- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-228-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- P. A.
- Atsakovas
- J. A.
- Advokatai
- Irena Slavinskaitė, Justina Eugenija Alimienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-498-735/2007 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovams J. A. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. A. (a/k (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo dalies priteisimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. A. pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašydamas:
1) pripažinti, kad J. A. (gim. 1936 m.), nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita ir priteisti ieškovui 1,158 ha dydžio žemės sklypą, kuris, pritaikius restituciją, būtų grąžinamas ieškovui iš 5,78 ha bendro žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje, atitinkamai šį sklypą sumažinant;
2) leisti ieškovui savo sąskaita suformuoti jam priteistą žemės sklypą;
3) panaikinti 2007-01-18 tarp J. A. (gim. 1936 m.) ir jo sūnaus J. A. (gim. 1970 m.), sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 312) dalyje dėl 1,158 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybėje, ir šioje dalyje taikyti restituciją. Nurodė, kad atsakovas J. A. (gim. 1936 m.) yra ieškovo 1963 m. mirusio tėvo B. A. brolis, o ieškovui - dėdė. Ieškovo tėvas kartu su šiuo atsakovu, o taip pat kitu broliu J., bei seserimis M. ir J. turėjo teisę prašyti, kad jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į motinos E. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Mirus ieškovo tėvui, ši prašymo teisė pagal įstatymą perėjo ieškovui. Bendras E. A. nuosavybės teise valdytos žemės plotas buvo 5,78 ha, o ieškovui tenkanti žemės dalis sudarė 1/5 dalį arba 1,158 ha. Atsakovas J. A. (gim. 1936 m.) ieškovui žadėjo pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu ir atgautą žemę padalinti tarp visų įpėdinių lygiomis dalimis. Ieškovas dėde pasitikėjo ir laukė, kol dėdei bus atkurtos nuosavybės teisės. Be to, rūpintis žemės nuosavybės teisių atkūrimu ieškovas negalėjo ir dėl savo silpnos sveikatos, nes yra neįgalusis su kalbos sutrikimu ir praktiškai pats nekalba. 2001-12-07 gavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 299, ieškovas sužinojo, kad nuosavybės teisės į visą jo senelės žemę Vilniaus apskrities viršininko 1999-06-22 sprendimu buvo atkurtos ieškovo dėdei J. A. . Ieškovas geruoju bandė tartis su dėde dėl žemės grąžinimo ir dėdė pokalbiuose, kuriuose be ieškovo, dar dalyvavo ieškovo sutuoktinė V. A. , sūnus A. A. , taip pat atsakovo sutuoktinė O. A. bei J. K. , žadėjo grąžinti žemę, o vėliau siūlė išmokėti piniginę kompensaciją. Ieškovas su tuo nesutiko, nes dėdė siekė praturtėti ieškovo sąskaita. Po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą ir atsakovas J. A. (gim. 1936 m.) apie tai sužinojo, 2007-01-18 dovanojimo sutartimi visą žemės sklypą padovanojo savo sūnui J. A. (gim. 1970 m.). Teismui pripažinus jo reikalavimą į 1,158 ha žemės sklypą pagrįstu, minėta sutartis užkirstų ieškovui kelią atgauti žemę natūra ir dėl to būtų pažeistos jo, kaip kreditoriaus teisės, todėl dovanojimo sutartis turi būti pripažinta iš dalies negaliojanti. J. A. (gim. 1936 m.) nei pagal įstatymą, nei pagal sudarytą sutartį neprivalėjo sudaryti ginčijamos dovanojimo sutarties, be to, jis žinojo apie tai, kad ieškovas pretenduoja atgauti žemę natūra. Pirminis ieškinys teismui buvo paduotas 2006-09-29, o dovanojimo sutartis sudaryta 2007-01-18, todėl atsakovas J. A. (gim. 1936 m.), sudarydamas dovanojimo sandorį, siekė išsaugoti turimą 5,78 ha žemę ir elgėsi nesąžiningai (LR CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 3 d., 6.66 str. 3 d., 6.327 str. – 6.242 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas J. A. (gim. 1936 m.) atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-06-22 sprendimu jam atkurtos nuosavybės teisės į jo senelės M. K. ir motinos E. A. bendrosios nuosavybės teise valdytą 5,78 ha žemės (duomenys neskelbtini). Dar iki nuosavybės teisių atkūrimo atsakovas naudojosi šia žeme. Prašymą atkurti nuosavybės teises atsakovas padavė 1991-10-17 ir pagal tuo