Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018-10-15 (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės H. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos A. K. kaltės. Automobilis H. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudėja A. K.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo 882,00 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė A. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į draudėją A. K.. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, AB „Lietuvos draudimas“ prašo atlyginti visą išmokėtos draudimo išmokos dydį, t.y. 882,00 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą, kurią patyrė ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalį atsakovui vairavus neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį kurio metu buvo apgadinta kito asmens transporto priemonė iškyla deliktinė civilinė atsakomybė, taip pat vadovaujantis civilinio kodekso 6.280 straipsniu, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį – atsakovą. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas, atlyginęs padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovei sukėlus eismo įvykį ir vėliau pasišalinus iš eismo įvykio vietos iškilo deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 882,00 Eur žalos atlyginimas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (882,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos, kadangi viršija minimalią 5 Eur dydžio sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, CPK 92 straipsnis). Todėl valstybės naudai iš atsakovės priteistinos 5,58 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai: 882,00 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 00 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (882,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur (dvidešimt eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.