Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-155-298/2013

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-11-29
Bylos Nr.: 1-155-298/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-00903-2010-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaclavas Karšulis
Civilinis ieškovas: Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kaltinamasis: M. R.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-155-298/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00903-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.2.14.5.2,; 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant I. Mečkovskajai,dalyvaujant prokurorams R. Kubiliui, D. Prankai,gynėjui adv. G. Baziuliui,

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei I. V.,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. G.,

specialistei V. G.,vertėjoms Z. Sakalauskienei, G. Tijūnėlienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. R. (M. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent jis:

1) laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01 metų, būdamas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas pagal (duomenys neskelbtini) įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu bei tvarkydamas teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, apgaulė, išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent 2006-01-01 – 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006 - 2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose (forma-(duomenys neskelbtini)), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokėtino į biudžetą PVM, taip pat 2007 - 2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės (duomenys neskelbtini) 206 133 Lt išmokėtų išmokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma-(duomenys neskelbtini)) ir metinėse A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 8942 Lt privalomojo sveikatos draudimo (PSD), o taip pat 2007 - 2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23471,72 Lt darbo užmokesčio, dėl to per mažai deklaravo 7976 Lt (formos - (duomenys neskelbtini)) mokėtino į biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) apgaule išvengė turtinės prievolės - privalomųjų įmokų 67602 Lt PVM, 45204 Lt GPM, 8942 Lt PSD, 7976 Lt VSDĮ ir 24 Lt įmokų į Garantinį fondą, iš viso 129748 Lt (67602 + 45204 + 8942 + 7976 + 24),

t. y. padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 182 str. 2 d.;

2) laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01 metų, būdamas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), veikdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės veiklą, t. y. apskaitos registruose neapskaitė visų gautų pajamų bei darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, dėl to pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, valstybės įgaliotai institucijai - Valstybiniai mokesčių inspekcijai (toliau-VMI), o būtent 2006-01-01 – 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose (forma - (duomenys neskelbtini)), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokėtino į biudžetą PVM, taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui 206 133 Lt išmokėtų išmokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma - (duomenys neskelbtini)) ir metinėse A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma - (duomenys neskelbtini) ) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino GPM ir 8 942 Lt PSD, o taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio, dėl to per mažai deklaravo 7 976 Lt (formos - (duomenys neskelbtini)) mokėtino į biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė dalies pajamų, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio bei direktoriui išmokėtų išmokų, padarė 67 602 Lt PVM, 45 204 Lt GPM, 8 942 Lt PSD, 7 976 Lt VSDĮ ir 24 Lt įmokų į Garantinį fondą mokesčių žalų biudžetui. Iš viso 129 748 Lt (67 602 + 45 204 + 8 942 +7 976 +24),

t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 220 str. 1 d.;

3) laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01 metų, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), registracijos vieta (duomenys neskelbtini), veikdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bei Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, tyčia, apgaulingai tvarkė, per įmonės finansininkę K. B., teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent 2006-01-01 - 2010-08-01 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose (forma-(duomenys neskelbtini)), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokėtino į biudžetą PVM, taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės direktoriui 206 133 Lt išmokėtų išmokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 metų atitinkamų laikotarpių mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma-(duomenys neskelbtini)) ir metinėse A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma - (duomenys neskelbtini)) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 8 942 Lt privalomojo sveikatos draudimo (PSD), o taip pat 2007-2009 metų buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio, dėl to per mažai deklaravo 7 976 Lt (formos - (duomenys neskelbtini)) mokėtino į biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. dėl to iš dalies negalima nustatyti 2006-01-01 – 2010-08-01 metų bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,

t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis M. R. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas neprisipažino, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidaryta maždaug prieš 13 metų. Jis buvo vienintelis akcininkas, po to tapo „(duomenys neskelbtini). Darbuotojų buvo apie 14. Iš pradžių ta vieta buvo įdomi klientams. Po to atsirado konkurentų. Įmonei buvo sunku. Tais mėnesiais, kuriuose nurodyta, kad buvo vesta „juoda buhalterija“, jis skolino savo pinigus įmonei. Po 3-4 mėnesių įmonė jam grąžindavo pinigus. Nuo 2005, 2006, 2008 metų, kai prasidėjo krizė, buvo sunku išlaikyti įmonę, teko atleisti L. P.. Jis galvojo uždaryti įmonę, tačiau darbuotojai sutiko sumažinti algas. 2010 metais jį sulaikė. Tik Lukiškėse jis sužinojo, kad darė kratą jo įmonėje ir buvo surasti kažkokie dokumentai. Pirma apieškojo jo namus, o daug vėliau įmonę. Iš pradžių jis buvo specialiu liudytoju, po to įtariamuoju. Jis visada dalyvavo apklausose, pateikinėjo visus dokumentus. Ilgai negalėjo susipažinti su byla, o kai susipažino, jam kilo daug įtarimų. Su gynėju parašė prašymą papildomai iškviesti D. ir jo žmoną. Žmona rašė skundus dėl kratos jų namuose. Pas žmoną užėjo 5 vyrai. Jie pranešė, kad jis sulaikytas. Žmona ir maži vaikai verkė. N. K. ir kiti pareigūnai labai negražiai elgėsi. K. pasakė, kad labai ilgai laikys jį Lukiškėse. Tada jis suprato, kad pastarasis turi asmeninių interesų. Kai jį sulaikė, jis paprašė paskambinti advokatui. Jie pasodino jį į automobilį ir nuvežė į komisariatą. Po to paskambino N. K. ir pasakė, kad jis nesipriešino. Po to atvyko N. K.. Jis paprašė vėl paskambinti advokatui, tada N. K. pasilenkė prie jo ir pasakė „tu ne Amerikoje, jokių teisių neturi“. Jis norėjo parašyti žmonai, kad yra suimtas, tačiau jam niekas neleido to padaryti. Su juo nekorektiškai ir negražiai elgėsi. Prieš tai jis buvo pastebėjęs, kad jį seka kažkokios mašinos. Jis parašė pareiškimą prokuratūrai, kad jei yra kuo nors įtariamas, tegul jį iškviečia, tačiau jis negavo jokio atsakymo. Advokatas sakė, kad jį bandys sukompromituoti. Prieš jį suimant jam skambino ir prašė paimti kreditus. Jis rodė prokuratūrai, kad nesislepia. N. K. pirmą kartą pastebėjo, kai jis jį sekė ir nufotografavo. Pirtyje buvo daromi pobūviai. Jis sudarinėjo sutartis. Po to pradėjo klausytis jo skambučių. Jie girdėjo, ką jis sakė apie N. K.. Pastarasis supyko ir pasakė, kad padarys viską, kad tik jis sėstų į kalėjimą. Kai jis kalbėjo su advokatu, sakė, kad jei N. K. pats jį sekė ir klausėsi, tai turi suinteresuotumą.

Dėl šios bylos, visi dokumentai yra iš kompaktinių diskų. Jis nežino iš kur jie atsirado. Visi sakė, kad N. K. labai gerai išmano kompiuterius ir buhalteriją. Per tokį trumpą laikotarpį gauti tokią sumą sunku. N. K. labai geras finansininkas. Buhalterė pati sakė, kas išmanant nors truputį buhalteriją įmanoma suklastoti tokius dokumentus. Buvo tik keli mėnesiai surašyti tuose dokumentuose. Jie padarė taip, kad sutampo tik kelios eilutės su baltąja buhalterija. Viskas suklastota.

Kai gavo ginklą, jis pastatė seifą tam, kad jį ten laikyti. Prie tų dokumentų jis nebuvo prisilietęs. Juos matė tik pas bendrovės darbuotojas, jie visur voliojosi. Nežino kaip jie atsirado seife. Nepavyko nustatyti kaip tie kompaktai buvo užrašyti ar ištrinti. Tų kompaktinių diskų jis nėra matęs. Kai gavo 2000 litų, paprašė P. rašyti, kokie tai pinigai. Todėl tame sąsiuvinyje viską rašė darbuotojos. Jie turėjo nešiojamus kompiuterius, kuriems netiko rasti diskai. Kompiuteris, kuris stovi ant stalo, yra reikalingas. Jame galėjo būti labai svarbi informacija. Net buhalterė klausė pareigūnų, ar paims kompiuterį. Tačiau jis jiems nebuvo reikalingas, nes N. K. žinojo, kad jame nieko nėra. Kratos nutarime nurodyta, kad reikia paimti ar apžiūrėti kompiuterius ir telefonus, tačiau jų niekas neieškojo. Seifo pastebėti buvo neįmanoma. Buhalterė sakė, kad N. K. liepė jai atsistoti ir atidaryti seifą. Jis žinojo, kad jis ten yra.

Jis buvo konsultantu banke. Turėjo atvesti žmones, kurie norėjo pasiimti kreditus, padėdavo jiems parengti dokumentus. Pagal sutartį bankas pervesdavo jam atitinkamą sumą. Jis viską deklaravo. Jo klientai turėjo problemų dėl skolų atidavimo. Bankas tada turėjo savo taktiką. Klientai, jo pažįstami, kurie sumokėjo tik nedidelę sumą skolos, ateidavo pas jį, o jis jiems padėdavo. Toje byloje du nukentėjusieji pasakė, kad jie nenukentėjo. Yra konsultantai, kurie padeda žmonėms išlaikyti namus, kad bankas jų neatimtų. Bankui tai buvo nenaudinga. Konsultantai padėdavo žmonėms, o bankas atimdavo viską. Jis kaip konsultantas, tapo nenaudingas bankui. Palaikė labiau klientus, kad neatimtų jų turto. Bankui tai buvo nenaudinga, todėl prasidėjo tyrimas. N. K. vedė labai dažnai tik banko bylas. Jis padėdavo bankui. N. K. dirbo bankui, kad sunaikinti tokį konsultantą kaip jis. Tada N. K. pradėjo jį sekti.

Yra labai daug N. K. tarnybinių pranešimų. Palyginus jo skundų buvo mažai. Jis skundė dėl kratos, kurią atliko jo namuose, dėl advokato, dėl elgesio su jo žmona. K. sakė, kad jis siūlė pareigūnams 100 000 litų. Tai jis irgi apskundė. Jam buvo pratęstas suėmimas, nes jų tikslas buvo kuo ilgiau jį laikyti. K. rašė, kad jam inkriminuojama 40 epizodų, po to liko tik 4 epizodai.

Ant raktų buvo parašyta „nabor bar“. Buvo labai daug raktų. Išrinkti vieną raktą labai sunku. Buhalterė pasakė, kad K. ištraukė tik vieną ar du raktus ir atidarė seifą. Tų raktų jam negrąžino. Jis nieko nežino dėl tų diskelių. Buvo pats nustebęs, kad kažką rado. Jei ten kažkas būtų, tai jis tuo metu buvo sulaikytas, per 12 dienų viską būtų sunaikinę. Seifas buvo visada tuščias. Raktas gulėjo nepaslėptas. Buvo atidarytos net jo durys. Buhalterė tai matė. Jis nieko neslėpė. Sąsiuvinį vedė L. P.. Kai vyko pobūvis, jis mokėjo pavedimu. Norėjo žinoti, kas daugiau sekasi, už ką moka ir kiek kas kainuoja. Segtuvus ir jame esančius dokumentus jis matė per susirinkimus, darbuotojos juos laikė. Jis sakė joms, kad blogai sekasi, kad nieko jos nedirba. Būdavo, kad užsakydavo vestuves, sumokėdavo tik 100 litų avanso, o niekas neįvykdavo. Tam, kad tai įrodyti, darbuotojos užrašydavo viską. Jis netikrino tų dokumentų, tikrino tik klientų skambučius. Tuose užrašuose jokių pinigų nebuvo. Per tiek laiko įmonėje nebuvo nei vieno pažeidimo. Jis niekada nemokėjo atlyginimą vokeliuose ir tikrai nevedė apgaulingos buhalterijos. Dokumentų, išskyrus sąsiuvinį, nėra lietęs, nėra matęs jų seife. Kvitas, kuris buvo apmokėtas, nežino dėl ko buvo paslėptas seife FNTT darbuotojų. 2006-11-06 akte nurodyta, kad kompiuteris buvo nurašytas. Kompiuteris buvo senas ir neveikė. Tai čekių juosta, kai po jo sulaikymo, kai buvo atimti visi raktai, N. K. lankėsi pirtyje. Darbuotoja aiškino, kad tai buvo N. K.. Nėra užfiksuota čekiuose N. K. pavardė. Jis susipažino su išklotinėmis. Kalbėjo per tą laikotarpį su daugelių žmonių. Nepamena kokia tai buvo L.. K. gal jų buhalterė. SMS žinutėje gal apie prekių įsigijimą, kiek užsidirbo iš virtuvės kalbėjo. Gal klausinėjo apie pobūvius ir jų kainą. Kaimynui jis buvo paskolinęs 300 litų ir liepė jam skolą atnešti ir palikti darbe.