metu galiojusį įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuosavybės teisių atkūrimo teisę į žemę turėjo tik buvusio savininko vaikai ir sutuoktinis. Tik nuo 1992-01-17, pakeitus minėto įstatymo 2 str., buvo nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises ir buvusio savininko vaikaičiams. Rašydamas prašymą, atsakovas negalėjo nurodyti ieškovo pretendentu, nes tuo metu jis juo negalėjo būti. Pagal galiojusius įstatymus nuosavybės teisės buvo atkuriamos tik tiems asmenims, kurie nustatytais terminais ir tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovas prašymo atkurti nuosavybės teises į senolės E. A. žemę nepadavė, bei neginčijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-06-22 sprendimo, todėl šis sprendimas yra teisėtas. Atsakovas (gim. 1936 m.) nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo teisėtu pagrindu. Ieškovas reikalavimą atiduoti jam natūra 1,58 ha žemės pareiškė 2006 m. po to, kai pakilo žemės kaina.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2007-11-14 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo P. A. : atsakovui J. A. (gim. 1936 m.) - 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 46,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, jog byloje esantys Lietuvos valstybės istorijos pažymėjimai patvirtino aplinkybę, jog E. A. buvo B. A. (gim. 1929-11-03, o mirusio 1963-05-03), motina. Teismas nustatė, jog buvusios savininkės E. A. sūnus B. buvo ieškovo tėvas. Teismas, atlikęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-06-22 sprendimo Nr. 79-6312 priėmimo metu galiojusio specialaus nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. ir nuo 1992-01-17 galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str. lingvistinę analizę, padarė išvadą, kad mirusio buvusio savininko vaikas, arba atitinkamai mirusio vaiko vaikas, nuosavybės teisę į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą gali atkurti tik tuo atveju, jei nėra kitų mirusio buvusio savininko vaikų ar kitų asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę į mirusio asmens turtą, arba, jeigu kiti mirusio buvusio savininko vaikai ar kiti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, aiškiai išreikšdami savo valią, atsisakė savo teisės atkurti nuosavybės teisę. Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo teisę prašyti atkurti jam nuosavybės teises į jam tenkančią dalį buvusio savininko E. A. nuosavybės teise valdytos žemės. Dėl to J. A. (gim. 1936 m.) nuosavybės teisės į visą ginčo žemės sklypą galėjo būti atkurtos tik tuo atveju, jei visi kiti pretendentai, tarp jų ir ieškovas, aiškiai išreikšdami savo valią, atsisakė savo teisės atkurti nuosavybės teisę. Įvertinęs J. R. ir M. B. 1992-04-30 pareiškimus, teismas nustatė, kad jos atsisakė joms priklausančios ginčo žemės savo brolio J. A. naudai. Teismas konstatavo, kad ieškovas analogiško pareiškimo nėra parašęs. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, kad ieškovas domėjosi savo senelės turėta žeme, patvirtino ir byloje esantis jo vykdytas susirašinėjimas su žemėtvarkos įstaigomis. Įvertinęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2001-12-07 raštą Nr. 299, teismas padarė išvadą, kad ieškovas per nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusių įstatymų nustatytus terminus nepadavė įstatymų reikalavimus atitinkančio prašymo atkurti jam nuosavybės teises į ginčo žemę. Teismas konstatavo, jog ieškovas, nepateikęs iki 2001-12-31 prašymo atkurti nuosavybės teises arba ieškinio dėl jam priklausančios žemės sklypo dalies priteisimo, aiškiai atsisakė nuo jam priklausančios dalies. Teismas, atsižvelgęs į byloje esantį J. A. 1991-10-17 prašymą tuometinei Trakų rajono Vievio agrarinei tarnybai, nustatė, jog J. A. (gim. 1936 m.) prašė atkurti nuosavybės teises į visą ginčo žemę, ir konstatavo, jog sprendimas dėl nuosavybės teisės į visą ginčo žemės sklypą jam atkūrimo buvo priimtas pagrįstai ir esant įstatyminiam pagrindui. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartyje Nr. 3K-3-777/2003 priimtų teisės aktų aiškinimo taikymo šioje byloje, kadangi šios bylos ir minėtos bylos aplinkybės nėra visiškai tapačios.
