Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja I. Vilkienė Proceso Nr. 1-94-1-01150-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 1.1.8.10.; 1.1.8.13. 2.1.14.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.;

2015 m. kovo 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Violetos Miliuvienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. E. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. E. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistajam M. E. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, prie šios bausmės pridėjus 30 parų arešto bausmę, paskirtą Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu, nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, ši paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam M. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nutarta kardomosios priemonės, iki įsiteisės nuosprendis nuteistajam M. E., nekeisti. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. vasario 21 d. ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. spalio 18 d. bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 24 d.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir E. L., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. E. nuteistas už tai, kad jis ir E. L. pažeidė viešąją tvarką, nes 2013 m. gruodžio 23 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotyje, viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų M. E. tyčia galva sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. P. į galvą, po to tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. P. į veidą bei mėgindamas suduoti smūgį E. P. į veidą, sudavė I. V. į kaklą, po to E. L. tyčia sudavė tris smūgius kumščiu nukentėjusiajam E. P. į veidą, smaugė nukentėjusįjį bei tyčia nukentėjusįjį E. P. tampė už striukės ir palaidinės, taip juos suplėšydamas ir taip nukentėjusiesiems E. P. ir I. V. sukėlė fizinį skausmą ir šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. 2014 m. lapkričio 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. E. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia padaręs nusikalstamą veiką, nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis ginčija teismo nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Apeliantas teigia, kad jo ir E. L. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti bendrai, nes jie dėl šių savo veiksmų nesitarė ir jokių bendrų veiksmų neatliko.

Nepaisant to, kad nuteistasis M. E. ginčija jam nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. E. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Remiantis BK, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014, 2K-37-942/2015). Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014).

Apeliantas skunde neigia teismo nustatytas aplinkybes, tvirtindamas, kad jis su E. L. nesitarė dėl nusikalstamos veikos prieš E. P. darymo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apie bendrininkų susitarimą sprendžiama ne tik iš jų parodymų, bet ir iš nustatytų jų bendrų (suderintų) veiksmų bei iš kitų bylos aplinkybių. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji kartu atėjo į stotį, ir nors nenustatytas žodinis susitarimas tarp M. E. ir E. L. bendrai daryti nusikalstamą veiką, tačiau tai, kad M. E. pirmasis pradėjo nusikalstamus veiksmus prieš E. P., o vėliau prie jo daromų veiksmų – smurto prieš E. P. vartojimo – prisijungė ir E. L., iš esmės reiškia, kad E. L. pritarė M. E. daromai nusikalstamai veikai ir savo veiksmais prisijungė prie jos darymo bei kartu su M. E. atliko nusikalstamus veiksmus. Taigi darytina išvada, jog teismas pagrįstai nustatė, kad M. E. ir E. L., veikdami kartu, viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam E. P. į galvą ir sukėlė E. P. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Todėl šioje baudžiamojoje byloje jie visiškai pagrįstai buvo pripažinti bendrininkavę padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskirtą bausmę be pagrindo subendrino su 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme. Tačiau apeliantas yra teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, neteisingai paskyrė jam subendrintą galutinę bausmę ir be pagrindo įskaitė laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. vasario 21 d. išbūtą laiką, o laikas, išbūtas kardomajame kalinime, iš viso neturėjo būti įskaitytas, nes kardomasis kalinimas jam iš viso nebuvo taikomas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, M. E. 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 30 parų arešto bausmė. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. vasario 28 d. Taip pat matyti, kad M. E. 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 8 metų laisvės atėmimo bausme. Šis nuosprendis Klaipėdos apygardos teismo buvo pakeistas nustatant, kad M. E. į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 14 d. (1 diena) išbūtas laikas. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 5 d. Be to, M. E. buvo nuteistas ir 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Skundžiamu nuosprendžiu M. E. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo skirta vienerių (1) metų ir trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir šiuo nuosprendžiu M. E. paskirta dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. E. kitais įsiteisėjusiais nuosprendžiais buvo paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Pirmosios instancijos teismas tai ir padarė, tačiau bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė M. E. galutinę subendrintą bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu M. E. paskirtą galutinę bausmę su 2014 m. vasario 11 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikė visišką bausmių sudėjimą ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (skundžiamu 2014 m. lapkričio 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. E. paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė) pridėjo 2014 m. vasario 11 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 parų arešto bausmę, tačiau neaišku, kaip tokiu būdu visiškai sudėdamas minėtas bausmes, Šilutės rajono apylinkės teismas paskyrė M. E. subendrintą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikant visiško bausmių sudėjimo būdą prie skundžiamu nuosprendžiu M. E. paskirtos galutinės 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus 2014 m. vasario 11 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 parų arešto bausmę galutinė bausmė M. E. turėjo būti 11 mėnesių laisvės atėmimo, o ne vienerių (1) metų ir keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, ši bausmė turėjo būti bendrinama su 2014 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taigi prie subendrintos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo būti pridėta dalis 2014 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas neteisingai subendrintą vienerių (1) metų ir keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam M. E. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismas prie subendrintos vienerių (1) metų ir keturių (4) mėnesių bausmės iš dalies pridėjęs 2014 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, galutinę bausmę paskyrė vienerius metus ir 6 mėnesius, nors teismas turėjo prie galutinės 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį 2014 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir taip paskirti galutinę bausmę M. E.. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Šilutės rajono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su 2014 m. vasario 11 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2014 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau paskirdamas galutinę subendrintą bausmę neteisingai paskyrė bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Be to, pirmosios instancijos teismas M. E. į paskirtos bausmės laiką be pagrindo įskaitė laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. vasario 21 d. bei kardomajame kalinime nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. spalio 18 d. išbūtą laiką, kadangi iš M. E. anksčiau priimtų nuosprendžių matyti, kad M. E. nebuvo laikinai sulaikytas nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. vasario 21 d. bei nebuvo kardomajame kalinime nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. spalio 18 d. (toks sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas buvo įskaitytas 2014 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteistam A. V., tačiau ne tuo pačiu nuosprendžiu nuteistam M. E., todėl M. E. negali būti taikomas). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje M. E. buvo sulaikytas nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 24 d., taigi šis sulaikymo laikas pagrįstai įskaitytas į M. E. paskirtą bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįskaitė nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 14 d. (1 diena) M. E. laikinojo sulaikymo laiko, kuris buvo įskaitytas 2014 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu buvo pakeistas 2014 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis nustatant, kad M. E. į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 14 d. (1 diena) išbūtas laikas). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. vasario 19 d. iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam M. E., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo M. E.. Teisėjų kolegijos manymu, toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Teismų praktikoje, vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu M. E. paskirtos galutinės 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 parų arešto bausmę, nustatyti subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią M. E. paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir nuteistajam M. E. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir dviem (2) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. E. į bausmės laiką įskaityto laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. vasario 21 d. ir kardomajame kalinime nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. spalio 18 d. išbūto laiko.

Į M. E. bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 14 d. (1 dieną) bei nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 24 d. (1 dieną).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.