Kaltinamojo kaltė grindžiama tokiais įrodymais ir duomenimis:

Liudytojo N. K. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 1-4), paaiškino, kad 2010 m. dirbo Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini). Byla prasidėjo nuo pareiškimo, kuriuo buvo kaltinamas M. R.. Toje byloje teismas leido klausytis M. R. pokalbių. Vienas žmogus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors du mėnesius buvo registruotas darbo biržoje ir gavo pašalpą. Apie tai buvo informuotas prokuroras, kuris kreipėsi į SODRA. Buvo atlikta krata M. R. namuose, kurios metu ieškota pinigų. Jo namuose pinigų nebuvo rasta, todėl buvo atlikta krata jo darbo vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. R. nedalyvavo, nes buvo sulaikytas kitoje byloje. Šioje kratoje dalyvavo pareigūnai A. Ž. (A. Ž.), D. F. ir ENTS pareigūnas R. R.. Pastarasis išmanė buhalterinę apskaitą. Jis galėjo apžiūrėti kasos aparatą. Į kratą atvyko iš ryto. Prie baro buvo barmenė. Pateikė jai teismo sankcionuotą nutartį daryti kratą. Ji susipažino su teismo nutartimi ir nuvedė juos pas buhalterę. Tai galėjo būti K. B.. Buvo apžiūrėtas kasos aparatas pirmame aukšte. Jame buvo tik 100 litų. Viskas jame buvo tvarkinga. Paklausė kur yra buhalteriniai dokumentai. Buhalterė parodė nedidelį seifą, kuris, atrodo, buvo atrakintas. Ten rado oficialius buhalterinius dokumentus, blankus. Jie buvo tvarkingi. Buvo dar apie 100 litų. Toje pačioje patalpoje buvo buhalteriniai dokumentai, kurie nekėlė jokių klausimų. Pradėjo nuo patalpos, kurioje buvo seifas ir dokumentai. Perėjo į didesnę patalpą, kurioje buvo vadovo stalas, prie kurio sėdėjo buhalterė. Buvo dar keli stalai, prie kurių galėjo susėsti darbuotojai. Vienas iš pareigūnų pamatė, kad prie vadovo stalo prie grindų yra prisegtas mažas vadovo seifas. Jis dažniausiai yra naudojamas ginklams laikyti. Jis buvo užrakintas. Asmens kratos metu jie buvo paėmę iš M. R. raktų ryšulį, kurį paėmė važiuojant atlikti kratą. Vienas raktas iš to ryšulio tiko seifui. Raktas skyrėsi nuo kitų raktų Jis jį atrakino, nes buvo vyriausias pagal pareigas. A. Ž. rašė protokolą. Seife rado du sąsiuvinius, du diskelius, dokumentų, kurie buvo per pusę perbraukyti. Buvo priklijuota prekių kvitų prie tų dokumentų. Suprato, kad tai yra juoda ir balta buhalterija. Tų dokumentų buvo gal 50 lapų, gal už 1,5 metus, iki 2009 metų. Tuos dokumentus surišo buhalterės akivaizdoje į aplanką, užklijavo, sunumeravo. Buhalterė ant jų pasirašė. Visos kratos metu buhalterė K. B. dalyvavo. Aišku, jokių dokumentų patys nepridėjo. Kratą darė po kokių trijų dienų. Galvojo, kad žmona galėjo viską, kas buvo nelegalaus, išnešti. Norėjo tik pinigus patikrinti.

K. B. labai sureagavo į tuos dokumentus. Ji pasakė, kad juos pirmą kartą mato, kad ji net nedirbo tuo metu. Ant kiekvieno dokumento buvo parašai. Ji labai išsigando dėl tų dokumentų. Sakė „turbūt viskas, mūsų įmonė bankrutuos. Vyks didelis tyrimas“. K. B. pasirašė ant paskutinio lapo, kad jie susiuvo ir suklijavo būtent tiek lapų. Pasakė jai, kad tai reikia padaryti, kad nekiltų jokių abejonių. Laikmenos buvo pažymėtos protokole. Jos buvo seno formato – magnetiniai diskeliai. Šone buvo užspaustas mygtukas - erelis, kad niekas neištrintų informacijos, esančios diske. Jokio antspaudo jie nedėjo ant tų diskų, nes tai neįmanoma padaryti. Tame seife buvo dar vienas oficialus dokumentas - įmonės užsakymas Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo. Tai buvo sąmata. Įmonė priiminėjo svečius iš Baltarusijos. Šį dokumentą paliko.

K. B. sakė, kad iš legalios buhalterinės apskaitos įmonė neišgyvens ir bankrutuos. Ji iš karto pasakė, kad rasti dokumentai buvo seni, kai ji dar nedirbo. Tai buvo vienos dienos įmonės apskaita. Buvo nurodyta kiek gauta ir išleista lėšų. Viena dalis buvo realiai nurodyta, kita nereali. Vienoje pusėje buvo parašyta „balta“, kitoje „juoda“. Kur „juoda“ buvo didesni skaičiai. Taip ir suprato, kad tai juoda ir balta buhalterija. K. B. pasirašė kratos protokole. Ji, atrodo, neturėjo jokių pastabų. Jis buvo atsakingas už technines priemones, o tyrėja už visus dokumentus. Dokumentus jis atidavė tyrėjai. Tyrėja pasakė atlikti diskelių apžiūrą. Atrodo, atliko apžiūrą vienas (3 t., b. l. 31-34). Kompiuterines apžiūras jis atlieka asmeniškai ar kartu su ekspertu iš kriminalinio tyrimo tarnybos. Šiuo atveju buvo atlikta paprasta apžiūra. Jis surašė, kas juose buvo. Netikrino ar kažkas buvo ištrinta, nes tada reikia pavesti atlikti užduotį ekspertams. Diskeliuose buvo analogiška situacija, kaip lapuose, kuriuos rado. Atrodo, irgi buvo užrašyta „juoda, balta“. Kiek prisimena, buvo skirtingos datos, negu dokumentuose, kuriuos rado. Visą informaciją, failus jis atspausdino ir pridėjo prie apžiūros protokolo. Jam susidarė įspūdis, kad buvo vykdoma neteisinga apskaita ir buvo vengta mokėti mokesčius. Informavo prokurorą ir atskyrė bylą. Informaciją išsiuntė VMI. Ji viską patikrino ir pateikė pažymą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidžios ar apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Diskelių jis nepakeitė. Jie buvo tokioje pat padėtyje, kaip juos ir paėmė. Visi pareigūnai ir K. B. matė tai. Buvo paimti tokie daiktai iš seifo, kurie nurodyti jo apklausos protokole. Raktai pagal tvarką buvo pas tyrėją ir jis juos jai grąžino. Laikmenas atrado seife. Jų neįdėjo į voką ir neantspaudavo. Kompiuteryje nebuvo galimybes diskelius patikrinti. Dokumentai buvo senesnės datos nei informacija diskeliuose. Buvo šios kompiuterinės laikmenos. Diskeliuose yra užraktas. Buvo rastas sąsiuvinis. Dokumentų pabaigoje, paskutiniame lape yra parašyta kiek yra lapų ir K. B. parašas, kad jos akivaizdoje viskas buvo daroma. Buvo parašai po kiekvieno lapo. Buvo užrašai lape „balta, juoda“ (mėlynas segtuvas). Šie visi dokumentai ir buvo aptikti ir sunumeruoti. Ekonominės policijos darbuotojas pastebėjo seifą, o ne jis. Po pirmo seifo apžiūros paklausė buhalterės ar yra kitas seifas. Ji atsakė, kad nėra. Tada darbuotojas iš ekonominės policijos nurodė tą seifą. Jis pats nebūtų jo pamatęs. Seifas buvo paslėptas.

Atlikinėti kratą namuose baigė naktį. Žinojo, kad kaltinamasis gali sunaikinti įrodymus, tai kitos kratos data nebuvo svarbi. Nežinojo, kad seife bus juoda buhalterija. Neėmė kompiuterio, nes jis pagal bylos medžiagą netiko. Jie nežinojo, kas yra diskeliuose. Paėmė tik dokumentus. Diskelius paėmė, nes jie buvo prie juodos buhalterijos.

Pirmoje byloje jis dalyvavo nuo pat pradžių. M. R. nepažinojo, nebuvo su juo jokių konfliktų. Nebuvo suinteresuotas. Sulaikant M. R. jis jam pasakė, kad jis bus greičiausiai suimtas. Pranešė jo sutuoktinei. Jis buvo atlikęs kratą M. R. namuose. Negirdėjo, kad įmonės viena darbuotoja jį atpažino kaip klientą. Pirmą kartą buvo toje pirtyje atliekant kratą. Nekilo abejonių, kad tai direktoriaus dokumentai ir daiktai. Jie buvo direktoriaus įmonėje, seife, seifas buvo atrakintas paties M. R. raktu.

Ieškojo daiktų, kurie nurodyti kratos nutartyje: pinigų, dokumentų susijusių su „Swedbank“ nerado, kompiuteriai, atrodo, buvo įjungti. Jei nesusidomėjo kompiuteriu, vadinasi, jis neatitiko bylos medžiagą. Krata buvo atlikta po kurio laiko, nes buvo suimtas dar vienas asmuo. Automobilio kratos metu, kaip ir surašyta, buvo rasti tie raktai. Jie buvo pas ONTT tyrėją D. B.. Raktus jis paėmė prieš dieną. Po kratos grąžino juos tyrėjai. Raktai buvo pas jį ne daugiau negu parą. Jis vadovavo visai procedūrai. Liudytojas A. Ž. buvo atsakingas už protokolo surašymą. Kiti pareigūnai ieškojo visko. Vienas atsakingas už surastus daiktus, kitas už protokolą. K. B. parašą uždėjo ant sunumeruotų dokumentų jo prašymu. Jis tikrai negalėjo padėti dokumentus ir laikmenas į tą seifą. Patalpoje įtaria dar buvo signalizacija. Tai M. R. gynybinė versija, kad jis padėjo šiuos dokumentus ir diskelius į pastarojo seifą.

Papildomos apklausos metu liudytojas N. K. parodė, kad į liudytojos J. D. parodymus, kad lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip klientas gali pasakyti, kad kaltinamasis rašė jo atžvilgiu apie 20 skundų ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis kaltino jį, kad neva išprievartavo jo žmoną. Jei aplinkybė, kad jis lankėsi toje pirtyje prieš tai kaip klientas, būtų paaiškėjusi anksčiau, tai jį būtų nušalinę nuo tyrimo. Visi skundai buvo išnagrinėti. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. nenurodė tokios aplinkybės. M. R. įkalbėjo liudytojus duoti melagingus parodymus. Laikotarpyje nuo 2010 m. kovo mėnesio ir iki kratos atlikimo jis nėra lankęsis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo ten pirmą kartą per kratą. Kratos metu paimtus dokumentus paėmė iš seifo, esančio po direktoriaus stalu. Nerado ir neėmė jokių dokumentų iš baro. Jokių dokumentų neįnešė su savimi. Ką rado, tą ir įformino. Su tyrėja D. B. tyrė kitą bylą. Neprisimena kiek buvo raktų, nes buvo raktų ryšulis. Šiuos raktus paėmė iš ryto ar vakare prieš kratą, po kratos grąžino raktus su paimtais dokumentais tyrėjai. Buvo tikrai ne vienas raktas, o raktų ryšulis. Pradžioje buvo atliekama krata antrame aukšte pagalbinėje patalpoje, po to R. R. tikrino barą ir kasos aparatą. Gal buvo su juo dar D. F.. Pirmame aukšte jis nieko netikrino. Jie pasakė, kad ten viskas tvarkoje. Kai R. R. atėjo, pradėjo apžiūrinėti pagrindinę patalpą. Atrodo pastarasis ir aptiko direktoriaus seifą. Paklausė buhalterės apie jo raktus, ji sakė, kas neturi jų. Tada pagal seifo spyną jis parinko kelis raktus iš to ryšulio ir bandė atrakinti seifą. Tiko tik keli raktai. Tą seifą aptikti nebuvo labai sunku. Jis matėsi truputį iš šono pasilenkus. Jį stebina, kaip žmogus po tiek metų gali viską taip detaliai prisiminti. Jis turėjo raktų ryšulį, kuris buvo paimtas iš M. R.. Buvo gal kokie 7 raktai. Galima pažiūrėti viską kitoje byloje. Visi dokumentai buvo grąžinti. Visus kratos metu paimtus dokumentus jis paėmė iš seifo, priklausančio direktoriui M. R.. K. B. ir J. D. tokius parodymus duoti įkalbėjo M. R.. Iki šiol tokių parodymų jis negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas dėl paminėtų aplinkybių, kad lankėsi pirtyje prieš tai.

Jie dirbo dviese su tyrėja. Pastaroji tvarkė dokumentus, apklausinėjo. Jis atliko techninį darbą. Jie netyrė apgaulingos apskaitos tvarkymo. Jie visą medžiagą atsispausdino ir išsiuntė VMI vertinimui. Jie nežinojo ar tai tikrai apgaulinga apskaita. Visi dokumentai buvo metų senumo. Jis matė, kad toje patalpoje esantys kompiuteriai netinka. Buvo nustatyta pagrindinėje byloje, kad iš darbo vietos jokie veiksmai nebuvo atliekami. Dėl to kompiuteriai nebuvo svarbūs. Jie nesitikėjo, kad kažką ras. Jie norėjo suskaičiuoti pinigus. Buvo labai daug medžiagos. Tikrai tam, kad padirbinėti dokumentus, pirkti kažką, reikia poros metų.

