi dėl ieškovo nuosavybės teisės nuginčijimo. Šie atsakovų argumentai dėl ieškovo nuosavybės teisės nebuvimo nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, nes ieškovo nuosavybės teisė įregistruota Registrų centre ir nėra nuginčyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas neturi teisės kreiptis dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo.
17. Teismo vertinimu, atsakovai nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų atsakovų teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų atsisakymas trukdo savo kaip bendraturčio teises įgyvendinti būtent ieškovui, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, atsakovai neturi teisės trukdyti ieškovui įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, remdamasi vien tik formaliais kriterijais, todėl pripažįstama, kad ieškovas turi teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kad būtų patvirtinti žemės sklypų, k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini) ir k. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal matininko S. L. 2024 m. balandžio 30 d. parengtas kadastrinių matavimų bylas bei teisę kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centrą, kad būtų pakeisti šių žemės sklypų kadastro duomenys be atsakovų, G. S. ir R. K. raštiško sutikimo. Ieškovui, nesant galimybės kitu būdu gauti visų žemės sklypų bendrasavininkų sutikimo, ieškinys dėl kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo tenkinamas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
19. Ieškovas už procesinių dokumentų parengimą patyrė 600 Eur išlaidų bei sumokėjo 111 Eur žyminio mokesčio. Be to, ieškovas patyrė 300 Eur išlaidų už advokato padėjėjo atstovavimą pirmos instancijos teisme. Ieškovas iš viso patyrė 1 011 Eur bylinėjimosi išlaidų (111 Eur žyminis mokestis, 900 Eur advokato padėjėjo paslaugos).
20. Prašomų priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovo ieškinį tenkinus, ieškovui
21. Dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybė patyrė 15,86 Eur išlaidų, kurios dėl savo dydžio nėra priteisiamos iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Suteikti ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kad būtų patvirtinti žemės sklypų, k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini) ir k. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal matininko S. L. 2024 m. balandžio 30 d. parengtas kadastrinių matavimų bylas bei teisę kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centrą, kad būtų pakeisti šių žemės sklypų kadastro duomenys be atsakovų, G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) raštiško sutikimo.
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 505,50 Eur (penkis šimtus penkis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 505,50 Eur (penkis šimtus penkis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.