Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. G. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 2 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 300 eurų bauda ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui.

2. P. G. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 6 d., 16.53 val. Molėtų r., Giedraičių mstl., Vilniaus gatvėje vairavo automobilį CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).

4. Panevėžio apygardos teisme gautas P. G. apeliacinis skundas, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartį bei Institucijos 2025 m. sausio 2 d. nutarimą arba pakeisti jį taip, kad nebūtų taikomas teisės vairuoti atėmimas, o paskirta bauda būtų sumažinta iki proporcingos sumos (pvz., 50-100 EUR). Taip pat prašo įpareigoti institucijas pateikti atsakymus į 2024 m. gruodžio 9 d. prašymus dėl vaizdo įrašų ir automobilių buvimo vietos.

3. Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau prašo mažinti už jį skirtą baudą, o administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą naikinti. Teigia, kad nusižengimas padarytas dėl informacijos apie specialiosios teisės susigrąžinimą stokos. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe bei šeimos, kurioje auga keturi mažamečiai, poreikiams tenkinti. Skunde P. G. taip pat kelia proceso pažeidimo klausimą, nes negavus šaukimo į teismo posėdį, buvo apribota jo teisė dalyvauti teismo posėdyje bei pateikti savo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl baudos ir administracinio poveikio priemonės

6. Už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Institucija nutarimu paskyrė P. G. minimalią trijų šimtų eurų baudą ir, taikydama ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskyrė ženkliai švelnesnę nei numato įstatymas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui.

7. Individualizuodama P. G. skiriamą baudą bei administracinio poveikio priemonę, Institucija atsižvelgė į tai, kad padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, padarytas manant, kad teisę vairuoti jis turi, nors nustatyta tvarka jos nesusigrąžino. Nusižengimą vertino kaip atsitiktinį ir sąlygotą subjektyvaus suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumą laikė žymiai mažesniu už rūšinį ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl P. G. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, policijos pareigūnų jis buvo sustabdytas ne dėl padaryto KET pažeidimo. Bylos duomenimis P. G. turi ilgametę 22 metų vairavimo patirtį, už pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu neturint teisės, baustas nėra. Institucija taip pat atsižvelgė į tai, kad. P. G. vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas tiek darbo funkcijoms atlikti, tiek vaikų priežiūrai.

8. Nežiūrint į tai, P. G. prašo dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, visai netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o paskirtą baudą sumažinti iki proporcingos sumos (pvz., 50-100 eurų). Kaip minėta, šį prašymą P. G. argumentuoja šeimos, kurioje auga keturi mažamečiai vaikai, poreikiais, darbinėmis funkcijomis. Tačiau, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visos skunde paminėtos aplinkybės buvo įvertintos kaip lengvinančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį ir būtent šios aplinkybės lėmė minimalios baudos skyrimą bei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą tik vienam mėnesiui. Todėl pakartotinai jas vertinti ir dar labiau mažinti baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra pagrindo, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

9. Tenkinti skundo prašymus jame nurodytu argumentu, kad AB „Regitra“ ir policijos pareigūnai nepateikė informacijos apie specialiosios teisės susigrąžinimo tvarką, taip pat nėra pagrindo. 2024 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad specialioji teisė susigražinama nustatyta tvarka, o AB „Regitra“ internetiniame puslapyje ši tvarka išaiškinta pažingsniui skyriuje „Jei teisė vairuoti atimta trumpiau nei metams ir vairuotojas buvo blaivus“. Be to ANK 686 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvienas vairuotojas privalo būti susipažinęs su SEAKĮ, kurio 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Detali specialiosios teisės susigražinimo tvarka išdėstyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas). Taigi, šiuo atveju viešojoje internetinėje erdvėje informacijos apie specialiosios teisės susigražinimo tvarką tikrai pakako, tačiau pareiškėjas nebūdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, šia tvarka nepasidomėjo. ANK 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, vis tik, reikia pažymėti, kad Institucija, individualizuodama P. G. nuobaudą, atsižvelgė į jo subjektyvų suvokimą apie specialiosios teisės atgavimo tvarką ir šią aplinkybę vertino kaip tyčios padaryti administracinį nusižengimą nebuvimą.

10. Skunde P. G. nurodo, kad po 2024 m. spalio 1 d. incidento jam nebuvo taikytos jokios sankcijos dėl vairavimo neturint tokios teisės (yra pažyma), o po 2024 m. lapkričio 22 d. įvykio susirašinėjant el. paštu, taip pat nebuvo suteikta jokia informacija apie jo atžvilgiu taikomą draudimą vairuoti. Iki šiol neatsakyta į 2024 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl kūno kamerų ir automobilių vietos, todėl prašo įpareigoti institucijas pateikti atsakymą į 2024 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl vaizdo įrašų ir automobilių buvimo vietos.