Teismas pažymėjo, jog byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog J. A. (gim. 1936 m.) ir ieškovas buvo sudarę susitarimą dėl žemės sklypo dalies perleidimo ieškovui. Teismas nustatė, jog toks rašytinis susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas, o byloje apklausti liudytojai, išskyrus ieškovo liudytojus J. K. , A. A. bei V. A. , nepatvirtino, kad toks susitarimas būtų buvęs sudarytas. Minėti ieškovo liudytojai, nors ir parodė, kad tarp J. A. ir V. A. buvo pokalbis dėl žemės, tačiau šis pokalbis vyko 2002 metais, t.y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui prašymams dėl nuosavybės teisės atkūrimo paduoti. Iš šių parodymų neaišku, kokia buvo susitarimo esmė, t.y. susitarimo sąlygos. Teismas padarė išvadą, jog šie byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog J. A. (gim. 1936 m.) ginčo žemės sklypą įgijo ieškovo sąskaita be teisinio pagrindo.
Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2007-01-18 tarp J. A. (gim. 1936-09-12) ir jo sūnaus J. A. (1970-09-18) sudarytą dovanojimo sutartį dalyje dėl 1,158 ha ginčo žemės sklypo ir šioje dalyje taikyti restituciją yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti, jog J. A. žemės, kurią vėliau padovanojo, dalį įgijo nepagrįstai ieškovo sąskaita. Teismas padarė išvadą, kad, netenkinus šio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ir 2007-01-18 dovanojimo sutartį (LR CK 4.72 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., 10 str. 1 d., 11 str., 1992-01-17 galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas P. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Teismo sprendimas neteisėtas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo ieškinyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose. Teismas taip pat neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pasirodžiusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenį Nr. 26, kuriame yra išaiškinimas dėl asmens pripažinimo nesąžiningu, t.y. išaiškinta, koks asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, kai pretendentas į nuosavybės teisės į žemę atkūrime konkrečiame sklype žino ar turi žinoti, kad yra kitų asmenų, reiškiančių savo reikalavimus į pretenduojamą sklypą.
2) Teismas, iš esmės sutikdamas su ieškinio motyvais, neteisingai įvertino ieškovo kreipimąsi į žemėtvarkos skyrių 1999 m., kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 str. 1 d. ir nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas aiškiai atsisakė nuo jam priklausančios žemės sklypo dalies ir atsakovui nuosavybės teise į visą ginčo sklypą buvo atkurta esant įstatyminiam pagrindui. Teismas vertino dokumentą, kurio byloje nebuvo, t.y. ieškovo prašymas žemėtvarkoje buvo prarastas, todėl teismas negalėjo spręsti ar ieškovas atsisakė savo teisės į nuosavybės atkūrimą. Byloje buvo įrodymai, kad ieškovas kreipėsi į žemėtvarką, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Jeigu ieškovo prašymai ir neatitiko įstatymo 11 str. nustatytos prašymo formos reikalavimų, tai toks formos nesilaikymas negalėjo būti prilyginamas aiškiam atsisakymui nuo teisės į nuosavybės teisės atkūrimą.