Liudytojo A. Ž. parodymais, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 5-8), jog 2010 m. dirbo Vilniaus apskrities VPK. Šioje byloje dalyvavo kratoje su K. ir F.. 2010-03-04 su minėtais pareigūnais nuvyko į „(duomenys neskelbtini) kaimą, į pirtį. Turėjo padaryti teismo sankcionuotą kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškojo kažkokių buhalterinių dokumentų. Pagrindinis vadovas grupėje buvo N. K.. Jis sakė, kad važiuoja ieškoti dokumentų, vadinamų „juoda buhalterija“. Buvo dar pareigūnas R. R.. Juos pasitiko barmenė, kurį nuvedė pas buhalterę, kurią supažindino su teismo nutartimi. Dokumentus aptiko, o ne juos padavė buhalterė. Jie buvo rastame seife. Ieškojo daiktų pagal nutartį (3 t., b. l. 74). Vieni pareigūnai ieškojo, kiti fiksavo, ką surado. Patalpoje, antrame aukšte, po stalu ne iš karto aptiko seifą, kuriame buvo rasti dokumentai. Atrodo, buvo paimtas kompiuteris. Seifą aptiko ne jis, nes pildė protokolą. Jį aptiko turbūt K.. Seife buvo aplankas su dokumentais. Juos ištraukė, atrodo, N. K.. Viskas buvo daroma prie buhalterės. Įformino dokumentus, pasirašė protokolą. Krata užtruko gal apie 2 valandas. Buhalterė, atrodo, sakė, kad apie dokumentus reikia klausti direktoriaus. Jis neprisimena ar K. turėjo kratos metu kažkokius raktus. Jei buhalterė būtų atsisakiusi pasirašyti, tai jis būtų pažymėjęs protokole. Po kratos visa medžiaga buvo atiduota K. ar tyrėjui. Ieškojo tų daiktų, kurie nurodyti kratos nutartyje. Jis pildė protokolą, kiti žmonės ieškojo dokumentų, daiktų. Kas buvo rasta, buvo padėta ant stalo, o jis tai fiksavo. Ką imti spręsdavo grupės vadovas – K.. Kai suranda laikmeną - diskelį, reikėjo surašyti jo modelį, indikacinius požymius, daiktas yra įdedamas į voką ar maišą ir jis supakuojamas. Šiuo atveju dėl laikmenų jis nieko neprisimena. Jis buvo pirmą kartą toje kavinėje. Iš jo kolegų neprisimena ar kas sakė, kad jau yra ten buvęs. Vykdant nutartį rado dokumentus. Buvo surašytas kratos protokolas (3 t., b. l. 75-78). Jei protokole pažymėta, tai buvo rasti jame nurodyti daiktai. Jis nepamena, kas sunumeravo dokumentų aplankalus. Buvo rasti pagal aprašymus panašūs magnetiniai diskeliai. Sąsiuvinis irgi buvo panašus. Buvo rasti tokie du aplankai. Jam buvo pateikti tokie sunumeruoti ir suklijuoti aplankalai. Jis nebuvo suinteresuotas byla.

Liudytojo D. F. parodymais, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 5-9), paaiškino, kad dirbo 2010 m. „(duomenys neskelbtini). Šią bylą tyrė K.. Jis atliko byloje tik kratą protokole nurodytu metu. Nuvyko jis, K., Ž., R.. Jis nežinojo, kokia yra byla. Viską žinojo iš K., kuris buvo vyresnysis. Buvo perskaitęs kratos nutartį. Turėjo tame pastate surasti dokumentus. Žinojo, kad M. R. buvo tuo metu suimtas. Buhalterė paaiškino, kad ji atsakinga už veiklą. Pateikė jai teismo nutartį. Ji rodė patalpas. Kartu su jais buvo ekonominės policijos pareigūnas, kuris daugiau nusimanė apie finansinius dokumentus. Jis buvo kaip specialistas ir nuspręsdavo, koks tai dokumentas. Dokumentų buvo daug. Pati buhalterė aiškino, kokie tai dokumentai, ar tai orderiai, ar pajamų knyga. Tuo metu jis nelabai nusimanė apie dokumentus. Buvo seifas patalpoje, kuriame buvo buhalterės K. B. sudėti dokumentai. Nedidelį seifą rado mažame kabinete, po stalu, pritvirtintą prie žemės. Jis buvo užrakintas. Jį atrakino K.. Iš jo ištraukė šūsnį popierių. Jis nežino, iš kur K. turėjo raktą. Ištraukė žurnalą. Jame buvo surašytos nuomojamos patalpos, grafikai su užstatais. K. tuos lapus suklijavo ir sunumeravo. Galėjo rasti ir laikmenas. Buhalterė dalyvavo kiekviename veiksme ir viską matė. Ji pasakė „nežinau kas tai, čia yra direktoriaus ir reikia jo klausti“. Ji pasakė, kad veda pati buhalteriją, o tai yra direktoriaus seifas. Surasti dokumentai buvo parodyti buhalterei, kuri susilaikė nuo komentarų. Buvo kalba, kad tai yra antra buhalterija. Ji sakė, kad nieko nežino ir tai yra direktoriaus seifas. Jie paėmė sąsiuvinį ir dar kažkokius dokumentus. Daugiau jis tyrime nedalyvavo. Kratą reikia atlikti dienos metu, todėl važiavo 4 pareigūnai. Neatsimena ar apžiūrinėjo kompiuterius, telefonus. Laikmenas rado, jei tai nurodyta protokole. Laikmenos, paimtos kratos metu, yra supakuojamos ir antspauduojamos. Jis pasirašė protokolą (5 t., b. l. 5-9).

Liudytojos J. V. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 13-19), paaiškino, kad dirbo Vilniaus apskrities „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)skyriuje. Dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinime, surašė pažymą. Gavo iš Vyriausiojo policijos komisariato medžiagą. Kratos metu 2010 m. buvo išimti dokumentai. Paprašė įmonės pateikti buhalterinius dokumentus. Patikrino juos su išimtais dokumentais. Buvo rasta medžiaga už periodą 2006 - 2009 metų su tarpais. Sulygino buhalteriją. Dalis operacijų sutapo su buhalterine apskaita. Buvo juodos ir baltos operacijos. Deja, ne visos operacijos buvo užfiksuotos buhalteriniuose dokumentuose. Savo parodymuose ji nurodė pavyzdžius (5 t., b. l. 12-19). Dalis tų duomenų sutapo su buhalterija. Buvo prierašai, pvz. tiek pinigų pas Marijaną, tiek kasoje. Dalis operacijų nepasirodė buhalteriniuose dokumentuose. Ji lygino kiekvieną mėnesį kiek buvo deklaruota. Pažiūrėjo viską per kasos aparatus, kvitus. Kur suvestinėse nurodyta „balta“, buvo viskas gerai. Grafoje „juoda“ operacijos nepasirodė buhalteriniuose dokumentuose. Buvo apklausti įmonės darbuotojai, kurie patvirtino, kad tie dokumentai realūs ir jų ranka užfiksuoti. Konstatavo, kad per tą laiką buvo nedeklaruota nurodyta suma. Minėtu laikotarpiu M. R. buvo išmokėtos išmokos, kurios buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos. Ji surašė pažymą (1 t., b. l. 6-14). Patikrinimo metu pateikė nurodymą ir gavo dokumentus. Buvo paprašyti 2006 - 2009 metų dokumentai. Buvo išsiųsti paklausimai bankui. Įmonė pateikė savo pirminius, kasos aparato dokumentus, išrašytas sąskaitas, atlyginimo priskaičiavimo dokumentus, visus apskaitos registrus, suvestines, bendrą balansą. Jie turėjo vidinius dokumentus ir kratos metu išimtus dokumentus. Oficialiai gavo visus dokumentus. Viską pabaigę grąžino originalus komisariatui. Aplankuose nurodyti dokumentai jiems buvo pateikti. Kur buvo nurodyta „balta“, tai atitikdavo buhalterinę apskaitą. „Juoda“ neatsispindėjo jokiose dokumentuose. Antras segtuvas yra rusų kalba. Ne visos išlaidos buvo nurodomos ir apskaitytos. Barmenės rašė juos. Buvo viskas gana tvarkingai įvesta. Parašius dokumentus rodė darbuotojams. Barmenės patvirtino, kad vedė tuos dokumentus. Yra jų raštas. Viskas nurodyta gana aiškiai. Ji nepamena, ar sąsiuvinis buvo jiems pateiktas. Jiems buvo pateiktos laikmenos, kurios buvo peržiūrėtos su informatiku. Visus dokumentus ir laikmenas, išimtus kratos metu, neįmanoma padirbti. Tam, kad sukurti tokią medžiagą žmogus turėtų žinoti išsamius įmonės duomenis, turėti specialią programą. To neįmanoma padaryti. Darbuotojai žinojo apie vykdoma tokią buhalteriją. Jie tik nenorėjo raštu tai rašyti. Jie kalbėjo daugiau. Vadovas sakė, kad reikalavo viską tvarkingai vesti. Kalbėdami darbuotojai prisipažino dėl juodos buhalterijos. Darbuotojai sakė, kad visus blankus gaudavo iš vadovo. Dienos metu buvo pateikiama vadovui ataskaita. Užpildytus blankus darbuotojai priduodavo vadovui ar buhalterei. Savo pažymoje nustatė tokius pažeidimus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Dalis pajamų nebuvo deklaruojama ir nebuvo parodoma dalis išmokų. Jei nebūtų išimtų kratos metu dokumentų, patikrinus tik buhalterijos dokumentus, neįmanoma būtų nustatyti pažeidimus. Paprastai šeimininkai reikalauja vesti vidinę apskaitą. Sąsiuviniai būna po ranka. Šioje byloje buvo labai ilgas laikotarpis. Šioje vidinėje apskaitoje buvo vedama viskas labai detaliai. Praktiškai buvo vedama antra apskaita. Darbuotojai minėjo, kad buvo mokamas „atlyginimas vokelyje“. Darbuotojai rašė savo paaiškinimuose, kad pildė tokius dokumentus. Be laikmenų ir išimtų dokumentų neįmanoma būtų nustatyti pažeidimus. Prieš kratą ji asmeniškai netikrino įmonės. Krata buvo atlikta prieš jų patikrinimą. Tų metų gruodžio mėnesį buvo patikrinimas karu su kontroliniu pirkimu. B. B. nenorėjo turėti nemalonumų. Ji kartodavo, kad sutvarkys apskaitą ir išeis iš šios įmonės. Būna, kad vadovas teikia paskolą įmonei. Tai rodo, kad sunki įmonės padėtis. Konstatavo viską, ką matė. Ji tikrai nedarė darbuotojams spaudimo, kai jie rašė paaiškinimus. Su Kisieliumi nei karto nebuvo susitikusi. Jis tik porą kartų jai skambino, tačiau nieko jai nepatarinėjo. Patikrinti banketus neįmanoma. Juose dalyvauja per daug žmonių. Kai atvyksta žmogus panašus į pareigūną, tai aišku, jam yra išduodamas čekis. 2010 m. tikrinant bendrovę ji su ja pirmą kartą susipažino. Neturėjo jokio suinteresuotumo.

Liudytojos D. B. parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities „(duomenys neskelbtini). Tada dirbo ir N. K.. Jei buvo atlikta krata ir buvo išimti daiktai, tai jie turėjo būti priduoti jai. J. K. sako, kad buvo pridavęs raktus, o paskui kratai juos paėmęs, taip ir galėjo būti. Raktų grąžinimo nereikėjo įforminti, nes K. buvo irgi to padalinio darbuotoju. Jie dirbo kartu toje byloje. Ji neatsimena tų raktų. Daiktai byloje nedingsta. Jie gali būti prie bylos arba gali būti grąžinti jų savininkui ar jo žmonai. Atliekant liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas, atrodo, K. nedalyvavo. Jei kažkas iš pareigūnų ar tyrėjų dar dalyvaudavo apklausoje, tai būtų pažymėta apklausos protokole. Šioje byloje ji jokių apklausų neatliko. Pirma byla buvo dėl sukčiavimo. Po to kiti straipsniai atsirado. Toje byloje ji dalyvavo atliekant procesinius veiksmus. K. padėdavo apklausose, dalyvavo kratose ir poėmiuose. K. visose bylose dirbo iniciatyviai ir aktyviai. Ji negali teigti, kad K. buvo didesnis suinteresuotumas šia byla. Abejoja, kad K. kaltinamajam pasakė, kad jis neturi jokių teisių. Jis negalėjo net būti jos kabinete.

