Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė 2014 m. lapkričio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. K. už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 21 d. savo ūkio teritorijoje, Macelių kaime, Valkininkų sen., Varėnos r., kartu su darbininkais P. K. ir A. L. iš rąstų pjovė lentas, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, ir leido dirbti nelegalų darbą 2014 m. lapkričio 21 d. P. K. ir A. L.. Tokiais veiksmais S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 98 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 2 ir 3 dalis ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas už tai, kad jis nesumokėjo į biudžetą 1 979,17 Lt PVM (pridėtinės vertės mokesčio), kuris turėjo būti sumokėtas iki 2014-09-25 už 2014-08-01–2014-08-31 mokestinį laikotarpį. Tokiais veiksmais S. K. pažeidė 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalį ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 172 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

S. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

Apeliantas skunde nurodo, jog protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje surašė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nurodydama adresą Alytuje: Pulko g. 14, Alytus, o tariamas pažeidimas buvo padarytas Macelių k., Valkininkų šen., Varėnos raj. sav., kuri yra priskirtina Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vykdė funkcijas, nepriskirtas jos kompetencijai, kadangi nelegalaus darbo reiškinių kontrolę vykdo Valstybinė darbo inspekcija, ir tai yra išimtinė jos funkcija.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad LR ATPK 259¹ straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 41³ straipsnyje, taip pat turi teisę surašyti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33 „Dėl apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 41-2038) patvirtintų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 10.10 punkte nustatyta, kad Kauno apskrities VMI, spręsdama jai iškeltus uždavinius, pagal savo kompetenciją atlieka su mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimu susijusias funkcijas, tarp jų ir vykdo ar dalyvauja atliekant kontrolės veiksmus (operatyvius patikrinimus, mokestinius tyrimus). Tų pačių nuostatų 13.18. punkte nustatyta, kad Kauno apskrities VMI, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir atlikti kitus veiksmus, numatytus LR ATPK, skirti kitas administracines sankcijas, baudas, nustatytas įstatymuose. Pabrėžtina ir tai, kad įstatyme nėra numatyta apribojimo, draudžiančio vietos mokesčių administratoriui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, padaryto kito vietos mokesčių administratoriaus aptarnaujamoje teritorijoje. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas konstatuojama, kad Kauno apskrities VMI visiškai pagrįstai atliko operatyvinį patikrinimą ir S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas taip pat nurodo, kad protokolas turi būti surašomas iš karto, nustačius pažeidimą, jo padarymo vietoje. Tariamą pažeidimą Kauno apskrities VMI konstatavo 2014 m. lapkričio 21 d., tačiau protokolo nesurašė ir tuo pagrindu antrojo protokolo egzemplioriaus jam neįteikė.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad LR ATPK 259 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatymas nenumato reikalavimo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti nedelsiant po pažeidimo nustatymo. Šiame straipsnyje yra numatyta pareiga institucijai surašius protokolą nedelsiant vieną jo egzempliorių įteikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014-11-27 ir pasirašytinai įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K. (b. l. 3-6), todėl apelianto argumentai dėl šios skundo dalies yra nepagrįsti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. LR ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant LR DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, teismo nutarimo matyti, kad šioje byloje S. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kadangi leido P. K. ir A. L. dirbti nelegaliai, t. y. nepasirašęs su jais darbo sutarties.

Pažymėtina, kad LR DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

LR DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad veika turi būti kvalifikuota kaip nelegalus darbas tik nustačius būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbo santykių buvimo faktą, privalo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp S. K. su P. K. ir A. L. buvo tam tikras susitarimas, tačiau, įvertinus jų pagrindu susiklosčiusių faktinių santykių pobūdį, manytina, kad byloje esančių duomenų nepakanka jį identifikuoti kaip darbdavio ir darbuotojų susitarimą. Šiuo aspektu įvertinama tai, kad S. K., P. K. ir A. L. sieja kaimynystės ir draugystės ryšiai. Tariamai nelegaliai dirbę asmenys nuo pat pradžių teigė, kad pas S. K. dirbo neatlygintinai, taip pat S. K. paaiškino, kad jo santykiai su P. K. ir A. L. yra draugiški, jie vienas kitam padeda, jis kartais savo traktoriumi atveža jiems malkų, suaria žemę, o jie, turėdami laiko, jam taip pat padeda. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek tariamai nelegaliai dirbę asmenys nurodė, kad jokie piniginiai mokėjimai nebuvo atliekami. Nors visi šie asmenys teismo posėdžio metu savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad P. K. ir A. L. nedirbo ir tik stovėjo šalia, tačiau šie paaiškinimai laikytini siekiu padėti išvengti S. K. atsakomybės, kadangi šiuos jų parodymus paneigia ne tik pirminiai jų parodymai, duoti iškart po operatyvaus patikrinimo, bet ir nuoseklūs Kauno apskrities VMI darbuotojų parodymai. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek S. K., tiek liudytojai objektyviai klydo manydami, kad už tai, jog jie padėjo S. K. ūkyje, jam kils administracinė atsakomybė, kadangi už tokio pobūdžio santykius, kurie buvo nustatyti, S. K. traukti atsakomybėn pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Janina Žemaitienė teismo posėdžio metu nurodė nemananti, kad šiais laikais kaimynas be atlygio padės, tačiau tai laikytina niekuo nepagrįsta prielaida. Tai, kad P. K. ir A. L. buvo „pjuvenuoti“, mūvėjo pirštines ir matėsi, kad dirba, niekaip nepatvirtina tarp jų susiklosčiusių darbdavio ir darbuotojo santykių. VMI darbuotojai neva turėjo duomenų, kad ūkyje dažnai dirba pašaliniai asmenys, ir nors šie duomenys nepatvirtinti, jais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nelegalaus darbo. Iš bylos duomenų matyti, kad P. K. ir A. L. ūkyje pjovė lentas, tačiau ši veikla ūkyje nėra pagrindinė, o tai leidžia daryti išvadą, jog atliekamas darbas buvo susijęs su konkretaus rezultato pasiekimu (tam tikro kiekio lentų supjovimu), vienkartinio pobūdžio, kas iš esmės yra būdinga civiliniams, bet ne darbo teisiniams santykiams. Tai, kad P. K. ir A. L. dirbo paklusdami darbdavio nustatytai tvarkai, jo vadovaujami, taip pat nėra įrodyta. Taigi, iš byloje esančios medžiagos nematyti, kad P. K. ir A. L. dirbant S. K. priklausančiame ūkyje, esančiame Macelių kaime, Valkininkų sen., Varėnos r., buvo atliekama tęstinio pobūdžio veika, darbas vyko organizuotai, paklūstant darbdavio nustatytai tvarkai, atlygintinai, taip pat neįrodyta, kad buvo susitarta dėl konkrečios darbo funkcijos.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nelegalaus darbo faktas nėra įrodytas, todėl pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį S. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas nepagrįstai. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkinamas, administracinio teisės pažeidimo bylos dalis, kurioje S. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu,

nutarė:

S. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria S. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur (868 Eur) bauda už A. L. nelegalų darbą; aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur (868 Eur) bauda už P. K. nelegalų darbą; iš viso už du nelegalius darbuotojus skirta bendra vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių Eur (1736 Eur) bauda ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir paskirta S. K. galutinė 1736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) bauda.

Palikti galioti nepakeistą kitą nutarimo dalį, kuria S. K. nubaustas pagal LR ATPK 172 straipsnio 1 dalį vieno šimto penkiasdešimties Eur (150 Eur) bauda.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.