Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2344-450/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-08-29
Bylos Nr.: 2A-2344-450/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-14194-2010-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
Atsakovas: A. S.
Ieškovas: UAB „Naujamiesčio būstas“

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2344-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14194-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 30.10.; 121.21.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl įpareigojimo leisti atlikti remonto darbus privačios nuosavybės teise valdomose patalpose,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą leisti ieškovo ar jo pasitelkto rangovo darbuotojams patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti magistralinių šalto vandens vamzdynų keitimo darbus. Nurodė, kad ieškovas yra namo, (duomenys neskelbtini), administratorius ir turi rūpintis tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Ieškovo darbuotojai nustatė, kad minėto namo šalto vandens magistralinis vamzdynas yra pasenęs, todėl yra būtina jį pakeisti. Dalis vamzdyno yra ties atsakovui priklausančiomis patalpomis, tačiau atsakovas atsisako sudaryti sąlygas pakeisti vamzdyną.

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas neturi namo daugumos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų sutikimo keisti šalto vandens magistralinį vamzdyną. Ieškovas nepateikė garantinio rašto dėl patalpų būklės atstatymo, nepateikė preliminarios remonto sąmatos, nenumatė darbų atlikimo termino, nepasiūlė kompensacijos darbų atlikimo laikotarpiui. Jo teigimu, nėra kitų komercinių patalpų savininkų sutikimo vykdyti ieškovo nurodytus darbus, nėra suderinimo su kitais inžineriniais tinklais, kurie gali būti pažeisti vykdant ieškovo darbus. Atsakovo teigimu, yra galimybė šalto vandens magistralinį vamzdyną tiesti bendrojo naudojimo patalpose. Be to, laiku neatlikus darbų, atsakovas dėl jo valdomos kirpyklos darbo sustabdymo patirs nuostolių. Ieškovas nenurodė, kaip bus tiekiamas šaltas vanduo gyventojams remonto darbų atlikimo metu, be to, atkasus pamatus nuo 1,5 m iki 3,0 m gylio, gali kilti pavojus gyventojams.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovo UAB „Naujamiesčio ūkis“ ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą A. S. leisti ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ar ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ pasirinkto rangovo darbuotojams atlikti magistralinio šalto vandens vamzdyno pakeitimo darbus 67,60 kv.m. ploto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo A. S. 330,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai ir iš atsakovo A. S. priteisė į valstybės biudžetą 12 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso 67,60 kv.m. ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriose įrengta kirpykla. Minėtose patalpose įrengtas komunalinis vandentiekis. Ginčo dėl to, kad ieškovas yra namo (duomenys neskelbtini), administratorius, nėra. Ieškovo sudaryta komisija 2012-09-20 apžiūrėjo bei įvertino namo (duomenys neskelbtini), vamzdynų būklę ir nustatė, kad yra būtina keisti visą susidėvėjusį ir netinkamą eksploatuoti šalto vandens magistralinį vamzdyną. Namo (duomenys neskelbtini), gyventojai 2011-12-17 pateikė ieškovui prašymą pakeisti avarinės būklės namo šalto vandens vamzdžius, prašė juos tiesti pagalbinėse rūsio patalpose. Tuo pagrindu ieškovas 2012-07-23 raštu informavo atsakovą A. S., kad ieškovas yra namo (duomenys neskelbtini), administratorius ir prašo atsakovo, kad šis sudarytų sąlygas atlikti šalto vandens magistralinio vamzdyno keitimo darbus. 