Specialistės V. G. parodymais, kad surašė specialisto išvadą. Išvadą patvirtina visa apimtimi. Buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialūs dokumentai, pirminiai dokumentai, registrai, kasa. Visi oficialūs dokumentai buvo labai tvarkingi. Buvo kratos metu išimti dokumentai ir diskeliai. Naudojosi tik jiems pateikta dokumentine medžiaga. Palygino tuos dokumentus su oficialiais. Buvo „Exel“ lentelės, kuriose buvo nurodytos baltos ir juodos išlaidos. Lygino sumas. Toje medžiagoje nebuvo įvardinta, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo rastas ryšys su buhalterine apskaita. Juodoje apskaitoje buvo surašytos mėnesinės sumos. Aiškiai matėsi, kad tai atitinka kasos registrą. „Balta“ apskaita visai atitiko. „Juodoje“ buvo neapskaičiuotos visos pajamos. Prie lentelių buvo pridėti vienas ar du segtuvai, kuriuose buvo prisegti čekiai. Tai buvo barmenių ataskaitos. Jose buvo kiekvienos dienos gautos pajamos pagal rūšį. Dokumentai buvo rasti už tris mėnesius, kiekvienai dienai. Jose buvo parašyta „obscij otciot“. Buvo mėlynas ir oranžinis segtuvas. Sudarius lentelę buvo gauti įdomūs duomenys, ataskaitose buvo įrašyta „kasa“, rankšluosčiai, baro nuoma, baro prekės ir panašiai. „Obscij otciot“ buvo nurodyta kasa ir tiek pinigų. Tai atitiko. „Juodos“ duomenys mažai skyrėsi, buvo labai panašūs. Tose dokumentuose buvo, pvz. 4 litai į kasą, o 2000 litų suma į kitą. Suvedus tuos duomenis gavosi oficialūs duomenys. Buvo tik trijų mėnesių dokumentai. „Balta“ atitikdavo vedamą buhalteriją. „Obscij otciot“ atitiko kasą. Ji buvo vedama už tris mėnesius. Jų išvada atitiko VMI išvadą. Gavo tas pačias sumas. Sukurti tokius dokumentus nedirbančiam įmonėje neįmanoma. Reikia žinoti tos įmonės buhalteriją. 2006-2009 metai ilgas laikotarpis. Oficiali buhalterija buvo vedama labai tvarkingai. Tuos paimtus dokumentus tikrai galima buvo susieti su oficialia buhalterija. Skaičiai, kur pažymėta „balta“ sutapo su oficialia buhalterija. Tikrai negali teigti, kad tuos dokumentus kažkas padarė ir K. juos įdėjo į seifą. Reikėtų tada disponuoti visa įmonės informacija. „Obscij otciot“ turėjo žmogus užpildyti ir pasirašyti. Ten pasirašė barmenės. Buvo nustatyti pažeidimai. VMI skaičiavo mokesčius. Jie suvedė visą informaciją ir konstatavo, kad tai buhalterinių dokumentų tvarkymo pažeidimai. Buvo per mažai deklaruota ir sumokėta mokesčių. Buvo parašai ant „obscij otciot“. Pagal apklausos protokolą tai buvo barmenių parašai. Ant duomenų „juoda“ ir „balta“ nebuvo parašų. Iš aplankalo „obscij otciot“ galima buvo teigti, kad buvo kažkokios neapskaičiuotos lėšos. Kasos eilutėje surašyta suma sutapo. Lentelės turi sutapti. Tie „obscij otciot“ duomenys įėjo į „baltą“ buhalteriją. Mėlyname segtuve, 26 lape nurodyta suma sutapo su oficialia buhalterija. „Kasa“ įėjo į baltą buhalteriją, kitos sumos įėjo į kitą. Pagal lenteles į „baltą“ buhalteriją įėjo kasa, kitos sumos įeidavo į „juodą“. Jie darė suvestines, lygino duomenis per mėnesį. Iš esmės atitikdavo. Tai buvo duomenys už tris mėnesius. Palygino juos su lentele „juoda“, „balta“ ir su oficialia buhalterija. Čekiai nebuvo oficialiai fiksuojami. Reikia būti specialistu ir buhalteriu, kad iš trijų sumų sudaryti lentelę. Reikia surasti tas sumas. Šios sumos yra mėnesiniame registre, kuris susidarė iš keleto sumų. Kasos registre rasi sumas, tačiau reikia būti specialistu, kad paimtumei reikiamas. Oficialioje buhalterijoje taip detaliai vedama apskaita nebuvo. Asmenys turi būti buhalterijos specialistais, kad padaryti tuos dokumentus. Įdomu buvo, kodėl ne visi mėnesiai buvo. Buvo lentelių, kuriose buvo suma apačioje, o pačioje lentelėje nieko nebuvo. Buvo tuščių lentelių, o po jomis sumos. Kitose bendrovėse taip irgi būna.

Liudytojos G. Š. parodymais, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. vasario mėnesio. Dirbo (duomenys neskelbtini) porą mėnesių prieš kokius 2-3 metus. Į jos pareigas įeina klientų aptarnavimas, banketų priėmimas. Pirtis priklauso tik M. R.. Ji dirba su kasos aparatais. Vienas kasos aparatas stovi bare, kitas, kai vykdavo šokiai, stovėdavo lauke. Kai žmonės įeidavo, tai mokėjo už įėjimą. Kas dirbo bare, tas naudojosi kasos aparatu. Visus pinigus ji fiksavo, įmušė į kasos aparatą. Dėl kitų asmenų negali pasakyti. Nebuvo pajamų, kurias užfiksuodavo, o realiai negaudavo iš klientų. Ant savo popieriukų, barmenės dėl statistikos rašė kiek gaudavo skambučių, kas kur užsirašė: į dušą ar pirtį. Juos rašė parodyti šefui, kad žmonės ateina, teiraujasi. Įmonėje yra tik vienas M. -(duomenys neskelbtini) M. R.. Savo dokumentuose fiksuodavo, kas skambina, rašė, pvz. kad 2 valandoms atvažiuos į sauną ir rašė, kiek tai kainuos. J. D. irgi tai rašydavo. Rašydavo ir dėl salių. Norėjo įrodyti, kad dirba, nes buvo sunkus laikotarpis. Tie dokumentai buvo vadinami „obscij otciot“. Juos rašė rusų kalba. Buvo juose nurodytos paslaugos ir daiktai. Kur grafa „kasa“- fiksavo, kiek praeidavo per kasos aparatą. Kitos sumos, kurios galėjo būti, tačiau dėl kažko negavo jų. Buvo atvejų, kai užkurdavo pirtį, o žmonės neatvažiuodavo. Kai užrašydavo kažką, o žmonės neatvažiuodavo, tai tuos skaičius neišbraukdavo, o rodydavo per susirinkimus. Segtuvai gulėjo įvairiuose vietose. Maždaug 2005 - 2006 metais, pradėjo tai rašyti. Tuos blankus po mėnesio išmesdavo, kai jie jau nebuvo reikalingi. M. R. kartais pasižiūrėdavo į juos. Neįsivaizduoja iš kur tie blankai galėjo atsirasti seife. Galvojo, kad tai specialiai kažkas padarė, kai buvo patikrinimas. Jiems buvo pakišę ir cigarečių be banderolių, ir butelių, kuriais neprekiavo. Negali paaiškinti, kaip iš jų „Obscij otciot“ blankų skaičiai pereidavo į „juodą“ ir „baltą“. Ji, D. ir P. pildė tokius blankus, tačiau dažniausiai juos pildė ji ir D.. Pirmiausiai jas iškvietė į VMI J. V.. Jai rašė paaiškinimą. Ji buvo tuo metu šoko būsenoje, nes jie buvo radę pas jas cigarečių. Jei rašė paaiškinime, kad fiksuoja gaunamas pajamas, tai gal detaliai jos neklausė dėl negautų pajamų fiksavimo. Planuodavo ir dušų nuomą. Planuodavo kokia preliminari galėjo būti suma. 2006 m. neprisimena kokį gaudavo atlyginimą. Švenčių dienomis gaudavo daugiau. Vokeliuose atlyginimų negaudavo. Ji neveda buhalterinės apskaitos. Ją veda buhalterė. Tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo B. ir P., nes ji buvo (duomenys neskelbtini). Ji nieko negali pasakyti apie „juoda, balta“. Nepažino rašysenos. Ji nesugeba atlikti kažkokius buhalterinius veiksmus. VMI darbuotoja neteisybę sakė, kad jos bijo kaltinamojo. Ji buvo išsigandusi, nes prieš tai pas juos buvo rasta cigarečių, kuriomis jie neprekiavo. Ji žino tik apie vieną buhalteriją. Apie jokią juodą buhalteriją nieko nežino. Atlyginimą mokėjo kiekvieną mėnesį. Sunkiu laikotarpiu direktorius skolino savo pinigus įmonei. V. diktavo jai, ką rašyti. Ji buvo išgąsdinta, nes buvo atsakinga už prekes. Pas juos naktimis būna daug žmonių. Jie užrakindavo barą ir išeidavo, klientus palikdavo. Kartais ūkvedys būdavo. Jei žmonės nuomoja kambarį, jiems nereikalingas aptarnavimas naktį, tai ir palieka juos. Pas juos dvi pirtys. Antra pirtis neužrakinta. Klientai gali patekti visur, išskyrus barą. Administracinės patalpos būdavo užrakintos. Vadovas nebuvo nurodęs nelaikyti kokių nors prekių. Jei nebūtų lojali direktoriui, iki šiol vis tiek turėtų darbą, nes gerai dirba. Planuojamos pajamos kartais būdavo gaunamos. Tuos pinigus įtraukdavo į kasą. Jie buvo pirmoje grafoje. Mėlyname segtuve, 53 lape jos parašas. Tokios sumos ir buvo. Vadinasi, planas nebuvo įvykdytas. 52 lape jos rašyta. Kas galėjo būti sudaužyta, tai sugalvojo. Yra skaičius kiek asmenų pirtyje. Gegužės 3 d. ne jos parašas, o gal D.. Lape 50, 47, 45, 43, 42, 39, 38, 35, 34, 32, 30, 29, 25 ne jos rašyta. Lape 49 jos parašyta. Lape 48 neatvyko į biliardą. Lape 46, 28, 27, 24 jos parašas. Planavo dušą ir biliardą. Tai buvo planuojamos pajamos. Lape 44 jos parašyta. Nebuvo biliardo. Jis buvo planuojamas. Lape 41 jos rašyta. Kasa 48,40 litai. Visa kita buvo planuota. Banketas reiškia neįvyko. Popierius sau rašė. Tai gi ne įrodymai. Lape 37 jos rašyta. Nežino, iš kur kvitai. Lape 36 jos rašyta. Planas neįvykęs. Lape 33 jos rašyta. Diskoteka irgi neįvyko. Lape 31 jos rašyta. Planavo dušą ir biliardą, tačiau jie neįvyko. Lape 26 ne jos rašyta, tačiau popierėlis jos asmeniškas. Kai kurie planai buvo įvykdyti.

Oranžiniame segtuve lape 62, 58, 55, 53, 52, 51, 49, 48, 45, 43, 42, 41, 37, 36, 34, 32, 28, 26, 21, 20, 17, 13,12, 6, 4, 3, 1 ne jos rašyta. Lape 61 jos rašyta. Planavo virtuvę, salę, barą. Suma turėjo būti, bet buvo tik tiek, kiek nurodyta į kasą. Lape 60, 56, 54, 44, 39, 27, 18, 10, 5, 2 jos rašyta. Lape 59 neįvyko niekas. Lape 57, jos rašyta. Buvo planuota salė, biliardas, virtuvė, baras. Skaičius suplanuoti galima, nes numano, kiek preliminariai vienam žmogui gausis. Lape 50 jos rašyta. Planavo sauną, tačiau jos nebuvo. Lape 47, 33, 30, 29, 23 jos rašyta, bet neįvyko. Lape 46 jos rašyta. Į dušą niekas neatvyko. Lape 40 jos rašyta, niekas neatvyko. Lape 38 nežino iš kur kvitai. Gal į namus sau apsipirkinėjo. Lape 35 jos rašyta, banketas neįvyko. Lape 31 jos rašyta. Per kasą 83,60 litų. Planavo sauną ir kitą, bet planai neįvyko. Lape 25 jos rašyta. Suma per kasą gera nurodyta. Į sauną ir biliardą niekas neatvyko. Lape 24 jos rašyta, viskas išgalvota. Lape 22 jos rašyta. 578 litų per kasą. Virtuvė ir baras išgalvota. Lape 19 jos rašyta. Per barą 4 litai. Išgalvojo 2800 litų. Lapelis - gal namo pirko ką. Lape 16 jos rašyta. Per kasą 307,60 litų. Neatvyko į kambarį ir barą. Lape 15 jos rašyta. Išgalvojo viską. Dyzelio kvitas nežino iš kur. Lape 14 jos rašyta. Kiti pinigai išgalvoti, išskyrus kasą. Lape 9 jos rašyta. Per kasą 281 litų. Sauna, biliardas, virtuvė, diskoteka išgalvota. Lape 8 jos rašyta. 377 Lt per kasą. Sauna ir kita išgalvota. Buvo įvykdyti kai kurie planai. Jie buvo vedami per kasą. Išgalvotos sumos negali pereiti per kasą. Kuri darbuotoja dirbo, tą ir surašydavo viską. Per dieną gali paruošti banketą. Jei imdavo avansą, išrašinėdavo orderį. Jei banketai neįvykdavo, reiškia neįvyko. VMI ne visus blankus turi. Įvykdavo banketai. Spontaniškai organizuodavo banketus. Per 3 mėnesius nežino kodėl nei vienas banketas neįvyko. Ima visada avansą. Jos nežymėjo tuose blankuose avansų. Jų negrąžindavo. Orderius išrašinėjo, atrodo 10 formos kvitas. Tai pajamų orderis. Tie blankai galėjo būti visur. Tai juodraščiai. Jų nenešė į seifą antrame aukšte ar buhalterei. Tie blankai buvo laikomi dažniausiai mėnesį. Po to duodavo ūkvedžiui juos sudeginti.

