Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1583-921/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-27
Bylos Nr.
e2S-1583-921/2024
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01444-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Suinteresuotas asmuo
S. R.
Civilinė byla Nr. e2S-1583-921/2024Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01444-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.3.7; 3.3.2.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-4254-884/2024 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo, suinteresuotas asmuo S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį S. A.-R., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvo S. R.. Nurodė, kad S. A.-R. yra S. R. ir V. A. vaikas. M. V. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Vaiko situacijos vertinimo metu vaiko tėvas S. R. nurodė, kad vaikas laikinai pagyvens pas senelius, o vėliau jis spręs dėl vaiko pasiėmimo į savo gyvenamąją vietą, todėl 2021 m. birželio 26 d. vaikas laikinai apgyvendintas pas senelį S. P.. 2021 m. birželio 30 d. vaiko perdavimo aktu vaikas perduotas tėvui S. R., tačiau faktiškai vaikas liko gyventi pas senelę G. A.. Skyriuje 2024 m. balandžio 19 d. gautas pranešimas, kad vaikas nuo 2021 m. birželio 26 d. gyvena senelių namuose, o vaiko tėvas S. R. vaiku nesirūpina, paskutinį kartą su vaiku buvo susitikęs praėjusiais metais, telefonu nebendrauja. Įvertinus surinktą informaciją nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nes vaikas su tėvu negyvena ilgą laiką, vaiko priežiūrą yra perleidęs seneliams. 2024 m. balandžio 30 d. organizuota vaiko laikinoji priežiūra pas senelę G. A.. 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu vaiko laikinoji priežiūra pratęsta iki 2024 m. birželio 30 d. Siekiant pakeisti situaciją, buvo inicijuota pagalba šeimai, mobiliosios komandos darbas su šeima. Plungės socialinių paslaugų centre inicijuotas atvejo vadybos procesas vaikui, o Klaipėdos rajono paramos šeimai centre – tėvui S. R.. Laikinosios priežiūros taikymo vaikui metu S. R. su vaiku buvo susitikęs du kartus, tėvas vaiko neatstovauja ugdymo, gydymo įstaigose, nesirūpina vaiko kasdieniu gyvenimu, nuo kovo mėnesio neteikia vaikui išlaikymo, neperveda vaiko pinigų ir šalpos našlaičių pensijos, tėvo ir vaiko ryšys yra silpnas. Vaiko tėvas nedėjo pakankamai pastangų, kad situacija šeimoje pasikeistų. Vaiko nuomonė buvo išklausyta kelis kartus, vaikas teigė, kad nenori susitikti su tėvu, nebent bendrauti telefonu. Vaiko poreikis ir pagrindinis interesas yra turėti saugią, harmoningą aplinką, kurioje jis galėtų augti ir visapusiškai vystytis, o to vaiko įstatyminis atstovas negebėjo užtikrinti nuo 2021 m. birželio 26 d. Vaikas yra gana brandaus amžiaus, geba pasakyti savo nuomonę, turi savo požiūrį, todėl nėra abejonių vertinti, kad vaiko norai prieštarauja jo interesams. Vaiko amžius paauglystėje reikalauja didesnio dėmesio vaikui, tačiau S. R. jo pakankamai neskyrė, kol kas su vaiku nesukūrė saugaus ryšio, vaikas jaučiasi atstumtas. Mano, kad šiuo metu vaikas negali augti šeimoje, kyla pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sveikatai ir saugumui, todėl prašė išduoti teismo leidimą paimti vaiką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Nepagrįstai pareiškėjas tvirtina, kad vaiko tėvas nedėjo pakankamai pastangų, jog situacija šeimoje pasikeistų. Prašymo teiginiai, kad kyla pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sveikatai ir saugumui, grindžiami tik abstrakčiais teiginiais, spėjimais bei prielaidomis. Pažymi, kad socialinė darbuotoja lankėsi tėvo namuose ir konstatavo, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos, vaikas turėtų atskirą erdvę. Nėra jokių duomenų, kad vaikui augant su tėvu kiltų pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sveikatai ir saugumui. Aplinka, kurioje vaikas augtų, yra visiškai saugi. Vaikas yra įtakojamas senelių, jam formuojama itin neigiama nuomonė apie tėvą, vaiko močiutė riboja vaiko ir tėvo bendravimą. Močiutė tvirtina, kad neatidavė ir neatiduos vaiko tėvui. Akivaizdu, jog vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvu neatitinka realios vaiko nuomonės. Be to, tokiais močiutės veiksmais yra daroma itin neigiama įtaka vaikui, todėl būtent vaikui gyvenant pas močiutę, o ne pas vaiko tėvą, gali kilti pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sveikatai ir saugumui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.