2012-08-27 raštu ieškovas prašė atsakovo leisti 2012-09-12 patekti į jam priklausančias patalpas darbų atlikimui bei papildomai informavo atsakovą, kad prieš tai, t.y. 2012-09-10 yra numatytas namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas, tikslu aptarti klausimus, susijusius su šalto vandens magistralinio vamzdyno keitimo darbų atlikimu. Atsakovas sutikimo ieškovui nedavė. Už administracinio nurodymo nevykdymą A. S. 2012-09-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-10-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla atsakovui buvo nutraukta. Namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2009-11-05, 2011-12-05 susirinkimų protokolai ir prašymas pakeisti šalto vandens vamzdyną rūsio patalpose leidžia teigti, kad bendraturčiai iš esmės sutiko ir pageidavo, kad būtų pakeistas šalto vandens vamzdynas. Ieškovas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 str. 3 d. (redakcija iki 2013-01-01) nuostata apie tai, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju ginčas yra dėl to, kad atsakovas nesutinka leisti vykdyti vamzdyno remonto (keitimo) darbus jam priklausančiose patalpose. Todėl vertintina tai, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintuose Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 (toliau – Reglamentas) „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcija nuo 2011-11-23) 4.5 p. nurodyta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p. bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė yra bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Reglamento 4.3 p. numato, kad privalomieji darbai, tai atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus (Reglamento 9 p.). Reglamentas numato kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras bei neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių, gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, atvejais (9.2, 9.3 p.). Pagal Reglamento priedą daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo (toliau - Namas) techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su Namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir Namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir/ar ilgalaikiame Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui. Reglamento priedo 15 p. nurodyta, kad prie pagrindinių techninės priežiūros darbų priskirtina namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymas, vamzdynų ženklinimas ir dažymas, smulkių defektų šalinimas. Ieškovo darbuotojai 2012-09-20 akte konstatavo, kad pagal 2012-09-05 pranešimą iškviesta avarinė tarnyba nustatė, jog name (duomenys neskelbtini), sutrūko magistralinis šalto vandens vamzdis, dėl ko 2012-09-05 – 2012-09-11 laikotarpiu nebuvo tiekiamas šaltas vanduo. Pats atsakovas pripažino, kad name buvo ir daugiau šalto vandens vamzdyno avarijų. Pagal registro duomenis namas (duomenys neskelbtini), yra 1940 m. statybos, todėl ieškovo užfiksuotais duomenimis apie susidėvėjusią vamzdyno būklę nėra pagrindo abejoti. Ieškovo, kaip namo administratoriaus, sprendimas pakeisti šalto vandens magistralinį vamzdyną yra laikytinas tiesiogiai susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Įvertinus dar tai, kad vamzdyno magistralės pakeitimo pageidauja butų (patalpų) savininkai, administratoriaus tikslas yra pagrįstas. Ieškovo atstovas nurodė, kad dalis magistralinio vamzdyno jau yra pakeista. Šiuo atveju seno magistralinio vamzdyno pakeitimas sudarytų sąlygas sumažinti vamzdyno avarijų skaičių, todėl ieškovo siekis pripažintinas pagrįstu ir ekonomine prasme, nes esant nuolatinėms seno vamzdyno avarijoms gyventojams laikinai netiekiamas vanduo, jie turi sumokėti už avarijų šalinimo darbus. Pripažintina, kad atsakovas dėl numatytų vamzdyno keitimo darbų patirs tam tikrus nepatogumus, kurį laiką negalės veikti kirpykla, tačiau ieškovo atstovas nurodė trumpą vamzdyno keitimo darbų (1-2 dienų) terminą, teigė, jog ieškovas įsipareigoja, atlikęs darbus, atstatyti atsakovui priklausančios kirpyklos grindų dangą į buvusią iki darbų pradžios padėtį. Darytina