- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-917-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12364-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“
Teisėja Erinija Kazlauskienė Proceso Nr. 2-06-3-12364-2010-0
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1 429,14 Lt skolą už eksploatacines, administracines išlaidas ir komunalines paslaugas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad atsakovas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savininko teisėmis, tačiau netinkamai vykdo prievolę dėl apmokėjimo už eksploatacines, administravimo išlaidas ir komunalines paslaugas, todėl susidarė 1 429,14 Lt įsiskolinimas. Ieškovė nurodė, jog didžiąją skolos dalį sudaro avarijos likvidavimo darbai, t. y. dėl kanalizacijos nuolatinių tinklų užsikimšimo būdavo apsemiamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsys, todėl buvo nuspręsta kanalizacijos liniją pakeisti nauja, pastatant šulinį pravalymui. Kanalizacijos remonto darbus pagal suderintą lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktą atliko UAB „Skaidrola“. Už atliktus darbus ieškovė UAB „Skaidrola“ pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą SKA Nr. 0003414 ir atliktų darbų aktą sumokėjo 4 622,06 Lt ir butų savininkams buvo padalyta suma atsižvelgiant į turimos nuosavybės plotą. Atsakovui už likvidavimo darbus buvo priskaičiuota sumokėti 1 610,45 Lt, tačiau atsakovas nesumokėjo visos jam tenkančios sumos, todėl ieškovė prašė priteisti susidariusį 1 429,14 Lt įsiskolinimą už administravimo ir kitas komunalines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-21 preliminariu sprendimu patenkino ieškovės ieškinį.
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-28 galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 1 099, 38 Lt skolos, nuo šios sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20, 80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Paslaugos būstui“, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, ieškovė yra namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, administratorius ir teikia atsakovui administravimo ir komunalines paslaugas. 2008-02-02, 2008-02-04, 2008-02-06, 2008-03-13 gyventojų namo, esančio (duomenys neskelbtini), prašymu buvo atliekami šio namo kanalizacijos tinklų išvalymo darbai, kadangi namo rūsys buvo apsemiamas fekalinėmis nuotekomis. 2008-04-18 namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį apsėmė fekalinės nuotekos, pravalyti nepavyko, todėl ieškovė nusprendė atkasti kanalizacijos vamzdžius ir nustatyti užsikimšimo priežastis. 2008-04-24 buvo nustatyta, kad linijoje nuo pastato iki šulinio kanalizacijos tinklai sugadinti, todėl linija užsikimšusi gruntu, reikalinga kanalizacijos tinklus keisti. 2008-04-30 nustatyta, kad sugadinti kanalizacijos tinklai ir toliau, tai yra nuo šulinio iki pasijungimo prie pagrindinio kolektoriaus, todėl juos taip pat reikalinga keisti. UAB „Skaidrola“ atliko kanalizacijos tinklų darbus pagal sudarytas lokalines sąmatas nuo pastato sienos iki išvalymo šulinio, sumontuojant šį šulinį. Ieškovė sumokėjo už atliktus kanalizacijos remonto darbus nuo pastato sienos iki išvalymo šulinio UAB „Skaidrola“. Ieškovės atsakovui apskaičiuotas įsiskolinimas sudaro: už kanalizacijos remonto darbus 1 367,68 Lt ir už komunalines paslaugas 2008 metų birželio mėnesį 61,67 Lt, iš viso 1 429,14 Lt. Teismas pažymėjo, jog formuojama teismų praktika, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, ir kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Kadangi buvo atlikti avarijos likvidavimo darbai, teismas padarė išvadą, kad buvo atlikti darbai privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, todėl išlaidos, atliekant šiuos darbus, yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl atsakovas turi padengti su tuo susijusias išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog vieno iš bendraturčių faktiškai turimas (užimamas) plotas yra didesnis, nei dalis, kuriai buvo apskaičiuotos įmokos, todėl bendraturčiai turi atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas nesumokėjo 61,76 Lt už komunalines paslaugas 2008 metų birželio mėnesį, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo už avarijos likvidavimo darbus, atliekant kanalizacijos tinklų remontą, nuo pastato sienos iki pirmojo išvalymo šulinio – 1 099, 38 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nes atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą.
Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, tai yra tam tikri įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas, ir, teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovams patikslinus aplinkybes, jog iš viso ieškovė už atliktus darbus sumokėjo 3 817,30 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003415, ne 4 622,06 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003414, dėl kurių dalies priteisimo reiškia reikalavimą, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog pakito ieškinio pagrindas, kadangi aplinkybės, su kuriomis siejamas teisės normų taikymas, nepasikeitė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad negalima sutikti su teismo išvada, jog nepakito ieškinio pagrindas, kadangi ieškovė pateikė teismui dviejų darbų atlikimo aktus ir dvi sąskaitas faktūras, todėl galima daryti išvadą, kad UAB „Skaidrola“ atliko du skirtingus darbus. Pagal pateiktas sąskaitas faktūras buvo pateikti skirtingi skaičiavimai, ieškovė nesugebėjo paaiškinti skaičiavimų skirtumų, nors turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Apeliantas teigia, jog avarijos likvidavimo darbai buvo atlikti už namo ribos, ne patalpose, todėl teismo išvada, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato inžinerinės sistemos nuotekų šalinimo tinklai iki pirmojo nuotekų šulinio, teisiškai nepagrįsta, prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad buvo atlikti avarijos likvidavimo darbai, kadangi namo administratorius pažeidė Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 10.10 punkto reikalavimus, nes nesudarė su darbų rangovu sutarties dėl avarijos lokalizavimo, neatliko paslaugų apklausos ir tokiu būdu buvo pažeistos jo, kaip paslaugos gavėjo, teisės. Namo administratorius, gavęs informaciją, kad namo kanalizacijos vamzdynų būklė avarinė, neinformavo namo gyventojų apie vamzdynų būklę, neparengė techninės priežiūros darbų plano, tik po to, kai kanalizacijos fekalijos užpilde visą rūsį, nusprendė organizuoti avarijos likvidavimą, todėl akivaizdu, kad namo administratorius privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas, iš anksto organizuoti kanalizacijos sistemos remontą ir neprivesti iki kritinės situacijos, kurią vėliau pavadino avarija. Todėl apeliantas teigia, jog negalima sutikti, kad atlikti darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Dėl proporcingumo principo, kad savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, apeliantas pažymi, jog ieškovė buvo tinkamai informuota, kad (duomenys neskelbtini) bute buvo atlikta rekonstrukcija ir buvo padidintas buto plotas, todėl ieškovė turėjo inicijuoti, kad šio buto savininkui būtų padidintos administravimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pakeistas ieškinio pagrindas, nes dėl to, kad buvo pateikta kita sąskaita faktūra, nepakito aplinkybės, su kuriomis siejamas teisės normų taikymas. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-07-15 įsakymu Nr. AD1-1316 patvirtinto Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros darbų sąrašo 11 punktą prie gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priskiriami fekalinės kanalizacijos tinklai nuo buto kanalizacijos tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo kanalizacijos šulinio už pastato sienos, todėl už jų defektų taisymą privalo mokėti namo savininkai. Už atliktus darbus buvo sumokėta 3 817,30 Lt, būtent ši suma buvo išdalyta proporcingai kiekvienam buto savininkui. Atsakovas dalį sumos – 243,07 Lt – buvo sumokėjęs, todėl skolos likutis sudarė 1 367,38 Lt. Ieškovė teigia, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog atlikti darbai nėra avariniai, ir pažymi, kad buvo atlikti avarijos likvidavimo darbai, kadangi įvyko kanalizacijos tinklų gedimas ir namo rūsys buvo užlietas fekalijomis. Tokio gedimo numatyti nebuvo galimybių, kadangi iki avarijos kanalizacijos tinklai, jiems užsikišus, visada būdavo išvalomi ir problemų nekildavo, todėl ieškovė teigia, kad ji negalėjo žinoti, ar jie vėl užsikimš, ar ne. Iš faktinių aplinkybių nustatyta, kad tik atkasus kanalizacijos tinklų liniją buvo nustatyta jos užsikišimo priežastis – kanalizacijos tinklų sulūžinėjimas. Dėl atsakovo teiginių, kad vieno iš namo bendraturčių faktiškai turimas buto plotas yra didesnis nei tas, kuriuo remiantis buvo paskaičiuota mokėtina suma, ieškovė nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o be to, atsakovas kaip ir kiti namo savininkai, turėjo teisę iš rekonstrukciją pasidariusio ir buto plotą padidinusio bendraturčio pareikalauti, kad bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, taip pat atlyginti išlaidas, proporcingai šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Ieškovė nurodo, kad ji yra bendro naudojimo objektų administratorius, vykdantis paprastąjį turto administravimą, administruojamų namų ir butų naudingieji plotai nurodyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos administruojamų namų sąraše, kuriame nurodyta, kad namo naudingas plotas yra 286,22 kv. m, be to, administratorius, skaičiuodamas mokesčius, remiasi duomenimis, įrašytais VĮ Registrų centre.