4. Teismas nustatė, kad S. A.-R. mama V. A. (duomenys neskelbtini) mirė vaiko akivaizdoje, tuomet vaikui buvo septyneri metai. Iš 2024 m. balandžio 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketos teismas nustatė, kad 2024 m. balandžio 19 d. pareiškėjas gavo pranešimą, jog S. A.-R. nuo 2021 m. balandžio 26 d. gyvena senelių namuose, tėvas S. R. vaiku nesirūpina, paskutinį kartą vienai valandai su vaiku buvo susitikęs praėjusiais metais, telefonu nebendrauja. 2024 m. balandžio 30 d. organizuota vaiko laikinoji priežiūra pas senelę G. A., priežiūra 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu pratęsta iki 2024 m. birželio 30 d., nutraukta 2024 m. birželio 28 d. 2024 m. birželio 28 d. vaiko laikinojo apgyvendinimo akte konstatuota, kad laikinoji priežiūra galimai buvo neveiksminga, per laikinosios priežiūros laikotarpį tėvas su vaiku buvo susitikęs du kartus, pagrindinė problema ta, kad susilpnėjęs ryšys tarp tėvo ir sūnaus, tėvas neatstovauja vaiko ugdymo, gydymo įstaigose, nesirūpina vaiko kasdieniu gyvenimu, vaiko priežiūra perleista vaiko seneliams iš motinos. Vaiko nuomonė buvo išklausyta keletą kartų, vaikas nurodo, kad su tėčiu susitikti nenori, nebent bendrauti telefonu. Vaikas teigė, kad nori gyventi pas senelius.

5. Teismas taip pat nustatė, kad mobilioji komanda 2024 m. gegužės 2 d. paskirta dirbti su vaiko S. A.-R. šeima. Mobilioji komanda su vaiko tėvu dirbo nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. Vaikui S. A.-R. pagalbą teikė Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyr. specialistė. Mobiliosios komandos darbo pabaigoje parengtos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima. Įvyko du atvejo vadybos posėdžiai. Po antrojo atvejo vadybos posėdžio tėvas kreipėsi į Plungės krizių centro bendruomeninių šeimos namų koordinatorę dėl bendros psichologo konsultacijos su vaiku. Tėvas ieško būdų kaip susisiekti su sūnumi: skambina, rašo žinutes, kvietė kartu vykti į Kauną. Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, apibendrindamas esamą situaciją, rašte nurodė, kad S. R. adekvačiai vertina susidariusią situaciją šeimoje, geba įvardinti būdus, kurie padėtų spręsti šeimos problemas, gerinti emocinį santykį su vaiku, prisiimti visapusišką atsakomybę už sūnų, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti vaiko ugdymą, motyvuotas keisti esamą situaciją, siekia atkurti ir sustiprinti ryšį su sūnumi, pakeisti esamą situaciją, atlikti savo, kaip tėvo, pareigas.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad vaikas yra gana brandaus amžiaus, geba pasakyti savo nuomonę, turi savo požiūrį, vaikas teigė, kad nenori susitikti su tėvu, nebent bendrauti telefonu. Tačiau teismas pažymėjo, kad pateiktoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys verčia abejoti minėtu pareiškėjo teiginiu. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 31 d. rašte nurodoma, kad vaikas pirmo susitikimo metu, naudojant šeimos piešinio metodiką, tėvo savo piešinyje nepiešė, mobiliosios komandos darbo pabaigoje berniukas savo piešinyje nupiešė brolį, močiutę, save, senelį ir tėvą. Iš 2024 m. balandžio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos teismas nustatė, kad pareiškėjos specialistė 2024 m. balandžio 29 d. telefonu bendravo su vaiko mokytoja, kuri paminėjo, kad „visa klasė buvo išvykoje, kurioje S. pasakė, kad stengsis mokytis, nes galbūt norės būti gydytoju, kaip tėtis“. 2024 m. birželio 21 d. vaiko nuomonės išklausymo akte fiksuota, kad vaikas S. A.-R. yra nurodęs, jog jam atrodo, kad tėtis net nėra tikras jo tėtis. Vaiko teigimu, taip sako seneliai ir brolis. Pasakojo, kad tėtis turėjo atvažiuoti jo pasiimti, bet jie nesusitiko, nes jis, vaikas, nenorėjo, bijojo, jautė, kad gali kažkas blogo įvykti. Paklausus vaiko, ką jis turintis omenyje, atsakė, kad tėtis jį galintis pasiimti visam laikui. Vaikas taip pat įvardijo, kad seneliai liepė užsirakinti namų duris, nes tėčiui gali užeiti kažkas, vaikas negalėjo įvardinti kas. Paklausus vaiko, kodėl jis taip mano, berniukas atsakė, kad taip sakė močiutė, senelis yra sakęs, kad tėtis yra blogas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažymėjo, kad vaiko močiutė G. A. 2024 m. birželio 3 d. posėdyje nurodė vaiko tikrai neatiduosianti.

8. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas vertino, kad paminėti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad vaikas yra įtakojamas, jam formuojama neigiama nuomonė apie tėvą, tokiu būdu yra apsunkinamas vaiko ir tėvo bendravimas bei jų tarpusavio ryšio atkūrimas.

Atsiliepimas

9. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs pateiktą rašytinę medžiagą bei S. R. atsiliepime nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad šiuo metu nėra byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad vaikas negali augti tėvo šeimoje dėl to, kad kyla pavojus jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnio 3 punktas), todėl pareiškėjo prašymo teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo: panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį S. A.-R. iš jo atstovo pagal įstatymą – tėvo S. R.; prijungti prie bylos 2024 m. liepos 23 d. Plungės socialinių paslaugų centro informaciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Apeliantas mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino byloje pateiktus faktus ir surinktus įrodymus, reikšmingas bylai aplinkybes, kai kurių svarbių faktų nevertino, neatsižvelgė išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, pažeidė teisingumo principą ir priėmė nepagrįstą ir geriausių vaiko interesų apsaugos prioriteto principo neužtikrinantį sprendimą.

10.2. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad vaikas yra įtakojamas, jam formuojama neigiama nuomonė apie tėvą, vaiko nuomonė dėl nenoro bendrauti (gyventi) su tėvu galimai yra įtakota senelių. Teismas šią išvadą padarė neatsižvelgęs į faktines vaiko gyvenimo aplinkybes – vaikas daugiau nei 3 metus gyvena senelių globoje, yra jų kasdien prižiūrimas, auklėjamas, jo pasaulėžiūra kuriama tokia, kuo gyvena seneliai ir natūralu, kad vaikas tokiomis aplinkybėmis priima įtaką. Įtakota vaiko nuomonė yra pasekmė to, kad dėl paties tėvo netinkamo valdžios įgyvendinimo, vaikas po motinos mirties neaugo jo šeimoje. Pareiškėjas siekia keisti situaciją teikiant pagalbą, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų atkurtas maksimaliai, kad vaiko nuomonė, norai pasikeistų ta linkme, jog vaiko perdavimas tėvui vyktų natūraliai.

10.3. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad šiuo metu nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog vaikas negali augti tėvo šeimoje dėl to, kad kyla pavojus jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Apeliantas mano, kad staigus vaiko grąžinimas į šeimą, nesant atkurtam tėvo ir vaiko ryšiui, gali padaryti ypatingai didelę žalą vaiko psichologinei būsenai ir tai šiuo metu neatitinka vaiko geriausių interesų. Vaiko nusistatymą prieš tėvą, turimas baimes reikia pakeisti ar bent sušvelninti tam, kad vaiko grąžinimas tėvui įvyktų mažiausiomis vaiko neigiamų emocijų sąnaudomis. Nepakeitus vaiko nusistatymo iki grąžinant jį tėvui ir neatkūrus vaiko ir tėvo santykių, gali būti padaryta neatstatoma žala vaikui. Šiuo metu reikalinga pirmiausia užtikrinti bazinį vaiko saugumo poreikį, neskubinti įvykių ir dirbtinai nekelti krizinių situacijų vaikui, staiga pakeičiant jam saugią ir pažįstamą aplinką.