11. Iš skundo turinio galima suprasti, kad P. G. prašomas išreikalauti iš Institucijos atsakymas įrodytų, kad policijos pareigūnų klaidinantis elgesys turėjo įtakos jo suvokimui apie tai, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo tos dienos, kai baigėsi jų atėmimo terminas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju Institucijai nekilo abejonių dėl P. G. psichinio santykio su padarytu nusižengimu. Kaip minėta, Institucija konstatavo, kad P. G. padarė administracinį nusižengimą manydamas, kad teisę vairuoti jis turi ir į tai atsižvelgusi, vertino kad jis neturėjo tiesioginės tyčios padaryti administracinį nusižengimą, todėl papildomų įrodymų rinkimas būtų perteklinis.

12. Apibendrinant daroma išvada, kad Institucija įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė P. G. teisingą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, užtikrinančias ANK 22 ir 27 straipsniuose numatytus nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių tikslus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo klaidų, tokių klaidų neįžvelgia ir aukštesnysis teismas. Pareiškėjo patektame skunde jokių naujų aplinkybių, kurias nebūtų vertinusi Institucija ir apylinkės teismas ir dėl kurių būtų pagrindas dar labiau švelninti jam skirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, nepateikta.

Dėl procesinio pažeidimo

13. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, atidėjęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, apie kitą paskirtą teismo posėdį neinformavo, nors to buvo prašęs el. paštu siųstu laišku. Nurodo, kad susirašinėjimas su teismu vyko el. paštu, teismas jam procesinius dokumentus siųsdavo adresu „(duomenys neskelbtini)“, taigi ir šaukimas turėjo būti siųstas šiuo el. paštu, tačiau jo negavo (prie skundo pridėtos el. laiškų, kuriais buvo susirašinėjama su teismu, kopijos).

14. Pagal ANK 630 straipsnio 1 ir 2 dalis, apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka ir administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų, taip pat liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų procese dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip. Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas (ANK 629 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčia elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma arba registruotąja pašto siunta (ANK 573 straipsnio 2 dalis).

15. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančiais šios administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatė, kad 2025 m. sausio 31 d. teismas P. G. el. paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini) siuntė šaukimą į 2025 m. vasario 25 d. 13.30 val. vyksiantį teismo posėdį ir tą pačią dieną P. G. taip pat el. paštu patvirtino, kad šaukimą gavo. Apie teismo posėdžio atidėjimą dėl teisėjo teisėto nebuvimo darbe pareiškėjui buvo pranešta telefonu. 2025 m. kovo 13 d. 11.30 val. teismas išsiuntė P. G. el. paštu šaukimą atvykti į 2025 m. balandžio 17 d. 13:15 val. paskirtą teismo posėdį, prašydamas patvirtinti, kad teismo šaukimą gavo žodžiu „Gavau“, tačiau toks atsakymas negautas. Tai, kad šaukimas pareiškėjui buvo išsiųstas el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) , patvirtina LITEKO įkelta lydraščio kopija. Toks šaukimo siuntimo būdas atitinka reikalavimus ANK 573 straipsnio, kuris numato šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčia elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma arba registruotąja pašto siunta. Taip pat šioje straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitiems asmenims teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresą, elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos ir P. G. skundo, susirašinėjimas tarp teismo ir pareiškėjo vyko pareiškėjo nurodytu el. pašto adresu ir toks informacijos gavimo būdas pareiškėjui tiko. Įstatymas nenumato teismui pareigos tikrinti ar asmuo iš tikrųjų gavo procesinius dokumentus, kurie, beje, galėjo patekti ir į pareiškėjo elektroninio pašto šiukšlių aplanką. Reikia pažymėti, kad naujus dar nevertintus ir pareiškėją teisinančius ar administracinę atsakomybę švelninančius argumentus, kuriuos jis, nedalyvaudamas teismo posėdyje, negalėjo teismui pateikti, turėjo galimybę skundu pateikti apygardos teismui, kuris būtų šiuos argumentus įvertinęs esamos medžiagos kontekste, tačiau tokių argumentų nepateikė, todėl teigti, kad pareiškėjo teisės buvo esmingai pažeistos, nėra.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto P. G. skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną. Teisėja Kristina Latožienė