Liudytojos J. D. parodymais, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2003 metų (duomenys neskelbtini). Dirba su kasa, aptarnauja žmonės, išrašinėja 10 formos čekius, priima užsakymus. Pas juos yra kavinė, pirtis, banketinė salė, kambariai. Aptarnauja banketus, nuomoja pirtis, maitina. Kokia suma nurodyta sąskaitoje, tokiai sumai yra ir čekis. Visi pinigai praeina per kasą. Jie veda sau sąmatą. Jei paskambina, užsako kambarį ar stalą, tai viską ten užrašo. Ten užrašydavo kas vyko per visą dieną. Tai vadinosi „obscij otciot“. Ją pradėjo pildyti, kai prasidėjo krizė, kad vadovas žinotų, kad jos dirba. Užsakymai iš tų blankų „obscij otciot“, aišku, ne visada buvo įvykdomi. Kas atsisakė, skambino, atėjo - viskas buvo užrašyta. Langelis „kasa“ nurodo kiek realiai buvo įnešta į kasą. Pas ją atvažiuodavo žmonės, užsakydavo banketą, jos viską surašydavo, bet būna, kad žmonės praneša, jog neatvyks. Jos viską žymėjo. Pildė tokius blankus. Nebūtinai turėjo žmonės viską iš karto užsakyti. Užsakymą jos priima ir prieš pusę metų. Jos tik užrašydavo konkrečiai viską. Turi mažą kalendoriuką. Ten apibraukė dieną. Jos viską surašo, ko žmonės nori ir prašo, o po to būna žmonės atsisako. Avansą kartais imdavo, o kartais ne. Jos parodymuose ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 57-73) gal blogai surašyta, nes ji viską teisingai pasakė teisme. Apie išankstinius užsakymus jos apklausoje nieko nėra nurodyta, nes turbūt jos to neklausė. Galėjo būti skambučiai ir ji viską užrašė. Per apklausas gal ne taip išreiškė savo mintis, gal neužrašė. Ji dirbo kartu su G. Š.. Nederino su ja savo parodymų. Ji buvo apklausta ir VMI. Ten irgi tiesą sakė, paaiškinimą rašė. VMI jai diktavo ką rašyti. Buvo šoko būsenoje. Jas šiurkščiai apklausinėjo J. V.. Ji klausė, kokį jos gauna atlyginimą, nurodė, kiek turi rašyti. Buvo grasinimai tik dėl atlyginimo nurodymo. Neprisimena ar rašė paaiškinime apie užsakymus. Realios pajamos buvo kur parašyta „kasa“. Tuos užrašus laikė bare. Atlyginimai buvo mokami laiku. Tuos lapukus laikė apie mėnesį. Po to juos sudegindavo. Nereikalingus lapukus išmesdavo. Sudaužtų daiktų sumas rašydavo preliminariai. Rašydavo, kad bus sudaužyta 50 litų sumai. Jos neturėdavo jokių „baltų, juodų“ blankų. Jų pagrindiniai klientai užvažiuojantys, o ne vietiniai. Krizė buvo tada, tai sumažėjo klientų ir banketų skaičius. Buhalteriją veda tik buhalterė K. B.. Tuos blankus „obscij otciot“ atspausdindavo patys, ar prašydavo buhalterės juos atspausdinti. Buhalterė nežinojo apie tuos blankus. Tie blankai buvo prie kasos, baro, segtuve prie jų nuotraukų. Blankai buvo ne salėje, o prie barmenių vietų. Nebuvo vykdoma jokia neapskaičiuota buhalterija. Pas juos buvo patikrinimai dėl kasos, dėl maisto. Atvažiuodavo specialistai. Jie nepranešdavo apie patikrinimus. Jokių pažeidimų niekada nebuvo nustatyta. Jie buvo rašomi ne nuosekliai, o bet kaip. Tuos duomenis „obscij otciot“ niekam neperdavinėjo. Planuojamos lėšos nebuvo gaunamos. Kai gaudavo avansus iš klientų, išrašinėdavo 10 formos kvitą. Avansai ir kvitai keliaudavo pas buhalterę. Visus pinigus įnešdavo į kasą. Pinigus priduodavo ryte. Kai buhalterės nebūdavo, pinigai buvo laikomi mažoje dėžutėje. K. darė kratą. Kratos darymo dieną per pietus ji pamatė privažiuojančią mašiną. Pažino pažįstamą vyrą, kuris buvo pas juos keletą kartų. Pagalvojo, kad jis atėjo su draugais, bet jis atvyko daryti kratą. K. prieš kratą buvo atvažiavęs tikrai bent porą kartų. Jis ir nakvodavo pirtyje. Jis buvo su kompanija, kambaryje vienas. Per kratą pareigūnų buvo keturi. P. K.. Jis prieš kratą buvo užvažiavęs kaip klientas, gal prieš savaitę. K., iš karto parodė dokumentą, kad darys kratą. Ji pakvietė buhalterę. Jie nuėjo į viršų, kur viską tikrino. Kasos net netikrino. Jie tikrino tik antrą aukštą. Dokumentai nėra laikomi bare ar pirtyje. Po kratos buhalterė sakė, kad nustebo, kaip galėjo būti rasti seife tie dokumentai. Ten du seifai. Ji žinojo apie juos. Vienas stovėjo po buhalterės stalu, kitas stovėjo kampe. Nežinojo, kokie ten dokumentai yra laikomi. Nuo seifo, kuris stovėjo po stalu, turėjo raktą tik direktorius. Jis anksčiau turbūt laikė ten ginklą. Šio ji nėra mačiusi. Rasti ne dokumentai, o jų juodraščiai. Jei būtų žinoję, kad tiek bus bėdos, nebūtų nieko rašę. Nežino iš kur tie dokumentai ten atsirado. Gal kas juos surinko. Pas juos juk vaikšto klientai. Kažkokių įtartinų žmonių ji nematė. Ji nesinaudoja kompiuteriu darbe. Namuose turi kompiuterį. Nėra mačiusi kompiuterinių laikmenų. Bendrovėje buvo vienas nešiojamasis kompiuteris. Jis buvo ne visą jos darbo laiką. Jokio kito kompiuterio neprisimena. Bendrovėje neįformintų darbuotojų, teikiančių buhalterines paslaugas, nebuvo. M. pas juos tik vienas - direktorius.

Mėlyname segtuve lapas 53, 52, 50, 49, 48, 46, 44, 41, 37, 36, 33, 28, 27, 24 ne jos surašyta. Lapas 51 jos rašytas. Kažkas buvo užsakęs sauną, prašė padėti rankšluosčių, paklodžių, bet neatvyko. Lapas 47 jos surašytas. Realiai gavo 115 litų. Buvo skambutis ir neatvyko. Lapas 45 gal ir jos rašytas. 689 litų per kasą. Neatvyko. Lapas 43 jos surašytas. Per kasą 72 litai. Į biliardą neatėjo. Lapas 42 jos surašytas. Per kasą 60 litų. Į biliardą, sauną neatvyko. Lapas 39 gal ir jos surašytas. Kažkas gal buvo užsakyta, bet neįvyko. Lapas 38 jos surašytas. Per kasą 110 litų. Kažkas buvo suplanavęs banketą, bet atsisakė. Lapas 35 jos surašytas. Niekas neskambino. Lapas 34, 32, 30, 26, 25 jos surašyta.

Oranžiniame segtuve lapas 62, 55, 45, 42, 34, 32, 3 jos surašyta. Lapai 61, 60, 57, 56, 54, 50, 47, 46, 44, 41, 39, 38, 35, 33, 31, 30, 29, 27, 25, 24, 23, 22, 19, 18, 16, 15, 14, 10, 9, 8, 7, 5, 2 ne jos surašyti. Lapas 59 jos surašytas. Per kasą 183 litų. Per du aparatus gal buvo. Popieriukai tai nereikalingi. Gal jos namuose paprašė bulvių ir mėsos nusipirkti. Lapas 58 jos. Popieriukas nereikalingas. Barą suplanavo, gal užsakė porą stiklinių sulčių. Lapas 53 jos. Kepurė buvo gal užsakyta. Išmušta sauna, tai turėjo pereiti per kasą. Lapas 52 jos. Buvo dar skambutis. Lapas 51, 49, 37, 13, 12, 1 jos. Niekas neatvyko. Lapas 48 jos surašytas. Per kasą 157 Lt. Buvo skambučiai, ar atėjęs kažkas buvo. Lapas 43 jos. Kažkas buvo suplanavęs banketą. Ant tokių lapukų bet ką galima parašyti. Lapas 36 jos. Per kasą nurodyta suma. Galėjo būti užsakytas banketas, kuris neįvyko. Lapas 28 jos. Neatvyko į kambarį. Lapas 26 jos. Į biliardą neatėjo. Lapas 21 jos surašytas. Per kasą 134 Lt. Neįvyko banketas. Ant popieriukų ir savo reikmėms galėjo rašyti. Kvite nurodytos paslaugos, pirtis, alkoholis. Nežino, kodėl nesutapo per kasą nurodyta suma ir kvitas. Lapas 20 jos, gal išgalvotas. Lapas 17 jos. Neatvyko į kambarį. Nežino iš kur čekis iš degalinės. Ji jo nedėjo. Lapas 11 jos surašytas. Į dušą neatėjo. Kvitas ne iš jų kasos aparato. Lapas 6 jos. Per kasą 298,80 Lt. Kita suma - gal buvo suplanuotos vestuvės. Lapas 4 jos. Neatvyko nei į dušą, nei į kambarį.

Būna, kad užsakinėja prieš metus, prieš pusmetį. Ji viską paskaičiuoja, o po to žmonės neatvyksta. Būdavo tai dienai viskas suplanuota prieš pusę metų. Ji būdavo viską pažymėjusi, o žmonės neatvykdavo. Žmonės teiravosi, jie neatvykdavo, tačiau jos vis tiek pažymėdavo, kad galėjo būti tą dieną tokia suma. Buvo rašoma juk ne tą dieną, o prieš pusę metų. Tikslas - žymėti renginį, kuris žinojo, kad neįvyks - žinoti, kad jisai galėjo būti. Kiekvieną mėnesį darydavo skaičiavimus su kita barmene. Kai direktorius darydavo susirinkimą, teiraudavosi kaip jos dirba, tai jam viską ir sakydavo. Direktorius buvo suimtas. Po to G. Š. laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Jokių pasikeitimų įmonėje nebuvo. K. lankėsi pas juos du kartus tuo laikotarpiu, kai direktorius buvo suimtas. K. užsakinėjo paslaugas ir už jas mokėjo, buvo išmušti čekiai. Tai ji papasakojo direktoriui. Jis pasakė, kad apie tai reikia pranešti advokatui. Čekius, kuriuose K. užsakė paslaugas, turi. Juose aišku pavardės nėra. Ji nežino, kaip tie popieriai „obscij otciot“ atsirado seife. Jos pasakojo direktoriui apie tuos popieriukus, tačiau jis jų neėmė. Tie blankai gulėjo normaliame segtuve. Pastebėjo, kad tie dokumentai dingo, kai M. R. buvo suimtas. Buhalterė nežinojo apie tuos lapus. Kai M. R. buvo suimtas, K. lankėsi pas juos pirtyje ir užsakinėjo paslaugas.