10.4. Apeliantas sutinka, kad tėvo asmuo vertinamas teigiamai ir nėra duomenų, jog jo asmeninės savybės ar gyvenamoji aplinka yra netinkama vaikui ir vystytis. Vis tik apeliantas nesutinka, jog šiuo metu tėvo aplinka vaikui yra tokia, kurioje jis jaustųsi saugus, geriausiai atitiktų vaiko dvasinį ir emocinį vystymąsi. Tėvui pagalbos plane nustatytas įpareigojimas stiprinti tarpusavio santykius su vaiku per bendras veiklas, užimtumą, bendravimą, buvo įvykdytas iš dalies. Tėvas su vaiku susitiko 3 kartus (2024 m. gegužės 13 d., 2024 m. birželio 17 d. ir 2024 m. liepos 3 d.). Teismui buvo pateikti duomenys apie teiktą pagalbą, tačiau teismas to nevertino. Šeimai taikoma atvejo vadyba, pagalbos procesas nėra nutrūkęs ir specialistai dirba ta linkme, jog tėvas atkurtų ryšį su vaiku. Gavus teismo leidimą, vaikui būtų nustatoma laikinoji globa, kurios tikslas yra vaiką grąžinti į šeimą, t. y. šiuo atveju tėvui.

10.5. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti papildomus įrodymus byloje, kurie patvirtina, kad vaikas šiuo metu negali būti grąžintas tėvui – Plungės socialinių paslaugų centro 2024 m. liepos 23 d. informacija apie situaciją šeimoje šiuo metu. Plungės socialinių paslaugų centras 2024 m. liepos 23 d. rašte nurodė, jog 2024 m. liepos 4 d. lankantis vaiko namuose, šis pasakojo, kad 2024 m. liepos 3 d. buvo psichologės konsultacijoje. Pas tą pačią psichologę konsultavosi ir tėvas. Vaikas nurodė, kad tėvas su juo nepasisveikino, neatsisveikino, prie jo nepriėjo ir nesikalbėjo, dėl to jam liūdna, su tėvu bendrauti nenori, jaučiasi įskaudintas. Vaiko ir senelės teigimu, tėvas vaikui neskambina ir nerašo, nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 22 d. su vaiku susitikęs nebuvo. Plungės socialinių paslaugų centro pateikta informacija patvirtina faktą, kad nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. liepos 22 d. tėvas su vaiku susitikęs buvo tik tris kartus, paskutinio susitikimo metu tėvas nereagavo į sūnų, su juo nebendravo, šiai dienai artimas emocinis ryšys tarp tėvo ir sūnaus nėra atkurtas. Naujų įrodymų prijungimas nagrinėjamoje byloje neužvilkins šios bylos nagrinėjimo bei turės reikšmingos įtakos priimant sprendimą dėl geriausių nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas išsamiai išanalizavo byloje esančią medžiagą bei tinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius tinkamą vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą tvarkos nustatymo taisyklių taikymą, pateikė itin nuoseklią bylos aplinkybių analizę, visi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teiginiai yra teisiškai pagrįsti. Atskirajame skunde, priešingai, remiamasi spėjimais, prielaidomis, remiantis abstrakčias teiginiais daromos visiškai nepagrįstos išvados, mėginama suformuoti naują teismingumo taisyklių taikymo praktiką.

Šalies argumentai

11.2. Atskirajame skunde nepagrįstai siekiama pavaizduoti S. R. kaip amoralią asmenybę, kuris visiškai nesirūpina nepilnamečiu vaiku, su juo nebendrauja, neišlaiko. Iš esmės atskiruoju skundu prašoma panaikinti teismo nutartį ir nepilnametį vaiką paimti iš tėvo dėl to, kad jam teikiama pagalba neva neduoda laukiamų rezultatų ir pasibaigus įstatymo nustatytam pagalbos teikimo terminui vaiką nebus saugu palikti jo tėvo priežiūrai. Tiek suinteresuotas asmuo atsiliepime, tiek teismas nutartyje išdėstė aplinkybes, įrodančias, jog tėvas itin stengiasi atkurti vaiko ir tėvo ryšį bei atlieka visus būtinus veiksmus. Pavyzdžiui, mobilioji komanda intensyviai su vaiko tėvu dirbo nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 30 d., įvyko du atvejo vadybos posėdžiai. Antrojo atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas, kad vaiko teisių apsaugos skyrius tarpininkaus tėvo ir močiutės susitikimui dėl vaiko ateities aptarimo. Po antrojo atvejo vadybos posėdžio tėvas kreipėsi į Plungės krizių centro bendruomeninių šeimos namų koordinatorę dėl bendros psichologo konsultacijos su vaiku (suplanuota konsultacija 2024 m. liepos 3 d. įvyko). Tėvas ieško būdų kaip susisiekti su sūnumi: skambina, rašo žinutes, savaitgalį kvietė kartu vykti į Kauną. Iš esmės, priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, tėvas itin stengiasi gerinti emocinį santykį su vaiku, prisiimti visapusišką atsakomybę už sūnų, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti vaiko ugdymą, t. y. tėvas atlieka visus būtinus veiksmus. Sutinka, jog tėvui ne visada pavyksta susitikti su sūnumi, tačiau susitikimai nepavyksta ne dėl tėvo kaltės. Teismui pateiktuose pareiškėjo dokumentuose yra nurodyta, jog tėvas motyvuotas keisti esamą situaciją, siekia atkurti ir sustiprinti ryšį su sūnumi, pakeisti esamą situaciją, atlikti savo, kaip tėvo, pareigas.