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2008-04-21 buvo surašytas defektų nustatymo aktas, kuriame konstatuota, jog namo rūsys apie 40 cm apsemtas fekalinėmis nuotekomis, jas buvo bandoma išvalyti elektrine spirale, tačiau paleidus vandenį, nutekėjimo nesimatė, todėl buvo nuspręsta atkasti kanalizacijos išleistuvą ir nustatyti užsikimšimo priežastis (b. l. 12). 2008-04-24 defektų nustatymo aktu konstatuota, jog atkasus kanalizacijos išleistuvą nustatyta, kad linijoje nuo pastato iki šulinio trijose vietose yra atviros skylės, vamzdžių movos nusimovusios, todėl linija užsikišusi, nėra jokio nutekėjimo ir liniją reikia keisti nauja (b. l. 13). 2008-04-30 surašytas defektų nustatymo aktas, jame konstatuota, kad avarijai pašalinti reikėjo atkasti 6 m ilgio tranšėją iki asfaltuoto kelio ir pakloti naujus vamzdžius, paklojus naujus vamzdžius, kanalizacijos linija tvarkingai veikia (b. l. 14). Už atliktus darbus namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruojanti UAB „Paslaugos būstui“ sumokėjo UAB „Skaidrola“ 3 817,30 Lt (b. l. 42) ir šią sumą išdalijo apmokėjimui proporcingai kiekvieno buto plotui, atsakovui pagal jo turimą buto plotą buvo apskaičiuota 1 373,57 Lt suma apmokėjimui už atlikus darbus (b. l. 47). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, pagal DNSBĮ 2 str. 5 d. bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais), be kitų objektų yra ir bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 nustato pastato inžinerinių sistemų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo (kaip pastato dalių) esminius reikalavimus bei saugos ir paskirties reikalavimus (Reglamento 1.1. punktas). Pastato nuotekų šalintuvas yra inžinerinė sistema, susidedanti iš įlajų, nuotakyno ir, jei reikia, nuotekų kėlimo ir valymo įtaisų, surenkanti ir tekinanti nuotekas iki jų priimtuvo, nuotakyną sudaro nuotakai, stovai, išvadai ir saugos bei priežiūros įtaisai (Reglamento 211 punktas). Sutinkamai su Reglamento 259 punktu, pastatui priklausantis išvadas yra iki pirmojo nuotekų šulinio. Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato inžinerinės sistemos – nuotekų šalinimo (kanalizacijos) tinklai iki pirmojo nuotekų šulinio. Pagal CK 4.83 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsys buvo apsemtas fekalinėmis nuotekomis ir 2008-04-21 defektų nustatymo aktu konstatuota, kad fekalinių nuotekų išvalyti elektrine spirale nepavyko, todėl nuspręsta atkasti kanalizacijos išleistuvą ir nustatyti užsikimšimo priežastis. Nors atsakovas teigia, kad tai nebuvo avarijos likvidavimas, todėl šiems darbams atlikti reikėjo skelbti konkursą, teisėjų kolegijos nuomone, būtent defektų nustatymo aktai patvirtina, jog reikėjo imtis skubių priemonių pašalinti fekalines nuotekas iš rūsių, o tai atlikti buvo galima tik atkasus kanalizacijos liniją ir nustačius avarijos priežastį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog tai buvo avarijos šalinimo darbai ir už juos turi sumokėti inžinerinių komunikacijų savininkai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.), todėl bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui pagal jam priklausantį plotą – 102,99 kv. m – buvo apskaičiuotos išlaidos, tenkančios už kanalizacijos remonto darbus (b. l. 47). Apeliantas teigia, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko po rekonstrukcijos valdomas plotas yra didesnis, todėl namo administratorius turėjo pasirūpinti, kad šis savininkas mokėtų atitinkamą mokestį už suteiktas paslaugas pagal valdomą plotą. Šiuo atveju pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, kad minimo buto savininkas valdo didesnį plotą negu nurodyta VĮ Registrų centro duomenyse. Iš 2010-05-31 ieškovės rašto matyti, jog 6 buto plotas yra 70,11 kv. m, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovės nurodytais paaiškinimais į apeliacinį skundą, kad jie administravimo mokesčius skaičiuoja pagal savivaldybės pateiktus duomenis bei pagal duomenis, esančius VĮ Registrų centre, ir nėra jokio pagrindo šių mokesčių skaičiuoti kitaip.
Apelianto teiginiai, kad ieškovė nesugebėjo paaiškinti aplinkybių, kuriomis grindžia skaičiavimus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš pateiktų duomenų aiškiai matyti, kaip buvo atliktas skaičiavimas (b. l. 47), t. y. bendra išlaidų suma buvo padalyta proporcingai tenkančiam plotui. Atmestini ir apelianto teiginiai, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nepasikeitė ieškinio pagrindas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė buvo nurodžiusi, kad už atliktus darbus sumokėjo 4 622,06 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003414, vėliau patikslino, kad už atliktus darbus sumokėjo 3 817,30 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003415, tačiau pats reikalavimo pagrindas, kuo remdamasi ieškovė prašė priteisti skolą iš atsakovo nepasikeitė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šių aplinkybių patikslinimas nėra ieškinio pagrindo pasikeitimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad priteistinų išlaidų suma buvo apskaičiuota nuo 3 817,30 Lt sumos.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. Ž. ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.