- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-567-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09150-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. S. paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 5 d. 2.44 val. iki 2019 m. kovo 5 d., 14.55 val. (1 para).
M. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – panaikintos pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. S. nuteistas dėl to, kad 2019 m. kovo 5 d. apie 3 val. 13 min. (duomenys neskelbtini), patalpoje (apklausos kabinete Nr. (duomenys neskelbtini)), siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 2 dalį (neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę) (pasirodė viešoje vietoje – šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 2,39 promilių neblaivumas) įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę), t. y. dėl paminėto pažeidimo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpas jį pristačiusiems valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui M. K. ir vyriausiajam patruliui A. Č. tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį – 50 eurų (banknoto Nr. (duomenys neskelbtini)), juos padėdamas ant rašomojo stalo prie kompiuterio klaviatūros, už pageidaujamą valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y., siekdamas, jog nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn (nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas).
2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka M. S. kaltei pagrįsti, jo veiksmai tinkamai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, todėl jam paskirta sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas nenustatė.
3. Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti, pritaikant BK 75 straipsnį ir paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.
3.1. Skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose, yra per griežta, todėl paskirta neteisingai. Pasak nuteistojo, nors nusikalstamą veiką jis įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau yra teisinė galimybė jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi jos nedraudžia nusikaltusiam asmeniui atidėti bausmės vykdymą pakartotinai.
Šalies argumentai
3.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis kaltę pripažino visiškai ir toks jo elgesys sudarė pagrindą greitai atlikti ikiteisminį tyrimą bei išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvoto poelgio, padarė rimtas išvadas ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią teismas aptarė formaliai. Nusikalstama veika buvo atsitiktinė, neplanuota ir neapgalvota, jai nebuvo ruoštasi. Be to, nuteistąjį nusikalsti pastūmėjo patys pareigūnai, kurie su juo elgėsi įtartinai draugiškai, klausinėjo, kas (duomenys neskelbtini) prekiauja „(duomenys neskelbtini)“, ją rūko, už tai žadėjo paleisti, nerašyti administracinio nusižengimo protokolo. Kadangi jam tokia informacija nebuvo žinoma, pareigūnai jį nusivedė į komisariato kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini). ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Visi daiktai ir dvi kupiūros po 50 Eur buvo padėti ant stalo. Baigę rašyti protokolą, pareigūnai liepė pasiimti visus daiktus. Jis viską pasiėmė, ant stalo palikdamas 50 Eur ir sakydamas, kad tai bus pareigūnams kavai. Pareigūnai paklausė, ar pinigai yra už tai, kad nerašytų protokolo, ir jis patvirtino, kad taip. Taigi faktiškai jis buvo paskatintas pasakyti žodžius „kad nerašytumėte protokolo“ ir padaryti nusikalstamą veiką. Tai buvo pagrindinė priežastis nusikalstamai veikai padaryti. Pinigus jis paliko jau po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis visą laiką dirbo ir dirba iki šiol, darbovietės administracijos charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Jis yra jauno amžiaus, baigęs tik 10 klasių, ketina rudenį tęsti mokslą ir įgyti vidurinį išsilavinimą, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neteks darbo. Be to, jis yra pagrindinis pagalbininkas ligotiems tėvams A. S. ir T. S. jų mažame ūkyje. Jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tėvai pateks į labai sunkią, beviltišką padėtį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Nuteistasis M. S., sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kelia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo jam klausimą bei prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
8. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas instituto taikymo klausimą, tai yra, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius bei darbinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus, kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.), todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir sprendžiant, ar atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K‑61-895/2015, 2K‑66-303/2015).
10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, teisės taikymo aspektu įvertinusi skundžiamą nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas M. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
11. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti apeliantui bausmės vykdymo atidėjimo, įvertino tai, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis yra baustas administracine tvarka, todėl sprendė, kad nuteistasis jam išreikšto teismo pasitikėjimo nevertina, o ankstesnės poveikio priemonės jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą ar naują nusikalstamą veiką padarė jau jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tokiu atveju teismui priskirta diskrecijos teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę, ir šis sprendimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnių teistumų įvertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje M. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams, ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, yra individualizuota tinkamai, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, teigiamas ir neigiamas nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
13. Bylos duomenimis, M. S. nuteistas už apysunkį tyčinį nusikaltimą, padarytą turint du neišnykusius teistumus. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už apsvaigusio pasirodymą viešoje vietoje, bausmės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei turint galiojančių administracinių nuobaudų. Tačiau, kita vertus, be minėtų nuteistąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad M. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus, jam nėra būdingas nusikalstamų veikų modelis. Duomenų, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistasis iki nusikalstamos veikos nagrinėjamoje byloje padarymo būtų pažeidęs jam skirtas pareigas, nėra. Šiuo atveju, jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai sunkesnių pasekmių iš esmės nesukėlė, nuteistasis elgėsi spontaniškai, iš anksto neapgalvodamas ir nenumatydamas savo veiksmų. M. S. yra dirbantis, kaip darbuotojas charakterizuojamas teigiamai. Jo paties teigimu, jis padeda sergantiems tėvams atlikti ūkio darbus ir be jo pagalbos tėvai atsidurtų sunkioje padėtyje.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, o taip pat tai, kad duomenų apie naujus nuteistajam pradėtus ikiteisminius tyrimus nuo 2019 m. kovo 5 d. (veikos padarymo dienos) nėra, jo padaryti administraciniai nusižengimai nepriskiriami šiurkštiems (važiavimas viešuoju transportu be bilieto), pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus M. S. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo socialiniams bei darbiniams ryšiams. Teismo vertinimu, nuteistojo asmens pavojingumas šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai jam gali būti pasiekiami tik realiai atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Nors jis nusikalto ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau anksčiau padarytos nusikalstamos veikos nebuvo nukreiptos prieš valstybės tarnybą ar viešuosius interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. S. resocializacija už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą šiuo metu vis dar galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios, šiuo atveju, leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Įvertinus aptartas aplinkybes, M. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo paties asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, jog nuteistajam tikslinga atidėti pirmosios instancijos teismo paskirtos su ankstesniu nuosprendžiu subendrintos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų terminui, kuris lygus BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyto galimo probacijos taikymo termino vidurkiui.
15. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką sąlygojo nesaikingas alkoholio vartojimas, jis anksčiau teistas už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be to, nusikalstama veika padaryta nakties metu policijos pareigūnams siekiant nuteistajam surašyti administracinio nusižengimo protokolą, už alkoholinių gėrimų vartojimą M. S. buvo baustas ir administracine tvarka, todėl jam skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 9 ir10 punktuose, – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nakties metu būti savo gyvenamojoje vietoje ir nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei kitose viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu. Šios pareigos, kartu su pareigomis, numatytomis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, teisėjų kolegijos nuomone, ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 9 ir 10 punktais, atidėti M. S. paskirtos su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu subendrintos 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokymusi, 3) nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei kitose viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu, 4) tęsti darbą, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 5) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.