11.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad netenkinus prašymo kyla pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sveikatai ir saugumui. Nepateikiama jokių realių duomenų, įrodančių minėtų teiginių pagrįstumą. Buvo numatyta priemonė užtikrinti tinkamas sąlygas tėvo namuose. Socialinė darbuotoja lankėsi tėvo namuose ir konstatavo, jog vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos, vaikas turėtų atskirą erdvę. Nėra jokių duomenų, kad vaikui augant su tėvu kiltų pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sveikatai ir saugumui. Aplinka, kurioje vaikas augtų yra visiškai saugi, be to, nėra jokių duomenų, jog tėvo aplinka daro žalą vaikui dėl tėvo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nepriežiūros, netinkamo ugdymo ar auklėjimo proceso organizavimo.

11.4. Atskirajame skunde nurodoma, jog yra susilpnėjęs vaiko ir tėvo ryšys, nurodoma, jog tėvas vaikui neskambina ir nerašo. Pateikiami nauji duomenys, jog nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 22 d. tėvas su vaiku susitikęs nebuvo ir daroma išvada, kad tėvas netinkamai vykdo savo pareigas, neatkuria ryšio. Priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, vaiko ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs ne dėl tėvo netinkamo elgesio (nebendravimo su vaiku, nesirūpinimo ir pan.), o tik dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. 2024 m. birželio 3 d. posėdyje tėvas nurodė, kad buvo nupirkęs sūnui ir telefoną, ir numerį už kurį mokėjo. Po kurio laiko pastebėjo, kad negali nei paskambinti, nei žinutės parašyti. Skambinant vaikui telefonu negaunamas kontaktas, prisiskambinti iki artimųjų yra problema. Kontaktas su vaiku taip palaipsniui nunyko. Vaikas neatsako į telefono skambučius, paskutinį kartą nebuvo ryšio zonos. Ar žinutes gauna suinteresuotas asmuo nežino. Tik atsitiktinai sužinojo, kad vaikui duotas naujas numeris.

11.5. Suinteresuoto asmens nuomone, vaikas yra įtakojamas jį supančios aplinkos, jam pasakojama kaip su tėvu bus blogai, kaip jo nemylės, kokia bloga bus jo pamotė. Vaikui formuojama itin neigiama nuomonė apie tėvą. Vaiko močiutė riboja vaiko ir tėvo bendravimą, nurodo, jog neatidavė ir neatiduos vaiko tėvui. Tokiais močiutės veiksmais yra daroma itin neigiama įtaka vaikui ir būtent vaikui gyvenant pas močiutę, o ne pas vaiko tėvą, gali kilti pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sveikatai ir saugumui. Minėtą įtaką pripažįsta ir pareiškėjas, bet pateisina tokį neteisėtą senelių elgesį. Apie netinkamą močiutės elgesį, kuris galimai pažeidžia ne tik tėvo, bet ir nepilnamečio vaiko interesus, buvo pastebėta atvejo vadybos posėdžio metu, tačiau Ž. M. nurodė, jog šiuo metu nemato pagrindo pradėti tyrimą dėl nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo, situacijos aiškinimasis galbūt bus pradėtas gavus kokius nors papildomus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2024 m. liepos 23 d. Plungės socialinių paslaugų centro informaciją, kurį prašo prijungti prie bylos.

Žemesnės instancijos teismas

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

16. Teismas, atsižvelgdamas į pateikto įrodymo datą (2024 m. liepos 23 d.), tai, kad pateiktas įrodymas susijęs su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, su juo yra susipažinęs ir suinteresuotas asmuo, sprendžia pateiktą įrodymą teismas prima ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, bei nustatęs, jog pareiškėjas nepagrindė realios grėsmės vaiko saugumui, atsisakė išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš tėvo.