išvada, kad susidariusioje situacijoje pakeisti vamzdyną kitu būdu nėra kitos galimybės, o atsakovui patyrus nuostolių, jis turėtų teisę reikalauti jų atlyginimo iš atsakingų asmenų. Atsakovas siūlė magistralinio vamzdyno liniją nutiesti per bendro naudojimo patalpas ir ne esamose požeminėse tranšėjose, kaip yra dabar, o išorėje. Konkretesnių šio siūlymo įgyvendinimo būdų atsakovas nepasiūlė ir atsižvelgtina į ieškovo atstovo paaiškinimą, kad šalto vandens vamzdyno nutiesimas per neapšildomas bendro naudojimo patalpas (palėpę) žiemos sezono metu sudarytų labai didelę tikimybę vandens užšalimui, t.y. šalto vandens tiekimo sutrikimui. Pažymėtina, kad ieškovas siekia atlikti vamzdyno pakeitimo, o ne rekonstrukcijos (modernizavimo) darbus, todėl laikytina, kad tokiems darbams ieškovas neturi rūpintis projekto parengimu ir jo pateikimu atsakovui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-08-31 sprendimu Nr. 1-193 patvirtintų „Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių“ 4.9 p. numato, kad statinio (patalpų) savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo inžinerinius įrengimus. Įgalioti asmenys privalo iš anksto suderinti remonto darbų laiką su naudotoju. Šiuo atveju netaikytinas Taisyklių 4.10 p., numatantis kitą, nei šis atvejį, kai turi būti vykdomas daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimas (modernizavimas). Pagal CK 4.83 str. 5 d. (redakcija nuo 2013-01-01) buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, o ginčas yra aktualus ir šiuo metu. Laikytina, kad atsakovo argumentai nėra pakankami, kad pripažinti jo atsisakymą leisti vykdyti ieškovui šalto vandens vamzdyno pakeitimo darbus pagrįstu. Minėtų darbų atlikimas yra susijęs su kitų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų ir patalpų savininkų teisėtais interesais turėti tinkamą vandens tiekimą, todėl vieno atsakovo, kaip savininko, interesai nelaikytini svarbesniais už iš esmės daugumos bendraturčių pagrįstus interesus. Nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, todėl esant teisėtam ir pagrįstam daugumos bendraturčių interesui vieno bendraturčio nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota (CK 4.37 str.1 d., 4.39 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas. Tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 143 Lt žyminis mokestis, 5.90 Lt išlaidų, susijusių su duomenų paieška, ir 181,50 Lt už paslaugas rengiant ieškinį (CPK 80 str. 1d. 5 p., 88 str. 1d. 9 p., 93 str. 1d.). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašė apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjant civilinę bylą teismas neišaiškino visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Taigi 1989 10 28 buvo sudaryta atsakovo ir L. S. santuoka (santuokos liudijimas IV-OK Nr. 360608), kurios metu 1994 06 30 pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo įsigytos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio vardu, pripažįstamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybe, kuri pagal LR CK 3.92 str. 1 d. yra naudojama, valdoma ir disponuojama bendru sutuoktinių sutarimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje kilęs ginčas yra susijęs ir su bendraturtės - atsakovo sutuoktinės - teisėmis ir pareigomis, todėl ji turėjo būti įtraukta dalyvauti byloje. Įstatyme įtvirtintas imperatyvus draudimas spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (LR CPK 266 str.), o pirmosios instancijos teismui šio asmens neįtraukus į bylą, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d.). Atkreipė dėmesį, kad civilinę bylą vedė asmeniškai, neturėdamas teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo žinoti, kad santuokos liudijimo dokumentus turėjo pateikti civilinės bylos nagrinėjimo metu. Rašant apeliacinį skundą, pasinaudojo advokato pagalba, kuris išaiškino apie šių dokumentų pateikimo būtinumą.