Liudytojos K. B. parodymais, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2002 metų. Niekada neužsiminėjo juoda buhalterija. Pajamos buvo apskaičiuojamos pagal priėmimo kvitus. Išlaidos - pagal PVM sąskaitas faktūras ir čekius. Viskas buvo tvarkoje su apskaita. Nurodytą byloje datą buvo atlikta krata įmonėje. Tą dieną ji buvo darbe. 3 ar 4 pareigūnai atvyko po pietų. Jos kabinete buvo 3 pareigūnai. Antrame aukšte yra jos kabinetas. Tame kambaryje spintose buvo sudėti buhalteriniai dokumentai, buvo stalai, du seifai. Vienas seifas prie sienos ir akivaizdžiai matosi, kitas stovi po stalu. Vienas seifas yra įmonės vadovo. Seifas prie sienos – jos. Nuo jo raktus turi tik ji. Seife ji laiko pinigus, kasos pajamų čekius, kvitus. Nuo direktoriaus seifo turėjo raktą tik pastarasis. Ji žino, kad direktorius turėjo ar turi ginklą ir prieš einant į pirtį palikdavo jį tame seife. Ji nematė kokius dokumentus jis ten dėdavo. Seifas buvo užrakintas. Pareigūnai supažindino su teismo nutartimi daryti kratą. Jie paprašė atrakinti jos seifą. Jame apžiūrėjo dokumentus, buvo pinigai. Kitus daiktus pareigūnai net neapžiūrėjo. Po to pareigūnai pasakė, kad apžiūrės kitą seifą. Vienas iš pareigūnų turėjo raktą ir atidarė direktoriaus seifą. Mano, kad tai buvo vienas raktas, o ne raktų ryšulis. Pareigūnai seife rado daug lapų. Jie sunumeravo juos, paprašė jos uždėti antspaudą ir pasirašyti. Ji pasirašė. Jie nedavė jai su tais dokumentais susipažinti. Nežino, kokie ten buvo dokumentai. Dar buvo seife viena sutartis, tačiau jie jos nepaėmė. Seife dar rado kompiuterines laikmenas ir sąsiuvinį. Kratos protokolą ji pasirašė. Visi rasti lapai buvo sunumeruoti jos akivaizdoje. Pareigūnai susegė lapus į du segtuvus, kurių spalvų ji neprisimena. Blankų iš oranžinio segtuvo ji nėra mačiusi. Nežino, ką barmenės pildo. Mėlyname segtuve ataskaitų irgi nėra mačiusi. Lentelės jai nematytos. Ji pati dirba su buhalterine programa, kuri tokių lentelių nedaro. Niekada nėra pastebėjusi, kad bare nėra apskaičiuojamos pajamos ar nespausdinami čekiai. Nieko nežino dėl juodos buhalterijos. Tikrai nesakė pareigūnų akivaizdoje, kad įmonė be juodos buhalterijos neišgyvens. Pareigūnai apžiūrėjo jos seifą, po to apieškojo kitą seifą. Daugiau nieko nežiūrėjo ir neapieškojo. Teismo nutartyje dėl kratos buvo parašyta, kad įmonės vadovas sulaikytas ir reikia atlikti kratą. Buvo surašyti tik punktai pagal ką sulaikytas vadovas. Kratos protokole jos parašas (3 t., b. l. 75-78). Nutartyje jos parašas (3 t., b. l. 74). Reiškia parodė jai šią nutartį. Po kratos neprisimena ar sakė barmenėms, kad išsivežė jų įrašus. Atliekant kratą jai buvo keista, kad pareigūnai pirmą kartą atvykę, žino kur kas yra ir sako „einam į seifą“. Pas ją dokumentai yra sudėti chronologiškai. Savo kabinete ji tikrai nėra mačiusi tų pareigūnų. Išeidama visada rakina savo kabinetą. Raktai nuo jo yra pas ją ir bare. Po M. R. suėmimo, kartą kai atėjo ryte, pamatė, kad jos kabinete yra perdėti segtuvai. Barmenės nieko nežinojo apie tai. Direktoriaus seifas nesimato, nes jis yra po stalu. Reikia žinoti, kad jisai ten apskritai yra. Du pareigūnai stebėjo jos reakciją, o kitas paprašė jos atsistoti ir priėjo prie to seifo. Nėra neapskaitytų pajamų. Visos pajamos yra pajamuojamos, yra daroma ataskaita. Jei yra išlaidos, yra jas pateisinantys dokumentai. Kompiuterines laikmenas ji matė. Kai atidarė seifą, pareigūnai pasiėmė tas laikmenas, tačiau į vokus jų nedėjo. Ji dirba nešiojamuoju kompiuteriu. Tos laikmenos netinka jam. Jos senam kompiuteriui, kurį turėjo 2006 metais. Jis po to buvo nurašytas. Su buhalterine programa dirba nuo pat pradžių. Neįmanoma padaryti tas „juoda, balta“ lenteles su jos buhalterine programa. Ji nėra girdėjusi ir mačiusi, kad kažkas neapskaitytų pajamų ar būtų vedama juoda apskaita. Tas raktas, su kuriuo atrakino seifą, buvo vienas. Vienas iš pareigūnų ištraukė vieną raktą iš savo kišenės ir atrakino seifą. Anksčiau ji nemokėjo atlyginimų, tik juos skaičiavo. Atlyginimus tada mokėjo administratorė – P.. Darbuotojai ir direktorius gaudavo minimumą. Už šventines dienas buvo mokama dvigubai. Papildomai direktoriui niekas nieko nemokėjo. Bent ji to nežino. Jei yra žmogus, kuris supranta apskaitą, surašyti tuos skaičius lengva ir greita. Po naujų metų pas juos yra sudėtingas metas. Buvo skolinta iš įmonės vadovo ir buvo pranešama VMI. Kai vadovas buvo sulaikytas, skolino pinigus jo žmona. Po to pinigus įmonė grąžindavo. Apie tai irgi buvo pranešta VMI. Gegužė nėra geras laikas, liepą pajamos yra didžiausios. Geras laikas rugsėjis. Apskaitos dokumentus ji laiko segtuvuose. Yra atviros lentynos, juose 20-30 segtuvų. Ji turi savo darbo specifiką ir dėlioja segtuvus savaip. Kartą, kai atėjo, tie segtuvai buvo perdėlioti. Tai buvo segtuvai: bankas, kasa, mėnesio apyvartos, tiekėjai. Vieną mėnesį yra vienokios pajamos, kitą – kitokios. Negirdėjo kalbų, kad įmonė bus uždaryta. Pareigūnai nekreipė dėmesio į mobilius telefonus. Stovinčių lentynose segtuvų jie nežiūrėjo. Jai atrodė, kad pareigūnai jau ten yra buvę. Kratos metu vienas pareigūnas neparodė to seifo po stalų. Tik vienas pareigūnas atliko kratą. Kiti sėdėjo. To seifo neįmanoma pastebėti. Jis užslėptas. Jį pastebėti gali žmogus, kuris žino apie jo buvimą. Po kratos buvo įvairių kalbų, kad gal vienas iš pareigūnų jau buvo atvažiavęs pas juos anksčiau.

K. kratos metu buvo su švarku. Jis paprašė jos atsistoti. Seifas buvo po stalu. K. aptiko seifą. Jis turėjo vieną ar du raktus, kuriuos turėjo švarko kišenėje. Ji gerai tą prisimena. Negali pasakyti, kas iš darbuotojų kalbėjo, kad kažkas iš tų pareigūnų dariusių kratą jau prieš kratą buvo atvykęs pas juos. Tai galėjo sakyti barmenės. Direktoriaus seifas tikrai nėra lengvai matomas. Kai palendi po stalu, tik tada pamatai seifą. Pagal ją, kratos metu buvo tik du pareigūnai. Vienas buvo prie durų, kitas sėdėjo prie stalo. Vienintelis kratą atliko K..

Liudytojos L. P. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 93-97), paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1999 metų. Jai nieko nežinoma šioje byloje. Dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau į jos pareigas įeidavo prižiūrėti darbuotojus, vesti žurnalą. Kai nebūdavo padavėjos, tai prie baro atlikdavo padavėjos darbą. Priimdavo pinigus iš klientų. Kai jai duodavo pinigus, tai juos dėdavo į kasos aparatą. Kiekvieną kartą buvo apskaitomi pinigai. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu jai rodė dokumentus, kuriuos ji tada matė pirmą kartą. Oranžiniame ir mėlyname segtuvuose merginos rašė kas gali būti, kas neįvyko. Merginos tai vedė sau, rašydavo skambučius, kas įvyko, o kas ne. Po to rodė tai direktoriui. Tokius blankus „obscij otciot“ ji matė. Būdavo, kad klientai kažką užsakydavo, skambindavo. Direktoriui būdavo įdomu, kas vykdavo, ar buvo užsakymų. Nebuvo parašyta šiose dokumentuose, kad kažkas neįvykdavo. Kaip direktorius suprasdavo tokius dokumentus ji nežino. Oranžinio segtuvo lapai 1, 2 ,4 ne jos parašyti. Dokumentai šiose segtuvuose ne jos parašyti. Ji darė inventorizaciją, tokie inventorizacijos dokumentai buvo priduodami buhalterei. Apklausos metu ji sakė, kad apie šiuos dokumentus nieko nežino. Tai ne jos dokumentai. Matė, kad šie dokumentai gulėjo bare. Juos pildė J. D. ir G. Š.. Girdėdavo, kaip joms skambindavo ir jos sakydavo, kad didelius pinigus prarado. Ji nežino, kodėl dabar prisiminė apie šiuos blankus. Pobūviai pradžioje būdavo kas savaitę. Po to jokių pobūvių nebūdavo. Nežino, kada barmenės rašydavo apie pobūvius. Buvo vienas seifas pinigams, kitas direktoriaus, kuriame jis laikė savo ginklą. Ji nieko nežino apie seifo raktus. Byloje esantis sąsiuvinis jos. Jame viskas jos parašyta. Jis gulėjo visada bare. To sąsiuvinio niekas nelaikydavo seife. Jame nebuvo jokių svarbių duomenų. Blankai „obscij otciot“ gulėjo bare. Nežino ar barmenės juos pildydavo kiekvieną dieną. Bendrovėje buvo iš pradžių vienas stacionarus kompiuteris. Po to jis sugedo ir direktorius jį pakeitė nešiojamu kompiuteriu. Apie diskelius ji nieko negali pasakyti. Tyrėja jai jų nerodė. Ji nėra jų mačiusi. 2009 metais nebuvo pas juos tokio kompiuterio. Nežino ar šie diskeliai tiko senam kompiuteriui.

Liudytojo S. N. parodymais, kad atliko liudytojos J. D. apklausą šioje byloje. Gavo klausimus, kuriuos reikia užduoti. Jis užrašė asmens duomenis. Uždavė klausimus, surašė atsakymus, rodė dokumentus. Liudytoja rodė koks dokumentas užpildytas jos ranka, kuris ne. Ką jis surašė, tą ji jam pasakė. Tik bendrais bruožais jis žinojo apie tyrimą. Tyrimas vyko dėl juodos buhalterijos. Liudytojai buvo rodomos kiekvienos dienos ataskaitos. Jie vadinosi rusiškai „obscij otciot“. Liudytoja aiškino, kad per kasą praėjo viena suma, o kitos pajamos buvo tik planuojamos, nebuvo gautos realiai. Jis nedarė jokio spaudimo liudytojai. Ji perskaitė apklausos protokolą. Su viskuo sutiko, neturėjo jokių pastabų, todėl pasirašė. Vertėjo nebuvo, bendravo lietuviškai.

Specialistės R. P. parodymais, kad surašė specialisto išvadą (4 t., b. l. 111-124). Buvo pateikta operatyvinės grupės išimta medžiaga, jų operatyvios kontrolės skyriaus darbuotojų paaiškinimai, jų medžiaga. Buvo lyginamos deklaruotos bendrovės pajamos su pateikta medžiaga. Viskas buvo vertinama. Buvo nustatyta mokestinė bazė, t. y. buvo pripažintos papildomos pajamos, atsirado PVM mokestis, buvo papildomai priskaičiuotos darbo pajamos. Viską išdėstė specialisto išvadoje. Savo išvadą palaiko.

Vilniaus apskrities VMI raštu dėl UAB (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo, kuriame nurodoma, kad atlikus operatyvų patikrinimą nustatyti vengimo deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius požymiai. Bendrovėje tyčia nebuvo fiksuojama dalis ūkinių operacijų, buhalterinėje apskaitoje 2006-2009 m. neapskaityta ir nedeklaruota 282460 Lt pajamų, nuo kurių neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir nesumokėti mokesčiai. Minėtu laikotarpiu bendrovės vadovui M. R. išmokėta 201983 Lt išmokų, susijusių su bendrovės neapskaityto pelno dalimi, kurios buhalterinėje apskaitoje neatspindėtos ir nedeklaruotos, mokesčiai neišskaityti ir nesumokėti. Bendrovės 10 darbuotojų 2009-06 - 2009-09 tyčia apskaičiuota ir grynaisiais išmokėta 11906,32 Lt darbo užmokesčio, kuris neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Patikrinimo metu nustatyti asmeninių poreikių tenkinimo bendrovės lėšomis atvejai, nepagrįstai didinant atsiskaitymus iš apmokestinamojo pelno. Bendrovė nuo 2008-12-05 iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gautos 150000 Lt avanso sumos už tarpininkavimo paslaugas PVM įstatymo nustatyta tvarka po 12 mėnesių PVM neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo (1 t., b. l. 4);

Operatyvaus patikrinimo pažyma 2010-03-19 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovėje tyčia nebuvo fiksuojama dalis ūkinių operacijų, buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose 2006–2009 metais neapskaityta ir nedeklaruota 282460 Lt (tame skaičiuje 44171 Lt PVM) pajamų: 2006 m. 46871 Lt, 2007 m. 43440 Lt, 2008 m. - 39880 Lt, 2009 m. - 152769 Lt, nuo neapskaitytų pajamų neapskaičiuoti, nedeklaruoti ir į biudžetą nesumokėti PVM, pelno bei socialinio (2006-2007 m.) mokesčiai. Įvertinus surinktą medžiagą matyti, kad vidutiniškai 97 procentai (atskirais mėnesiais nuo 39 iki 229 procentų) bendrovės pardavimo pajamų (įplaukų) buvo neapskaitoma (EKA) kasoje ir neįtraukiama į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, jų registrus. Minėtu laikotarpiu bendrovės vadovui (akcininkui) M. R. grynaisiais išmokėta išmokų 201983 Lt: 2006 m. - 21632 Lt, 2007 m. - 30000 Lt, 2008 m. – 23002 Lt, 2009 m. – 127349 Lt, galimai susijusių su bendroves neapskaityto pelno dalimi, kurios buhalterinėje apskaitoje neatspindėtos ir nedeklaruotos, nuo neapskaitytų išmokų gyventojų pajamų mokestis 15 proc.), privalomojo sveikatos draudimo įmokos neapskaičiuotas ir nesumokėtas. Nustatyta, kad bendrovės 10 darbuotojų 2009-06-05 – 2009-09-05 tyčia apskaičiuota ir grynaisiais išmokėta 11906,32 Lt darbo užmokesčio: 3781,72 Lt už 2009-05, 86762,10 Lt, 4062,32 Lt už 2009-06 ir 4062,32 Lt už 2009-08, kuris neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Įvertinus surinktą medžiagą matyti, kad darbuotojams buvo apskaičiuojamas ir išmokamas vidutiniškai 80 procentų (atskiriems darbuotojams nuo 24 iki 200 procentų) didesnis atlyginimas nei parodytas buhalterinėje apskaitoje. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. bei darbo sutarties reikalavimus už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris neužtikrino tinkamo bendrovės apskaitos tvarkymo ir visų ūkinių operacijų fiksavimo apskaitos dokumentuose ir jų registruose. Tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. LX-574 12 str. 1 d. ir Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (1 t., b. l. 6-14).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities VMI dokumentų poėmio aktais, iš kurių matosi, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimti įvairūs buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos knygos, kasos operacijų žurnalai, kiti finansiniai dokumentai) (1 t., b. l. 31-39) Taip pat šių dokumentų kopijomis (1 t., b. l. 40-200; 2 t., b. l. 1-200, 3 t., b. l. 1-30).