3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo (gim. 1936 m.) nebuvo susitarimo dėl ieškovo dalies sklypo perleidimo, atkūrus nuosavybę, ir kad toks susitarimas turėjo būti rašytinis. Aplinkybę, kad buvo toks susitarimas, patvirtino apklausti liudytojai. Tai, kad liudytojas J. K. girdėjo atsakovo ir ieškovo žmonos pokalbį, kuriame atsakovas prižadėjo laikytis savo pažado ir grąžinti ieškovui priklausančią sklypo dalį, 2002 m., nereiškė, jog tai buvo pirmas atsakovo pažadas.
4) Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo J. A. (gim. 1936 m.) duktė V. D. , kuri jį atstovauja teisme, tiek parengiamajame posėdyje, tiek teismo posėdyje pripažino, jog 1999 m. lydėjo ieškovą į Vievio žemėtvarkos skyrių aiškintis dėl ieškovo teisių į nuosavybės teisių atkūrimą. Ši aplinkybė įrodė, kad atsakovai žinojo apie ieškovo pretenzijas, todėl elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsakovas J. A. (gim. 1936 m.) atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimą.
Atsakovas J. A. (gim. 1970 m.) nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo leisti ieškovui savo sąskaita suformuoti jam priteistą žemės sklypą. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.), nes šių procesinių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).
Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.
Ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą leisti jo sąskaita suformuoti jam priteistą žemės sklypą, t. y. pagal teisines pasekmes suformulavo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo. Ieškovas nepateikė prie ieškinio žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Kolegija pažymi, kad apskrities viršininkas išduoda leidimą rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą ir išduoda planavimo sąlygas (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės) ir tvirtina žemės planavimo dokumentus. Teismas išnagrinėjo bylą, nepareikalavęs ieškovo pateikti žemės sklypo pertvarkymo projekto ir neįtraukęs apskrities viršininko administracijos į bylos nagrinėjimą, nors bylos išsprendimas yra susijęs su šio asmens teisėmis ir pareigomis. Teismas priėmė ieškinį, nepareikalavęs pateikti privalomų tokiais atvejais ieškinio priedų (CPK 135 straipsnio 2 dalis), ar įrodymų, kad šiuo metu ieškovas neturi teisinės galimybės pateikti žemės sklypo planą, atitinkantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir patvirtintą Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).
Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina nagrinėti pirmąja instancija apylinkės teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos (LR CPK 135 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnis, 320 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išreikalauti konkrečius dokumentus ir jų registracijos duomenis dėl to, kad ieškovas 1999 metais raštu kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės grąžinimo Vievio sen. (b.l. 9). Tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2001-12-07 rašte Nr.299 buvo įvertintas ieškovo 1999 metų raštiškas kreipimasis į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės grąžinimo Vievio sen., kaip neatitinkantis nustatytos formos, nepanaikino teismo pareigos aiškintis bylos nagrinėjimo dalykui svarbią faktinę aplinkybę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino šios faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovo valios atkurti nuosavybės teisę išreiškimo, yra esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kolegija pažymi, kad teisiškai reikšminga aplinkybė, ar ieškovas 1999 metais raštu kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės grąžinimo Vievio sen. iki Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-06-22 sprendimo Nr. 79-6312 priėmimo, ar jau po priėmimo. Kolegija pažymi, kad šiuo metu ieškovas neturi teisinės galimybės tikslinti ieškinį, nes įstatymų leidėjas nenumatė galimybės apeliacinės instancijos teisme tikslinti ieškinį.
Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).
Kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Apeliantas sumokėjo pagal 2007-12-10 kvitą (2 t., b.l. 1) žyminį mokestį už apeliacinį skundą 150,60 Lt sumai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovui P. A. 150,60 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.