2. Teismo sprendime nurodyta, kad namo Panerių g. 30, Vilniuje, patalpų savininkų 2009 11 05, 2011 12 05 susirinkimo protokolai ir prašymas pakeisti šalto vandens vamzdyną rūsio patalpose leidžia teigti, kad bendraturčiai iš esmės sutiko ir pageidavo, kad būtų pakeistas šalto vandens vamzdynas. Ieškovas, kaip namo administratorius, privalo namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus organizuoti ir atlikti pagal Administravimo nuostatuose pridedamą rekomenduotiną daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų organizavimo tvarkos aprašą, teikti gyventojams susipažinimui dokumentus, susijusius su privalomųjų reikalavimų vykdymu. Teismas neatsižvelgė į Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (patvirtinti 2005 12 19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2050) 7.4. p., 7. 5 p., jog prieš pradėdamas namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki jų pradžios turi būti pranešta patalpų savininkams, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams ir Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratoriui apie planuojamus atlikti konkrečius darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus. Šiuo atveju jokios informacijos apie darbų mastą, darbų atlikimo terminus bei darbų kaštus namo gyventojams suteikta nebuvo. Tokie norminių aktų reikalavimai yra skirti namo gyventojams apsispręsti, ar duoti sutikimą tokiems remonto darbams atlikti, ar toks remontas nepažeis jų teisėtų interesų ir kokį darbų atlikimo būdą pasirinkti. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimuose gyventojams nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys planuojamų darbų apimtį ir kainas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas šių aplinkybių irgi nesiaiškino. Liko neišaiškinta, kaip dėl atsakovo nuostolių sumos padidės šalto vandens vamzdyno remonto kaina ir ar su tuo sutinka kiti namo gyventojai. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad namo gyventojai sutiko ir pageidavo, kad būtų pakeistas šalto vandens vamzdynas. Neišaiškinus šių aplinkybių, atsakovo atsisakymas įleisti ieškovo darbuotojus atlikti remonto darbus yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodė, kad sutuoktinio neįtraukimas į bylą nebūtinai yra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008]. LR CK 3.88 str. 3 d. numato, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais Nekilnojamojo turto registre turėtų būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau šiuo atveju iš visų byloje esančių įrodymų, t.y. kartu su ieškiniu pateikto buto, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nurodyto buto nuosavybės teisė yra įregistruota tik apelianto vardu, t.y. registre turtas nei registruotas kaip bendroji jungtinė savininkų nuosavybė, nei registre kitaip pažymėta apie jungtinės nuosavybės teisės buvimą. Taigi šiuo atveju pagal galiojančius įstatymus negali būti preziumuojama, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Pažymėjo, kad atsakovas savo sutuoktinės dalyvavimo procese klausimo nekėlė pirmosios instancijos teismo metu. Atsakovas turėjo ir galėjo teismui pasiūlyti jo sutuoktinę įtraukti į procesą, juo labiau, jog atsakovo santuokos sudarymo faktas bei buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės galėjo būti žinomos tik pačiam atsakovui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas procesinius dokumentus parengė remdamasis oficialiais viešuosiuose registruose esančiais duomenimis bei jokio teisėto pagrindo abejoti jų teisingumu šiuo atveju net ir negalėjo kilti. Tuo pačiu atsakovo santuokos sudarymo fakto ir buto įsigijimo aplinkybių nustatyti savo iniciatyva negalėjo ir bylą nagrinėjęs pirmosios teismas, kadangi teismo vaidmuo civilinėje teisenoje yra pasyvus. Vadinasi tik pats atsakovas galėjo pasiūlyti teismui į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti savo sutuoktinę, o už šios pareigos netinkamą įvykdymą jokios neigiamos teisės ir pareigos ieškovui atsirasti negalėtų. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis neturėdamas specialaus išsilavinimo ir nepasikonsultavęs su advokatais nežinojo ir negalėjo žinoti apie būtinybę savo sutuoktinę įtraukti į bylą, negali sudaryti pagrindo atsakovui piktnaudžiauti civiliniu procesu bei tokiu būdu nepagrįstai vilkinti atsakovui nepalankaus teismo sprendimui įvykdymą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, akivaizdu, kad šioje byloje esanti procesinė situacija pagal faktinę padėtį negali reikšti atsakovo apeliaciniame skunde nurodomo procesinio teisės pažeidimo. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo iš esmės naują pagrindą, kuriuo remiantis jis neleidžia ieškovui, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, atlikti numatytų šalto magistralinio vamzdyno keitimo darbų. Atsakovas iš esmės netinkamai aiškindamas faktines ginčo aplinkybes bei bendrosios dalinės nuosavybės administravimo veiklą reglamentuojančias teisės normas nurodo, kad ieškovas jam ir kitiems namo bendraturčiams nepateikė teisės aktuose numatytos informacijos apie planuojamus atlikti darbus. Kaip matyti iš visų byloje esančių dokumentų bei pateiktų paaiškinimų, tam, kad būtų atlikti namo (duomenys neskelbtini), šalto magistralinio vamzdyno remonto darbai, jokio namo bendraturčių sprendimo priimti net ir nebuvo būtina. Atsižvelgiant į tai, kad namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriui teisė priimti tokio pobūdžio sprendimus yra suteikta įstatymais bei kitais teisės aktais, atsakovui jokio apsisprendimo dėl darbų atlikimo pareikšti nebuvo pagrindo. Dar civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paaiškinta, kad reali vamzdyno keitimo darbų kaina gali būti nustatoma tik atidengus paslėptą vamzdyno konstrukciją ir įvertinus realius reikiamų atlikti darbų kiekius, o to šiuo atveju, atsakovui piktybiškai vengiant įgyvendinti jam, kaip turto savininkui, priklausančias pareigas, tinkamai padaryti negalima. Byloje yra pateikti ir kiti įrodymai, kurie patvirtina, kad namo administratorius namo butų ir kitų patalpų savininkus vis dėl to buvo informavęs apie name planuojamus atlikti magistralinio šalto vamzdyno remonto darbus, jų pagrindą bei darbus atliksiantį rangovą. Papildomą namo bendraturčių informavimo apie vamzdynų keitimo poreikį faktą patvirtina ir kiti byloje esatys namo butų bei kitų patalpų savininkų prašymų nuorašai bei kiti paaiškinimai. Be to, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pats atsakovas be aukščiau nurodytų priemonių apie planuojamus remonto darbus ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu buvo informuotas asmeniškai. Ieškovas atsakovui asmeniškai siūlė pasirinkti atsakovui priimtiną darbų atlikimo būdą, terminus, siūlė susitarti dėl atsakovui labiausiai priimtinų vamzdynų keitimo darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos, tačiau į visus pasiūlymus atsakovo sureaguota tinkamai nebuvo. Iš to seka, jog atsakovo nurodomas ieškovo pareigų nevykdymas yra visiškai nepagrįstas ir negali sudaryti teisėto pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. S. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Byloje kilo ginčas tarp apelianto – buto savininko ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (kirpykla), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Per atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas nutiesti magistraliniai šalto vandens vamzdžiai. Ieškovas yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. namo, kuriame yra atsakovo patalpos, administratorius. Ieškovo sudaryta komisija 2011 m. rugsėjo 12 d. atliko kasmetinę gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūrą ir apžiūros akte konstatavo, kad šalto vandentiekio tinklų būklė yra bloga, nes vamzdynai seni, surūdiję, registruota avarijų, todėl prieita išvados, kad būtina keisti pasenusius šalto vandens vamzdžius. (duomenys neskelbtini), gyventojai kreipėsi į ieškovą su 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2011 m. gruodžio 17 d. prašymais pakeisti geriamojo vandens vamzdžius pagalbinėse rūsio patalpose. Ieškovas, kaip administratorius, gavęs pranešimą apie trūkusį magistralinio šalto vandens vamzdį, sudarė komisiją, kuri 2012 m. rugsėjo 20 d. apžiūrėjusi bei įvertinusi namo (duomenys neskelbtini), vamzdynus, nustatė, kad yra būtina keisti visą susidėvėjusį ir netinkamą eksploatuoti šalto vandens magistralinį vamzdyną. Ieškovas, atsižvelgdamas į gyventojų prašymus bei nustatytas aplinkybes apie vamzdynų būklę, kreipėsi 2012 m. liepos 23 d. raštu į atsakovą, prašydamas sudaryti sąlygas atlikti šalto vandens magistralinio vamzdyno keitimo darbus. Su pakartotiniu 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu ieškovas prašė atsakovo leisti patekti į jam priklausančias patalpas darbų atlikimui bei papildomai informavo, kad prieš tai, t.y. 2012 m. rugsėjo 12 d. yra numatytas namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas, tikslu aptarti klausimus, susijusius su šalto vandens magistralinio vamzdyno keitimo darbų atlikimu. Kaip patvirtino pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, vamzdynuose buvo įvykusios avarijos, dėl ko buvo sutrikęs šalto vandens tiekimas, tačiau vienok jis nesutiko, kad jo patalpose esantys vamzdynai būtų pakeisti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą leisti ieškovo ar jo pasitelkto rangovo darbuotojams patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti magistralinių šalto vandens vamzdynų keitimo darbus, konstatavo, kad atsakovo argumentai nėra pakankami, kad pripažinti jo atsisakymą leisti vykdyti ieškovui šalto vandens vamzdyno pakeitimo darbus pagrįstu. Minėtų darbų atlikimas yra susijęs su kitų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų ir patalpų savininkų teisėtais interesais turėti tinkamą vandens tiekimą, todėl esant teisėtam ir pagrįstam daugumos bendraturčių interesui vieno bendraturčio nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo grindžiamas dviem pagrindais: į nagrinėjamą ginčą nebuvo įtraukta atsakovo sutuoktinė, kuri yra tų pačių patalpų bendraturtė, todėl vadovaujantis LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas; buvo pažeisti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7. 