18. Apeliantas (pareiškėjas) savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais faktais bei įrodymais, kurie nurodyti pareiškime dėl leidimo išduoti paimti nepilnametį vaiką, ir prašo apeliacinės instancijos teismo tenkinti minėtą pareiškimą.

19. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

21. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

22. VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 365 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalis).

23. Iš aptartų teisės normų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti duodamas tik tuo atveju, kai šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsmę jo gyvybei.

24. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. R. yra nepilnamečio vaiko S. A.-R. tėvas. Vaiko motina V. A. (duomenys nekselbtini) mirė. Vaikas nuo 2021 m. birželio 26 d. laikinai apgyvendintas pas senelį S. P.. 2021 m. birželio 30 d. vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikas perduotas tėvui S. R., tačiau faktiškai vaikas liko gyventi pas senelę G. A.. Vaikui 2024 m. balandžio 30 d. nustatyta laikinoji priežiūra pas senelę. Pareiškėjo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu vaiko laikinoji priežiūra pratęsta iki 2024 m. birželio 30 d., nutraukta 2024 m. birželio 28 d. Nutraukimo pagrindu pažymėtas variantas: vaiko (-ų) laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir (ar) vaikui (-ams) priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, ir (ar) vaiko (-ų) tėvai ar kiti jo (jų) atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio arba atsisako priimti šeimai ir (ar) vaikui siūlomą pagalbą, toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotas teritorinis skyrius inicijuoja vaiko (-ų) laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo procesą. 2024 m. birželio 28 d. vaiko laikinojo apgyvendinimo akte konstatuota, kad laikinoji priežiūra galimai buvo neveiksminga. Per laikinosios priežiūros laikotarpį tėvas su vaiku buvo susitikęs du kartus. Pagrindinė problema, kad susilpnėjęs ryšys tarp tėvo ir sūnaus. Tėvas neatstovauja vaiko ugdymo, gydymo įstaigose, nesirūpina vaiko kasdieniu gyvenimu, vaiko priežiūra perleista vaiko seneliams iš motinos. Vaiko nuomonė buvo išklausyta keletą kartų, vaikas nurodo, kad su tėčiu susitikti nenori, nebent bendrauti telefonu. Vaikas teigė, kad nori gyventi pas senelius.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad mobilioji komanda intensyviai su vaiko tėvu dirbo nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 30 d., įvyko du atvejo vadybos posėdžiai. Su tėvu įvyko keturios konsultacijos: 2024 m. gegužės 6, 15, 23 ir 29 d. Vyr. specialistė įžvelgė, kad: vyras motyvuotas keisti esamą situaciją ir priimti specialistų pagalbą; tėvas siekia atkurti ryšį su sūnumi, nori užtikrinti jo geriausius interesus; su žmona aptarė vaiko auginimo klausimus; berniukui yra paruošęs atskirą kambarį, kuriame yra vaikui reikalingi daiktai; laukia, kada galės užregistruoti į mokyklą Klaipėdoje, tėvas ar jo sutuoktinė vaiką nuvežtų į mokyklą. Mobiliosios komandos darbo pabaigoje parengtos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima. Mobilioji komanda įžvelgė, kad pagrindinės problemos susijusios su S. R. susilpnėjusiu ryšiu su sūnumi ir atsakomybių perleidimu vaiko seneliams, identifikuot rizikos veiksniai: tėvystės įgūdžiai tobulintini, tėvo nesutarimai su vaiko seneliais, saugumo veiksniai – S. R. sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbą, bendradarbiauja su specialistais, pagalbos ir palaikymo sulaukia iš artimųjų, turi pastovų darbą. Specialistė 2024 m. birželio 21 d. išklausė vaiko nuomonę dėl jo santykio su biologiniu tėvu. Vaikas nurodė, kad jo santykiai su tėvu yra blogi, nuo vaikystės tėvas jam nebuvo geras, prisimena, kaip tėvas su motina pykosi. Paskutinį kartą su tėvu bendravo, kai važiavo atsiimti paso, tada važiuojant su tėvu bendravo apie mokyklą, patinkančias dainas. Jam atrodo, kad tėvas nėra jo tikras tėvas, taip sako seneliai ir brolis. Su tėvu nori bendrauti, bet negali nurodyti, kokiu būdu. Pas tėvą važiuoti ir su juo būti nenori, bet bendrauti norėtų, jei tėvas būtų geresnis, daugiau juo rūpintųsi. Tėvas jam seniai neskambina. Seneliai dėl bendravimo ir susitikimo su tėvu jam pataria elgtis taip, kaip jis pats nori. Jam geriausia yra pas senelius, su jais nori gyventi, su tėvu nori susirašyti žinutėmis, bet susitikti nenori (2024 m. birželio 21 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 9VAIK-43). Byloje pateiktame Plungės socialinių paslaugų centro 2024 m. liepos 23 d. rašte nurodyta, kad 2024 m. liepos 4 d. lankantis vaiko namuose, šis pasakojo, kad 2024 m. liepos 3 d. buvo psichologės konsultacijoje. Pas tą pačią psichologę konsultavosi ir tėvas. Vaikas nurodė, kad tėvas su juo nepasisveikino, neatsisveikino, prie jo nepriėjo ir nesikalbėjo, dėl to jam liūdna, su tėvu bendrauti nenori, jaučiasi įskaudintas. Vaiko ir senelės teigimu, tėvas vaikui neskambina ir nerašo, nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 22 d. su vaiku susitikęs nebuvo. Apelianto nuomone, Plungės socialinių paslaugų centro pateikta informacija patvirtina faktą, kad nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. liepos 22 d. tėvas su vaiku susitikęs buvo tik tris kartus, paskutinio susitikimo metu tėvas nereagavo į sūnų, su juo nebendravo, šiai dienai artimas emocinis ryšys tarp tėvo ir sūnaus nėra atkurtas.

26. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, kiekvienas vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Tačiau vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvo, konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė realios grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria, kaip atitinkančioms anksčiau minėtą teismų formuojamą praktiką. Byloje nėra duomenų, kad vaikas būtų nurodęs, jog tėvas savo veiksmais žaloja jo sveikatą ar kelią grėsmę jo gyvybei. Byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad nepilnamečio vaiko tėvas savo veiksmais pažeistų savo kaip tėvo valdžią ar būtų nustatyti kiti rizikos veiksniai – smurtas, alkoholio vartojimas ar kt.

28. Atskirajame skunde teigiama, kad staigus vaiko grąžinimas į šeimą, nesant atkurtam tėvo ir vaiko ryšiui, gali padaryti ypatingai didelę žalą vaiko psichologinei būsenai ir tai šiuo metu neatitinka vaiko geriausių interesų. Vaikas yra išreiškęs norą gyventi su seneliais. Vaiko nusistatymą prieš tėvą, turimas baimes reikia pakeisti ar bent sušvelninti tam, kad vaiko grąžinimas tėvui įvyktų mažiausiomis vaiko neigiamų emocijų sąnaudomis. Šiuo metu reikalinga pirmiausia užtikrinti bazinį vaiko saugumo poreikį, neskubinti įvykių ir dirbtinai nekelti krizinių situacijų vaikui, staiga pakeičiant jam saugią ir pažįstamą aplinką.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su vaiko nenoru gyventi su tėvu, noru gyventi su seneliais, tėvui per pareiškėjo nurodytą laikotarpį neatkūrus ryšio su vaiku, nesudaro pagrindo paimti vaiką iš tėvo. Pripažintina, kad šiuo metu tarp nepilnamečio vaiko ir tėvo susiklosčiusi situacija yra sudėtinga ir reikalauja ypatingo vaiko teisių apsaugos specialistų dėmesio. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų ne jo paėmimas iš tėvo, o tęstinis reikiamos pagalbos teikimas vaikui ir jo tėvui, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę gyventi ir augti būtent savo šeimoje kartu su tėvu. Pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad šeimai taikoma atvejo vadyba, pagalbos procesas nėra nutrūkęs ir specialistai dirba ta linkme, jog tėvas atkurtų ryšį su vaiku.

30. Kaip nurodyta 2024 m. gegužės 31 d. mobiliosios komandos rekomendacijose, tėvas yra pasiryžęs atkurti ir sustiprinti ryšį su vaiku. Tėvas pasiruošęs prisiimti savo, kaip tėvo, atsakomybę vaiko atžvilgiu. Su vaiko tėvu intensyviai dirbta laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. Konsultacijų metu nepastebėta rizikingo ir žalingo alkoholio ir (ar) psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo požymių. Vaiko tėvas sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbą, bendradarbiavo su specialistais.

