Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

S. A. (S. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba pagal individualios veiklos pažymą, teistas, paskutinį kartą

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. A. 2024 m. liepos 15 d. apie 19.30 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiąjam R. G. į galvos sritį, po to ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu į pilvo sritį, dėl ko nukentėjusysis R. G. nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. G. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nurodė, kad vieną kartą sudavė R. G. į galvos sritį, berods pataikė prie ausies. Galimai smūgio metu kliudė ir akį. Smūgiavo galimai kumščiu, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Taip pat sudavė R. į pilvo sritį, arčiau šono. Tikrai atsimena vieną smūgį, galimai buvo ir antras, tiksliai neprisimena, tačiau visiškai pripažįsta įtarime minimas aplinkybes, kad smūgių galėjo būti du. Tiesiog smulkiai aplinkybių neprisimena, bet kad smūgiavo jam ir į pilvą tai tikrai. Po smūgio į pilvą R. prisėdo ant žemės, galimai ir nugriuvo. Sutinka visiškai, kad tokiais savo veiksmais sukėlė R. fizinį skausmą, tiesiog buvo supykęs dėl to, kad R. jį negražiai pavadino. Dėl savo poelgio labai gailisi. Su R. susitaikė, jis R. atsiprašė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Smurtą R. atžvilgiu panaudojo tik jis. Įvykio vietoje buvę jo pažįstami į konfliktą nesikišo, nieko R. nedarė.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad parodymus jis davė anksčiau, bet per klaidą nurodė netiksliai aplinkybes. Iš tiesų nurodytu laiku jam paskambino S., paprašė išeiti į lauką. Jis išėjo, tačiau su savimi turėjo visai ne „Redmi“ telefoną. Taip pasakė supainiojęs. Buvo su telefonu „Nokia“, „Redmi“ telefono tuo metu jau net neturėjo, kadangi dar iki įvykio buvo pardavęs tam pačiam S.. Atėjus į lauką, S. jį pasivedė kiek atokiau ir sudavė jam smūgius. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota, jau neprisimena. S. smūgiavo kumščiais, pataikė į galvos sritį berods vieną kartą, taip pat ne mažiau dviejų smūgių į pilvo sritį. Smūgių iš viso buvo ne mažiau kaip trys. Nuo smūgių jis nukrito. Smūgių į galvos sritį ir pilvo sritį metu jam labai skaudėjo, ypač stiprus smūgis buvo į pilvą, būtent dėl kurio jis net nugriuvo. Nugriuvęs dar susižalojo nugarą. Tiksliau, po įvykio juto stiprų skausmą. Dar buvo išlipę iš mašinos du vyrai, tačiau jie jo nemušė. Taip pat jie neatėmė iš jo telefono, taip jis pagalvojo, kadangi po įvykio telefono nerado. Nematė, kad jie paimtų telefoną. Kitą dieną jam S. jo telefoną su Sim kortele atnešė, rado įvykio vietoje. Kaip suprato, telefonas jam galėjo tiesiog iškristi įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl telefono jis suklydo, dėl to pretenzijų S. neturi. „Redmi“ telefono iš jo niekas nepavogė, o iškritusį jo telefoną „Nokia“ S. atnešė kitą dieną. Todėl pretenzijų S. turi tik dėl jam suduotų smūgių, kurių, kaip minėjo, buvo ne mažiau kaip trys. Smūgių metu juto skausmą, taip pat skausmą juto nukritęs, skausmas tęsėsi ne vieną dieną, jis buvo toks stiprus, kad net kvietė greitąją pagalbą. Jam leido nuskausminamuosius. Sužalojimai padaryti nebuvo, į medikus jis nesikreipė, į VTMT irgi nesikreipė. Tiesiog buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kurį vertina 8 balais iš 10. Dėl įvykio žalos nepatyrė, civilinio ieškinio jis nereikš. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Vilniaus Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo med. ekspertė E. U. apžiūrėjusi R. G. med. dokumentus, gautus iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, pateikė išvadą: kad objektyvių požymių, nurodančių kad R. G. buvo padaryti kūno sužalojimai, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Be S. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo R. G. parodymais, kur jis nurodė, jog kaltinamasis jam sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius, dėl kurių jis jautė fizinį skausmą ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus S. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusysis informuotas apie prokurorės sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – S. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė prašo paskirti arešto bausmę ir atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio 1 dalį. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).

Taigi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika suponuoja, kad šioje byloje paskyrus arešto bausmę, būtų galima taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaltinamasis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pirmą kartą arešto bausme nubaustam asmeniui.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

nusprendžia:

S. A. (S. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. A. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, S. A. arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.