- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-974-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13473-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- UAB „Minibank“
- Kreditorius
- UAB „Minibank“
- Skolininkas
- K. Ž.
- Kategorijos
- 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-974-370/2011
2011 m. gegužės 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-15417-792/2010 pagal kreditorės UAB „Minibank“ ieškinį skolininkui K. Ž. dėl skolos ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą prašydama iš skolininko priteisti 248 Lt skolos, 193,44 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 13 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-12 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą ir išaiškino, kad ieškinys gali būti paduotas pagal skolininko gyvenamąją vietą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Nurodė, kad šalių sudaryta kredito sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl sutarties baigiamųjų nuostatų 11.15 punktas, kuriame numatyta kreditorės teisė pasirinkti ginčų sprendimo vieta savo buveinės vietos, t. y. Klaipėdos miesto, apylinkės teismą, laikytinas nesąžininga sutarties sąlyga, nes nuostata, jog iš vartojimo sutarties kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties šalies buveinę, apriboja vartotojo pasirinkimą, įpareigoja jį bylinėtis teisme pagal paslaugos teikėjo buveinę ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-541/2009).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad CPK 32 str. nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą ribojama tik įstatymo draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d). Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, skolininkas kaip vartotojas jokių nepatogumų ar suvaržymų nepatirs, nes teismo įsakymas bet kokiu atveju privalės būti įteiktas skolininkui ir nėra skirtumo, ar šis įsakymas bus priimtas Klaipėdos, ar Vilniaus miestų apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.188 str. 2 d. 18 punktu atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą.
CK 6.188 str. 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Taigi konkrečios sutarties sąlygos galiojimo klausimas gali būti nustatytas tik teismui išsprendus šį klausimą iš esmės pagal atitinkamą vartotojo ieškinį, o pareiškimo priėmimo metu įvertinti sutarties sąlygos sąžiningumą, dar neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių, nėra įmanoma (CK 6.188 str. 5 d.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju šalių sutarta sąlyga dėl teismingumo nėra niekinė, neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, o priešingai – atitinka CPK 32 str. nuostatas. Kol sutartis ar atskiros jos sąlygos nenuginčytos teismine tvarka, šalių sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).
Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, nes toje byloje teismingumas buvo nustatytas ne CK 6.188 str. 2 d. 18 punkto pagrindu, o vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 16 straipsnio nuostata, kad kiekvienas keleivis gali pasiskųsti bet kuriai pagal 16 straipsnio 1 dalį paskirtai įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės paskirtai kompetentingai įstaigai dėl bet kurio įtariamo šio Reglamento pažeidimo bet kuriame valstybės narės teritorijoje esančiame oro uoste arba dėl bet kurio skrydžio iš trečiosios šalies į oro uostą, esantį toje teritorijoje, taip pat CK 1.39 straipsniu, kuriame aiškiai reglamentuota užsienio teisės taikymo vartojimo sutartims klausimų sprendimo tvarka ir nustatyta, kad šalių teisė pasirinkti sutartinei prievolei taikytiną teisę neatima ir neriboja vartotojo teisės ginti savo interesus priemonėmis ir būdais, kuriuos nustato jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, teisėjų kolegija konstatavo, jog ieškovas turėjo teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą, t. y. į Lietuvos Respublikos teismą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškimo atitikimo įstatymo nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimams, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir UAB „Minibank“ pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.