5 p. reikalavimai, jog prieš pradėdamas namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus administratorius turėjo pranešti patalpų savininkams apie planuojamus atlikti konkrečius darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009). Kaip matyti iš bylos duomenų, negyvenamosios patalpos [kirpykla], esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytos 1994 m. birželio 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamo turto registre savininku nurodytas atsakovas A. S. Duomenys apie juridinį faktą (nuosavybės teises) įregistruotos 1999 m. gegužės 19 d. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė santuokos liudijimą, iš kurio matyti, kad 1989 m. spalio 28 d. atsakovas A. S. sudarė santuoką su L. L. [pavardė po santuokos – S.]. Duomenų apie ištuoką byloje nėra. Iš pastarųjų duomenų darytina išvada, kad negyvenamosios patalpos [kirpykla], esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytos atsakovui esant santuokoje. Šiuo atveju aptariamų negyvenamųjų patalpų įsigijimo metu galiojo 1969 m. liepos 16 d. LTSR Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 21 str. 1 d. numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR CK, kurio 3.88 str. 3 d. nustatė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, turtas, įgytas santuokos metu, nors ir įformintas vieno iš sutuoktinių vardu, buvo laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, tačiau šiuo metu galiojančios teisės normos įtvirtinta reikalavimą išviešinti jungtinės nuosavybės faktą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pastarųjų reikalavimų atsakovas nesilaikė, t.y. Nekilnojamojo turto registre patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas tik pats atsakovas A. S. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal LR CK 4.262 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme byloje buvo pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame negyvenamųjų patalpų [kirpyklos], esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas tik atsakovas. Iš byloje esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokolo nustatyta ir tai, kad susirinkime kaip namo gyventojas ir patalpų savininkas dalyvavo asmeniškai tik A. S. Vertinant paties atsakovo elgesį tiek bylos nagrinėjimo metu, nekeliant klausimo dėl jo sutuoktinės dalyvavimo byloje, tiek jo paties vienasmenį dalyvavimą, sprendžiant gyvenamojo naro, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės valdymo klausimus, įstatyminės pareigos išviešinti jungtinės nuosavybės faktą neįvykdymą, galiausiai tai, kad apeliacinis skundas vėlgi buvo pateiktas vienasmeniškai paties atsakovo, teisėjų kolegija sprendžia, kad susidariusi procesinė situacija, neįtraukiant į nagrinėjamą bylą atsakovo sutuoktinės, kaip bendraturtės, negali būti vertinama kaip LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. pažeidimu ir tuo pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais [LR CK 1.5 str. 4 d.]. Šiuo atveju formalus LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. taikymas, nesant byloje dalyvaujančiu asmeniu atsakovo sutuoktinės, kaip bendraturtės, tačiau atsakovo sutuoktinei nekeliant jos teisių pažeidimo klausimo, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad pagal LR CK 3.92 str. 1 d. turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. LR CK 3.92 str. 3 d. taip pat įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Iš pastarųjų nuostatų seka, kad galioja bendroji prezumpcija, kad sutuoktiniai, turėdami įstatyminę pareigą bendrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti bendru sutarimu, veikia turėdami kito sutuoktinio sutikimą. Šiuo atveju atsakovas, spręsdamas bendrosios jungtinės nuosavybės objekto klausimus bei kilus ginčui teisme dėl šio objekto, turėjo pareigą apie tai informuoti šios bendrosios jungtinės nuosavybės subjektą, t.y. savo sutuoktinę, todėl byloje nesant duomenų apie šios pareigos pažeidimą, nėra pagrindo išvadai apie atsakovo sutuoktinės, kaip bendraturtės, teisių ir interesų pažeidimą, kaip pagrindą LR CPK 329 str. 2 d. 2 d. taikymui.

Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų reikalavimų

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio19 d. patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ [iš dalies pakeisti 2012 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-454 redakcija] 7.5 p. numatyta, kad administratorius privalo prieš pradėdamas namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki jų pradžios pranešti patalpų savininkams, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams ir Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratoriui apie planuojamus atlikti konkrečius darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus. Šiuo atveju ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad apie planuojamus magistralinio šalto vandens vamzdyno keitimus darbus gyvenamojo namo Panerių g. 30 gyventojams buvo pranešta 2011 m. gruodžio 20 d. informaciniu pranešimu. Šiame pranešime buvo nurodytas numatomų darbų atlikimo pagrindas bei rangovas. Nors šiame pranešime nebuvo nurodyti visi duomenys, kaip tai numato Nuostatų 7.5 p., tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad išsamių duomenų, kokios bus darbų apimtys, kiek darbai truks ir kainuos, negali nurodyti, kol nėra faktiškai įvertinti vamzdynai, t.y. jie neatskasti, o tai padaryti atsakovas neleidžia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo pakartotiniame 2012 m. rugpjūčio 27 d. rašte, skirtame atsakovui, ieškovas informavo apie numatomą namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimą, kuriame bus aptarti klausimai, susiję su šalto vandens magistralinio vamzdyno keitimo darbų atlikimu. Apeliaciniame skunde atsakovo dėstomi argumentai leidžia suprasti, kad esminis atsakovo nesutikimas dėl vamzdžių keitimo paremtas tuo, kad namo gyventojai (savininkai), įskaitant jį patį, neturėdami išsamių duomenų apie tokius darbus (trukmę, kaštus, efektyvumą), negali priimti sprendimo (sutikimo) dėl tokių darbų atlikimo. Kaip teisingai nurodė ieškovas, apeliantas neteisus teigdamas, kad šiuo atveju reikalingas gyventojų sprendimas pakeisti pasenusius vamzdynus. Pagal LR CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga ir būtent šie subjektai turi pareigą bendrojo naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti [LR CK 4.83 str. 3 d.]. Kadangi šiuo atveju daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti yra paskirtas administratorius (ieškovas), jis privalo įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais [Nuostatų 4 p.]. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad sprendimas keisti vamzdynus priimtas ne namo įgaliotinių, bet namo administratoriaus, remiantis jam suteikta teise. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovo, kaip namo administratoriaus, sprendimas pakeisti šalto vandens magistralinį vamzdyną yra laikytinas tiesiogiai susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais [Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 5 p.], todėl administratorius privalėjo nedelsdamas imtis veiksmų, pakeičiant netinkamus vamzdynus, taip apsaugant patalpų savininkus nuo didesnių nuostolių. Kadangi byloje nėra duomenų, jog administratoriaus vienašalis sprendimas keisti šalto vandens vamzdynus yra nuginčytas ar ginčijamas teismine tvarka, todėl ieškovo reikalavimas leisti atlikti remonto darbus atsakovui priklausančiose patalpose yra teisėtas ir pagrįstas.

Atmetus atsakovo A. S. apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos [LR CPK 93 str. 1 d.]. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nepareiškė prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismui taip pat nebuvo pateikti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėAldona Tilindienė