- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-516-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02352-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. V. (toliau – ir atsakovas) 2 000 Eur negrąžintą kreditą, 175,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 20 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 900 Eur sutarties sudarymo mokestį, 872,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. lapkričio 16 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas 2021 m. lapkričio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-m4s7fnvf, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026 m. lapkričio 16 d. Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį nuo 2022 m. balandžio 20 d. vienašališkai nutraukė. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.
3. Atsakovui D. V. ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2023 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo D. V. ieškovei 2 000 Eur negrąžintą kreditą, 175,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo, 77 Eur sutarties sudarymo mokestį, 872,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. lapkričio 16 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 261,98 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 2 000 Eur negrąžintą kreditą.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 18 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, kurias atsakovas turėjo sumokėti iki 2026 m. lapkričio 16 d. Sutartį nutraukus nuo 2022 m. balandžio 20 d., ieškovė paskaičiavo iki sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 175,24 Eur mokėjimo palūkanas, teismo vertinimu, toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
7. Teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį visa apimtimi iki sutarties termino pabaigos pagrįstumo, akcentavo, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2022 m. balandžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Tai reiškia, kad nors šalys susitarė, jog sutarties sudarymo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
8. Teismas darė išvadą, kad ieškovė įgijo teisę sandorio sudarymo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2022 m. balandžio 20 d. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl likusio iki sutarties termino pabaigos paskaičiuoto, tačiau nesumokėto 900 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, kadangi iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas įmokų nėra atlikęs. Teismas sprendė, kad ieškovės teisėtas lūkestis apima iki sutarties nutraukimo paskaičiuotą sandorio sudarymo mokestį 77 Eur ((15 Eur x 5 mėnesinės įmokos + 15 Eur / 30 d. x 4), todėl likusi reikalavimo dalis kaip nepagrįsta netenkintina.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 18 procentų metinių palūkanų normą pagal sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą mokėjimo grafiką. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis nuo 2022 m. balandžio 20 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo metu atsakovo negrąžinto kredito suma – 2 000 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Teismas pripažino, jog ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, teismas ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius) tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 872,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. lapkričio 16 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti iš atsakovo D. V. ieškovei 900 Eur sutarties sudarymo mokestį bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo D. V. ieškovei 331 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nepagrįstai ieškovei priteisė tik dalį ieškinio reikalavime nurodytos šio mokesčio sumos. Sutarties sudarymo mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Jis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai.
10.2. Atsakovas sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją, sutarties sudarymo mokesčio suma buvo aiškiai įtvirtinta sutartyje, atsakovas jai neprieštaravo ir aiškiai suprato, kad sutartyje numatyta sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam sutarties laikotarpiui.
10.3. Sutarties sudarymo mokestis atitinka sutarties sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatoms.
10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl nepagrįstai sumažino ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustačius, kad apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies sutarties sudarymo mokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki sutartyje numatytos sutarties pabaigos ir dėl dalies bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į patenkintus ieškinio reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas D. V. 2021 m. lapkričio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-m4s7fnvf, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui (iki 2026 m. lapkričio 16 d.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 1 047,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 18 proc.) ir 900 Eur sutarties sudarymo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta vienašališkai pradinės kreditorės iniciatyva 2022 m. balandžio 20 d. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria šalys susitarė dėl pradinės kreditorės reikalavimo teisių į jos skolininkus periodinių perleidimų ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuota 2022 m. gegužės 18 d. pranešimu.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
15. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti likusį neapmokėtą 900 Eur sutarties sudarymo mokestį ir priteisė 77 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovei priteisė tik dalį ieškinio reikalavime nurodytos šio mokesčio sumos, kadangi sutarties sudarymo mokestis yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Atsakovas sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėją, sutarties sudarymo mokesčio suma buvo aiškiai įtvirtinta sutartyje, atsakovas jai neprieštaravo ir aiškiai suprato, kad sutartyje numatyta sutarties sudarymo mokesčio suma yra išdėstoma visam sutarties laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.
16. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą, sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkte numatyta, jog į bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl likusio iki sutarties termino pabaigos paskaičiuoto, tačiau nesumokėto 900 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Apeliantė ieškinyje nurodė, jog neapmokėtas sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas iš sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos fiksuotos sutarties sudarymo mokesčio sumos atėmus atsakovo sumokėto sutarties sudarymo mokesčio dalį (jeigu buvo gauta mokėjimų, o jeigu mokėjimų nebuvo gauta – nurodomas visas sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas ir nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis).
18. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra 900 Eur ir mokėjimo grafike jis išdėstytas kas mėnesį kredito gavėjo mokėtinomis 15 Eur dydžio įmokomis. Sutiktina, kad sutarties sąlyga dėl sutarties sudarymo mokesčio sumos yra aiški, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Iš Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateikto sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimo matyti, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Nagrinėjamoje byloje kredito davėjas (pradinė kreditorė), nutraukusi sutartį, nebeturi ieškoti duomenų apie vartojimo kredito gavėją iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių bei jų vertinti, taip pat rengti susijusius dokumentus, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti sutarties sudarymo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti išlaidas už darbus, kurių pradinė kreditorė po sutarties nutraukimo nebeturėjo atlikti. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022 ir kt.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos priteisimo.
20. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nėra teisinio pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei vadovavosi galiojančia teismų praktika ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
22. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
23. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.