2010-03-30 Kompiuterinės laikmenos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ir apžiūrėti raudonas ir oranžinis diskelis, taip pat dokumentų esančių diskeliuose kopijomis (3 t., b. l. 31-71).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-08 nutartimi dėl kratos darymo, kuria leista atlikti kratą M. R. darbo vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), priklausančio nuosavybės teise M. R., siekiant surasti ir paimti nurodytus daiktus – apgaule gautus vekselius, netikrus ar suklastotus AB „Swedbank“ dokumentus, kompiuterius, laikmenas, mobilaus ryšio telefonus, SIM korteles, kuriais pasinaudojant buvo siunčiamos grasinančios žinutės ir apgaulingi pranešimai AB „Swedbank“ klientams, apgaule įgytos piniginės lėšos, kiti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai (3 t., b. l. 74). 2010-03-06 kratos protokolu, kad atlikus kratą UAB „Rukainių (duomenys neskelbtini)“ rasta ir paimta administracijos patalpose po stalu buvusiame seife, kuris buvo atrakintas M. R. asmens kratos metu rastu raktu, du kompiuteriniai diskeliai, sąsiuvinis 54 lapų, mėlynos ir oranžinės spalvos aplankai su dokumentais, kurie kratos metu susiūti ir sunumeruoti (3 t., b. l. 75-78).

Nešiojamojo kompiuterio apžiūros protokolu ir jo priedais, patvirtinančiais, kad apžiūrėtas nešiojamasis kompiuteris „Dell“, kuris 2010-02-22 paimtas iš M. R. asmens kratos metu (3 t., b. l. 79-84).

Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus pateiktomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2008 m. pelno mokesčių deklaracijų (pirminių ir patikslintų) patvirtintomis kopijomis, iš kurių matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos sumos nurodytais laikotarpiais (4 t., b. l. 1-21).

Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus pateiktomis M. R. 2006-2008 m. metinių pajamų mokesčio deklaracijų patvirtintais nuorašais, iš kurių matyti M. R. deklaruotos sumos nurodytais laikotarpiais (4 t., b. l. 23-42, 6 t., b. l. 25-58).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-03 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita, kurioje nustatyta, kad atliktas M. R. mokestinis tyrimas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 (4 t., b. l. 45-59).

Vilniaus apskrities VMI 2011-03-23 raštu informavo, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-07-31 bei surašė 2011-02-28 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokestinio patikrinimo metu įvertinus gautą iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialią buhalterinę apskaitą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė ir nedeklaravo 302410 Lt (su PVM) pajamų, 17732,13 Lt darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) M. R. išmokėta 206133 Lt išmokų, kurios neapskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje bei atitinkamų balansinių sąskaitų registruose. Mokestinio patikrinimo metu dalis mokesčių apskaičiuoti vadovaujantis 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 70 straipsnio 1 dalies (mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą) nuostatomis. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei apskaičiuojant mokesčius bendrovė į tikrinamo laikotarpio mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajams bei išmokėtą darbo užmokestį, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotus ir deklaruotus mokesčius mokėjo ir įsiskolinimo biudžetui patikrinimo pradžiai neturėjo. Patikrinimo metu per laikotarpį, nuo 2006-01-01 iki 2010-07-31 papildomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuot 612833,90 Lt, iš jų:

Mokesčiai apskaičiuoti įstatymų nustatyta tvarka 35794,49 Lt, iš jų: 27000 Lt PVM ir 8794,49 Lt PVM delspinigių;Mokesčiai apskaičiuoti pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis LR MAĮ 70 straipsniu, 577039,41 Lt, iš jų: 122899,12 Lt GPM ir 52626,04 Lt GPM delspinigių; 774,05 Lt įmokų į GF ir 326,59 Lt įmoką į GF delspinigių; 207972,68 Lt VSDĮ ir 986,34 Lt VSDĮ bauda; 67602, 14 Lt PVM ir 20852,45 Lt PVM delspinigių (4 t., b. l. 62-63).

2011-06-15 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompiuterinių laikmenų tyrimo, kuria nustatyta, kad ištyrus „Floppy1“ esančią informaciją, įskaitant ne tik laisvai prieinamas sritis, bet ir „ištrintas“ sritis, aptikti 97 failai. Duomenys apie tai kada jie buvo sukurti, paskutinį kartą pakeisti, kiek laiko redaguotas failas, pateikti Priede Nr. (duomenys neskelbtini). Visi failai pateikti Priede Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų kokie būtent buvo daryti pakeitimai failuose neaptikta. Ištyrus „(duomenys neskelbtini)“ esančią informaciją, įskaitant ne tik laisvai prieinamas sritis, bet ir „ištrintas“ sritis, aptikta 101 failas. Duomenys apie tai, kada jie buvo sukurti, paskutinį kartą pakeisti, kiek laiko redaguotas failas, pateikti Priede Nr. (duomenys neskelbtini). Visi failai pateikti Priede Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų kokie būtent buvo daryti pakeitimai failuose neaptikta (4 t., b. l. 81-85).

2011-12-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (1.2.) tyrimo metu nustatyta, kad 2006, 2007, 2008 ir 2009 metais atskirais laikotarpiais Bendrovės kasoje neapskaityta pajamų iš viso 302.410,29 Lt. Bendrovė, pagal tyrimui pateiktus dokumentus per laikotarpį nuo 2006 vasario mėn. iki 2009 rugpjūčio mėn. pagal atskirus laikotarpius, į apskaitą neįtraukė iš viso 290.481,40 Lt. išlaidų; iš jų už pirktas prekes ir gautas paslaugas už 22.008,66 Lt, kaip nurodyta (juodoje apskaitoje) 106.794,28 Lt išmokėta Marijanui (pavardė nenurodyta), atlyginimų išmokėjimui panaudota 50.298,21 Lt iš K1 panaudota 111.380,25 Lt). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 9-574 21 str. 1 d – „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d – „Už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė“.

(3.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, kur nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Bendrovė, tvarkydama apskaitą pažeidė šio įstatymo nuostatas ir išorės vartotojams pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės veiklą, t. y. apskaitos registruose neapskaitė visų gautų pajamų bei darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, dėl to pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 9-574 reikalavimus, apskaitos dokumentų išsaugojimą, atsako ūkio subjekto vadovas, už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pažeidimų padarymo metu bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo M. R., buhalterinę apskaitą tvarkė K. B..

(4.) Apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus duomenis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes nebuvo įmonės apskaitoje įregistruotos kasos pajamos sumoje 302 410,29 Lt, iš jų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas 282 058,05 Lt, nebuvo įtrauktas 17 952,24 Lt, įneštas į kasą atlyginimas, nebuvo įtraukti 2 400 Lt, gauti iš M., bei nebuvo atvaizduotas kasos išlaidos sumoje 290 481,40 Lt, iš jų 50 298,21 Lt išmokėtas atlyginimas, nebuvo įtrauktas 22 008,66 Lt apmokėjimas už pirktas prekes ir gautas paslaugas, 2 041 Lt įmušta į kasą 1, 106 794,28 Lt padaryta išmoka M., 99 339,25 Lt pernešta į pirmą kasą (nurodant šią sumą kaip „nurašyta nuo M.“, todėl galima teigti, kad tai išmoka M.), 10 000 Lt pernešta į kasą 1. Tyrimui nepateikti šias ūkinės operacijas pateisinantys juridinę galią turintys dokumentai ir šios ūkinės operacijos neįrašytos į įmonės suvestinius registrus. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d – „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d – „Už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė“.

(5.) Taikant 2004-04-13 LR MAĮ 70 str. 1 d. (mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą) nuostatas, patikrinimo metu papildomai buvo apskaičiuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje nedeklaruotų pajamų (su PVM)- 421 699,97 Lt ( 302 410,29 Lt pagal kratos metu išimtą medžiagą ir 119 289,67 Lt apskaičiuota taikant MAĮ 70 str. 1 d. nuostatas). Kadangi bendrovė 2006-2009 m. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 421 699,97 Lt pajamų, dėl to, pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006-2009 m. atitinkamų laikotarpių mėnesinėse PVM deklaracijose ((duomenys neskelbtini) forma), per mažai deklaravo 67 602 Lt mokestinio į biudžetą PVM. Kadangi bendrovė 2007-2009 m. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 23 471,72 Lt darbo užmokesčio bei bendrovės (duomenys neskelbtini) 206 133 Lt išmokėtų išmokų, dėl to pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2007-2009 m. atitinkamų laikotarpių mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijoje ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) forma) ir metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose ((duomenys neskelbtini) forma) per mažai deklaravo 45 204 Lt mokėtino GPM ir 8 942 Lt PSD. Dėl 2007-2009 m. buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto 23 471,72 Lt darbo užmokesčio, bendrovė per mažai deklaravo 7 976 Lt ((duomenys neskelbtini)formos) mokėtino į biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokų. Įvertinus tyrimo metu nustatytus faktus, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaitos registruose neapskaitė dalies pajamų, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio bei direktoriui išmokėtų išmokų, padarė 67 602 Lt PVM, 45 204 Lt GPM, 8 942 Lt PSD, 7 976 Lt VSDĮ ir 24 Lt įmokų į Garantinį fondą mokesčių žalą biudžetui. Iš viso 129 748 Lt.

(6.) Laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes nebuvo įmonės apskaitoje įregistruotos kasos pajamos sumoje 302 410, 29 Lt, iš jų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas 282 058, 05 Lt, nebuvo įtrauktas 17 952, 24 Lt, įneštas į kasą atlyginimas, nebuvo įtraukti 2 400 Lt, gauti iš M., bei nebuvo atvaizduotas kasos išlaidos sumoje 290 481, 40 Lt, iš jų 50 298,21 Lt išmokėtas atlyginimas, nebuvo įtrauktas 22 008,66 Lt apmokėjimas už pirktas prekes ir gautas paslaugas, 2 041 Lt įmušta į kasą 1, 106 794,28 Lt. padaryta išmoka M., 99 339,25 Lt pernešta į pirmą kasą (nurodant šią sumą kaip „nurašyta nuo M.“, todėl galima teigti, kad tai išmoka M.), 10 000 Lt pernešta į kasą 1.

Tyrimui nepateikti šias operacijas pateisinantys juridinę galią turintys dokumentai ir šios ūkinės operacijos neįrašytos į įmonės suvestinius registrus. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 9-574 pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 9-574 21 str. 1 d – „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d – „Už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė“ (4 t., b. l. 111-124) Taip pat priedai prie specialisto išvados (4 t., b. l. 111-191).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo R. B. pateikė 2008-12-05 kasos pajamų orderio nuorašą, Nordea bank išrašų nuorašus, 2008-11-03 tarpininkavimo sutarties nuorašą, 2008-12-12 laidavimo sutarties nuorašą, 2008-12-12 UAB „Baldų galerija“ generalinio direktoriaus garantijos nuorašą (5 t., b. l. 104-122).

Prašymu dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, prie kurio M. R. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus čekius už apmokėtas N. K. suteiktas paslaugas ir prekes, 2006-11-30 ilgalaikio turto nurašymo aktą, 2012-08-30, 2012-08-23 IĮ „IT standartas“ išduotas pažymas (7 t., b. l. 1-10).

Prašymu dėl rašytinių duomenų prijungimo, kuriuo M. R. į bylą pateikė IĮ „IT Standartas“ 2012-08-23, 2012-08-30 pažymas; PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2006-11-30 ilgalaikio turto nurašymo aktą; 2012-09-17 nutarimą prašymą patenkinti iš dalies; 2012-09-11 prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-22, 2010-02-27, 2010-02-27 čekius už suteiktas paslaugas; 2010-05-25 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-04-12 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-03-30 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); galiojimą; 2010-03-30 kasos pajamų orderį; 2008-12-10 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-06-25 paskolos sutartį; 2008-06-26 kasos pajamų orderį; 2008-12-05 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-02-28 paskolos sutartį; 2008-02-28 mokėjimo pavedimą; 2008-02-28 sąskaitos išrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-12-18 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-08-25 paskolos sutartį; 2008-08-26 kasos pajamų orderį; 2009-09-14 paskolos sutartį; 2009-09-16 kasos pajamų orderį; 2009-10-12 paskolos sutartį; 2009-10-12 kasos pajamų orderį; 2009-10-27 paskolos sutartį; 2009-10-27 kasos pajamų orderį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių ritinį. Prašyme nurodė, kad kratos atlikimo metu įmonė neturėjo jokių prietaisų (kompiuterių), kurie nuskaitytų kratos metu rastus ir paimtus diskelius, nes tokie kompiuteriai yra senos laidos. Paskutinį kartą tokio pobūdžio kompiuterį, kurie nuskaitė diskelius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2006 metais, tačiau jį tais pačiais metais nurašė. N. K. puikiai žinojo kratos atlikimo vietas, patalpose esantį seifą, turėjo M. R. automobilyje vykdytos kratos metu paimtą raktų ryšulį ir žinojo, kad raktai yra ir nuo seifo ir nuo bendrovės patalpų, ir kurie konkrečiai, seifą apžiūrinėjo akivaizdžiai nematant patalpose buvusioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms, kas dar padidina diskelyje esančios informacijos klastojimo galimybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmenės J. D. teigimu prieš kelias dienas įmonėje buvo apsilankęs operatyvinis darbuotojas N. K. kaip klientas (7 t., b. l. 23-49).

Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose nebuvo fiksuojama dalis ūkinių operacijų. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 - 2009 m. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje ir apskaitos registruose nefiksavo 302410,29 Lt pajamų ir 290481,40 Lt išlaidų. Bendrovės buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2006-01-01 iki 2010-08-01) buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. d., 12 str. 1 d., 16 str. 1 d. nuostatas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo įregistruota 302410,29 Lt (iš jų: už parduotas prekes ir paslaugas - 282058,05 Lt, nebuvo įtraukta 17952,24 Lt įnešto į kasą atlyginimo ir 2400 Lt, gautų iš M.) kasos pajamų ir 290481,40 Lt (iš jų: 50298,21 Lt išmokėtų atlyginimų, 22008,66 Lt apmokėjimas už pirktas prekes ir gautas paslaugas, 2041 Lt įmušta į kasą 1, 106794,28 Lt išmokėta M., 99339,25 Lt pernešta į pirmą kasą, 10000 Lt pernešta į kasą 1) kasos išlaidų. Tyrimui nepateikti šias ūkines operacijas pateisinantys juridinę galią turintys dokumentai ir šios ūkinės operacijos neįrašytos į Bendrovės suvestinius registrus. Dėl to, kad UAB „„(duomenys neskelbtini)“ tvarkė apskaitą pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal minėto įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju, atsakomybė kyla kaltinamajam M. R..

Specialisto išvadoje konstatuota, jog dėl to, kad bendrovė apskaičiuojant mokesčius į tiriamojo laikotarpio mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas bei išmokėtą darbo užmokestį, Vilniaus apskrities VMI patikrinimo metu (2011 -02-28 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) mokesčiai bendrovei apskaičiuoti vadovaujantis 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 70 str. 1 d. ir VMI prie FM viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių nustatyta tvarka. T. M. administravimo įstatymo 70 str. 1 d. nuostatas, patikrinimo metu papildomai buvo apskaičiuota Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nedeklaruotų 421699,97 Lt pajamų (su PVM). Vadovaujantis 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 str. 2 d. bendrovei nuo neapskaitytų pajamų, taikant atskirais mokestiniais laikotarpiais galiojusius PVM tarifus, papildomai apskaičiuota 67602 Lt pardavimo PVM.

Bendrovėje atliktos kratos metu buvo rasti duomenys apie tai, kad trylikai bendrovės darbuotojų buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis už 2007 m. rugsėjo mėn., už 2008 m. gruodžio mėn., už 2009 m. gegužės, birželio ir rugpjūčio mėn., bendra neapskaityto darbo užmokesčio suma 17732,13 Lt. Ataskaitų grafoje „juodos“ išlaidos taip pat įrašytos sumos ir nurodytas vardas – M.. M. R. vardas sutampa su minėtų neapskaitytų ataskaitų išlaidų dalyje nurodytu vardu. Nustatyta, kad „juodų“ išlaidų dalyje prie vardo „M.“ bei prie įrašo „nurašyta nuo M.“ nurodyta 206134 Lt išmokų, kurios bendrovės buhalterinės apskaitos registre neapskaitytos. Liudytojai, darbuotojos, kurios minėtu laikotarpiu dirbo UAB „„(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad bendrovėje kito „M.“ nebuvo.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. ir 70 str. 1 d., nuo trylikai darbuotojų papildomai apskaičiuoto 23471,72 Lt darbo užmokesčio sumos ir bendrovės direktoriui bei akcininkui nuo 206133 Lt išmokėtų kitų pajamų apskaičiuota papildomai mokėtina 45204,30 Lt GPM suma. Vadovaujantis LR Sveikatos draudimo įstatymo 17 str., nuo papildomai apskaičiuotos 23471,72 Lt darbo užmokesčio sumos ir nuo 2009 m. bendrovės direktoriui išmokėtos 131499,25 Lt kitų pajamų sumos, priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, apskaičiuota 9759 Lt mokėtina privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma. Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitydama dalies pajamų, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio bei direktoriui išmokėtų išmokų, padarė 67602 Lt PVM, 45204 Lt GPM, 8942 Lt PSD įmokų, 24 Lt įmokų į Garantinį fondą ir 7976 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų žalą.

Kaltinamasis nurodė, kad kratos atlikimo metu įmonė neturėjo jokių prietaisų (kompiuterių), kurie galėtų nuskaityti kratos metu rastus ir paimtus diskelius, nes tokie kompiuteriai yra senos laidos. Paskutinį kartą tokio tipo kompiuterį, kuris nuskaitė tokius diskelius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2006 metais, tačiau jį tais pačiais metais nurašė. Atkreiptinas dėmesys, kad M. R. kaltinamas dėl veiksmų nuo 2006-01-01, o kompiuteris nurašytas tik 2006 metų lapkritį. Tačiau nurodyto kompiuterio nurašymas neįrodo tą faktą, kad kompiuteris buvo sunaikintas. Tokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Taigi ir po nurašymo nurodytu kompiuteriu laisvai galėjo naudotis M. R.. Be to, šiuo metu vis dar egzistuoja įranga, su kuria galima nuskaityti ir seno pavyzdžio diskelius. Be to, kaltinamojo kaltė grindžiama ne tik informacija, buvusia diskeliuose, bet ir rastais kitais popieriniais dokumentais, kuriuose irgi atsispindėjo neoficiali buhalterinė apskaita. Darbuotojai pripažino pildę šiuos dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jis bandė įrodyti, kad duomenys, patvirtinantys, jog bendrovėje buvo vesta „juodoji buhalterija“, buvo specialiai suklastoti, paslėpti bendrovės patalpose ir juos apie tai iš anksto žinodamas sąmoningai surado N. K.. Šios aplinkybės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos. M. R. ir liudytoja J. D. bandė įrodyti, kad prieš kratą N. K. buvo lankęsis pirtyje kaip klientas ir galėjo bendrovės patalpose paslėpti suklastotus dokumentus. Prie prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo M. R. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus čekius už neva apmokėtas N. K. suteiktas paslaugas ir prekes (7 t., b. l. 1-10), tačiau šiuose kvituose nėra jokio įrašo, patvirtinančio, kad šios prekės ir paslaugos tikrai buvo suteiktos N. K.. Pastarasis neigė iki kratos ar po jos lankęsis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Čekiuose nėra asmens, kuris čekį apmokėjo, pavardės, apmokėta grynaisiais pinigais. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šios prekės ir paslaugos buvo suteiktos N. K. ir šie kvitai niekaip negali patvirtinti jo lankymosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ fakto, nes juose nesant nei kliento pavardės, nei banko sąskaitos numerio ar kitų jo tapatybę patvirtinančių duomenų, čekiai galėjo būti pateikti bet kokio kito asmens. Be to, abejoti šia aplinkybe leidžia ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. D. nenurodė aplinkybės, kad prieš tai N. K. lankėsi pirtyje. Tokia versija atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu.

Kaltinamasis bandė įrodyti, kad N. K. puikiai žinojo kratos atlikimo vietas, patalpose esantį seifą, turėjo M. R. automobilyje vykdytos kratos metu paimtą raktų ryšulį ir žinojo, kad raktai yra ir nuo seifo ir nuo bendrovės patalpų, ir kurie konkrečiai. N. K. seifą apžiūrinėjo akivaizdžiai nematant patalpose buvusioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms, kas dar padidina diskelyje esančios informacijos klastojimo galimybę. Šias aplinkybes taip pat paneigia kita byloje surinkta medžiaga. N. K. kratos daryti atvyko ne vienas, o su dar trimis pareigūnais. Krata buvo atliekama dalyvaujant tiek atvykusiems pareigūnams, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei K. B.. Seifas buvo kabinete, kuriame buvo atliekama krata. Liudytojai pripažino, kad seifas nebuvo kažkaip ypatingai užmaskuotas, matėsi, kad jis yra po stalu. Nors kaltinamasis paaiškino, kad seifas būdavo tuščias, o raktas buvo paliktas kabinete, tą paneigia tai, kad seifo raktas buvo prie kitų asmens kratos metu iš M. R. paimtų raktų. N. K., paneigdamas visas abejones paaiškino, kad raktą rado greitai iš ryšulio raktų, nes seifo spyna ir raktas skyrėsi nuo kitų, todėl buvo akivaizdu, kuris raktas tinka. Buhalterė K. B. dalyvavo atliekant kratą, padėjo antspaudą ant rastų ir paimtų dokumentų, pasirašė kratos protokole, kas įrodo, kad tuo metu joks kratos atlikimo teisėtumo klausimas nebuvo keliamas.

N. K. paaiškino, kad M. R. nepažinojo, nebuvo su juo jokių konfliktų. Nebuvo suinteresuotas bylos baigtimi. Nenustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad N. K. buvo šališkas ir klastojo ikiteisminio tyrimo duomenis. Vadovaujantis tuo, M. R. paaiškinimai, kad N. K. bandė jį sukompromituoti ir suklastojo juodąją buhalteriją patvirtinančius dokumentus, nėra įrodyti ir laikytini jo gynybine pozicija.

Liudytoja J. V. patvirtino, kad kur suvestinėse buvo nurodyta „balta“, tai atitikdavo buhalterinę apskaitą. „Juoda“ neatsispindėjo jokiose dokumentuose. Ji patvirtino, kad tam, kad sukurti tokią medžiagą, žmogus turėtų žinoti išsamius įmonės duomenis, turėti specialią programą. Todėl tokių dokumentų pašalinis žmogus negalėjo suklastoti ir palikti bendrovėje. Be to, ji nurodė, kad atliekant patikrinimą, kalbėdami darbuotojai prisipažino dėl juodos buhalterijos. Specialistė V. G. taip pat nurodė, kad aiškiai matėsi, kad „balta“ apskaita visiškai atitinka kasos registrą. „Juodoje“ buvo neapskaičiuotos visos pajamos. Ji patvirtino, kad neįmanoma nežinant bendrovės buhalterijos būtų buvę sukurti tokius dokumentus, kurie buvo rasti bendrovėje kratos metu.

Tai, kad kažkoks pašalinis žmogus negalėjo sukurti 2010 metais prieš darant kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ failus kratos metu rastuose diskeliuose, įrodo ir kompiuterinės laikmenos apžiūros protokolas (3 t., b. l. 31-71), iš kurio matyti, kad visi failai 2 diskeliuose buvo sukurti nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d.

Įmonėje dirbusios barmenės, liudytojos J. D. ir G. Š. pripažino, kad jos pildė kratos metu rastus dokumentus. Tačiau jos bandė įrodyti, kad tai buvo tik planuojamos pajamos ir šiuos dokumentus jos rašėsi sau, kad vėliau parodytų direktoriui. Šie paaiškinimai nepasitvirtino, nes šie dokumentai buvo saugomi ilgą laiką, buvo rasti bendrovės direktoriaus seife. Buvo rasti ne tik šie sąsiuviniai, bet ir duomenys diskeliuose. Liudytojos nurodė, kad po kiek laiko atiduodavo šiuos dokumentus sudeginti. Specialistė V. G. nurodė, kad buvo parašai ant „obscij otciot“. Pagal apklausos protokolą tai buvo barmenių parašai. Taigi, jei šie dokumentai būtų buvę tik barmenių asmeniniai užrašai, ant jų nebūtų buvę dedami parašai, jie nebūtų tiek liko saugomi ir jų nebūtų reikėję sudeginti.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. Be to, jis siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, ir tokiu būdu padarė nesunkų nusikaltimą, numatytų BK 220 str. 1 d. Neginčytinai įrodyta ir kad M. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t. y. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam M. R. bausmę atsižvelgta į tai, kad jis padarė 3 nusikalstamas veikas, po vieną nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į jo asmenybę, kad jis dirba, nusikalstamas veikas padarė būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas, tačiau jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 226 str. 1 d., 182 str. 2 d., 145 str. 2 d., 181 str. 3 d., taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir į kitus bausmės skyrimo principus, todėl jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kuriuos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 11 03 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-430/2009).

Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 121772 Lt žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš M. R. valstybės naudai 67602 Lt PVM, 45204 Lt GPM, 8942 Lt PSD įmokų, 24 Lt įmokų į Garantinį fondą (5 t., b. l. 29-31). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 7976 Lt žalos atlyginimo (5 t., b. l. 41-43). Civiliniai ieškiniai įrodyti, todėl tenkintini visiškai (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai: voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos laikomi dokumentai/daiktai: sąsiuvinis, segtuvas su dokumentais, 62 lapai, segtuvas su dokumentais, 53 lapai, kompiuterinės laikmenos - 2 vnt. Floppy diskeliai, CD diskas prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), vokas su juosta (čekių ritinys) (7 t., b. l. 68) - saugotini kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305,307-308 str.

nusprendė:

M. R. (M. R.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 220 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Tenkinti civilinius ieškinius ir priteisti iš M. R. turtinei žalai atlyginti:

- valstybės naudai - 67602 Lt PVM, 45204 Lt GPM, 8942 Lt PSD įmokų, 24 Lt įmokų į Garantinį fondą

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui - 7976 Lt.

Daiktai - sąsiuvinį, segtuvą su dokumentais, 62 lapai, segtuvą su dokumentais, 53 lapai, kompiuterines laikmenas - 2 vnt. Floppy diskelius, CD diską prie specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini), voką su juosta (čekių ritinys) – saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosavybės teisių apribojimą, nustatytą 2013 m. lapkričio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi palikti iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclavas Karšulis