31. Atskirajame skunde nurodoma, jog yra susilpnėjęs vaiko ir tėvo ryšys, nurodoma, jog tėvas vaikui neskambina ir nerašo. Pateikiami nauji duomenys, jog nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 22 d. tėvas su vaiku susitikęs nebuvo ir daroma išvada, kad tėvas netinkamai vykdo savo pareigas, neatkuria ryšio. Atsiliepime į atskirąjį skundą vaiko tėvas nurodo, kad vaiko ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs ne dėl tėvo netinkamo elgesio (nebendravimo su vaiku, nesirūpinimo ir pan.), o tik dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. 2024 m. birželio 3 d. posėdyje tėvas nurodė, kad buvo nupirkęs sūnui ir telefoną, ir numerį už kurį mokėjo. Po kurio laiko pastebėjo, kad negali nei paskambinti, nei žinutės parašyti. Skambinant vaikui telefonu negaunamas kontaktas, prisiskambinti iki artimųjų yra problema. Kontaktas su vaiku taip palaipsniui nunyko. Vaikas neatsako į telefono skambučius, paskutinį kartą nebuvo ryšio zonos. Ar žinutes gauna suinteresuotas asmuo nežino. Tik atsitiktinai sužinojo, kad vaikui duotas naujas numeris.

32. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vaikas yra galimai įtakojamas jo senelių, jam formuojama neigiama nuomonė apie tėvą. Tačiau pats pripažįsta, kad įtakota vaiko nuomonė yra pasekmė to, kad dėl paties tėvo netinkamo valdžios įgyvendinimo, vaikas po motinos mirties neaugo jo šeimoje.

33. Byloje pateiktame 2024 m. birželio 21 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte fiksuota, kad vaikas nurodęs, jog jam atrodo, kad tėtis net nėra tikras jo tėtis. Vaiko teigimu, taip sako seneliai ir brolis. Pasakojo, kad tėtis turėjo atvažiuoti jo pasiimti, bet jie nesusitiko, nes jis, vaikas, nenorėjo, bijojo, jautė, kad gali kažkas blogo įvykti. Paklausus vaiko, ką jis turintis omenyje, atsakė, kad tėtis jį galintis pasiimti visam laikui. Vaikas taip pat įvardijo, kad seneliai liepė užsirakinti namų duris, nes tėčiui gali užeiti kažkas, vaikas negalėjo įvardinti kas. Paklausus vaiko, kodėl jis taip mano, berniukas atsakė, kad taip sakė močiutė, senelis yra sakęs, kad tėtis yra blogas. Vaiko močiutė G. A. 2024 m. birželio 3 d. posėdyje nurodė vaiko tikrai neatiduosianti.

34. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaiko neigiama nuomonė apie tėvą yra formuojama jo senelių, tokiu būdu yra apsunkinamas vaiko ir tėvo bendravimas bei jų tarpusavio ryšio atkūrimas.

35. Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad netenkinus prašymo kyla pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sveikatai ir saugumui, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių realių duomenų, įrodančių minėtų teiginių pagrįstumą. Buvo numatyta priemonė užtikrinti tinkamas sąlygas tėvo namuose. Socialinė darbuotoja lankėsi tėvo namuose ir konstatavo, jog vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos, vaikas turėtų atskirą erdvę. Nėra jokių duomenų, kad vaikui augant su tėvu kiltų pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sveikatai ir saugumui. Kaip minėta byloje nėra duomenų, kad tėvas piktnaudžiautų alkoholiu, darytų neigiamą psichologinį poveikį vaikui (užgauliotų ir (ar) žemintų. Taip pat nėra duomenų, kad vaikas būtų patyręs fizinį smurtą. Nėra jokių duomenų, jog tėvo aplinka daro žalą vaikui dėl tėvo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nepriežiūros, netinkamo ugdymo ar auklėjimo proceso organizavimo.

36. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų ir aplinkybių visumos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, savo išvadas pagrindė atitinkamais įrodymais ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paimti vaiką iš tėvo.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šiuo metu nėra pakankamo pagrindo leisti paimti nepilnametį vaiką iš tėvo, tačiau situacijai negerėjant, esant grėsmei, jog gali kilti reikšminga žala nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, ar esant nustatytoms naujoms aplinkybėms, klausimas dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti operatyviai sprendžiamas iš naujo.

38. Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad jis turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, vykdyti specialistų rekomendacijas, rodyti pažangą realiais veiksmais užtikrinant saugias, tinkamas dvasiniam, emociniam, protiniam ir fiziniam vaiko vystymuisi sąlygas.

Dėl bylos baigties

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Todėl atskirasis atmestinas kaip nepagrįstas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė