Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-21
Bylos Nr.
1A-464/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Svajūnas Knizleris, Albinas Bielskis (pran.)
Nuteistasis
A. M., I. V.
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-464/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.1.8.6.2.,1.1.8.6.4.Teisminio proceso Nr. 1-05-1-05019-2010-5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Svajūno Knizlerio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Edmundui Jonušui,gynėjams advokatams Loretai Guižauskienei, Sergejui Pelš,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. (A. M. ) ir I. V. (I. V. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtoji bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bei galutinė subendrinta bausmė A. M. nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. V. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. ir A. M. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2010 m. lapkričio 24 d., laikotarpiu tarp 21.00 val. ir 21.30 val., prie valstybės sienos ženklo Nr. 1761/1, ties Mažviliškės kaimu, Ignalinos rajone, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, traukdami virve ir plukdydami Apvardų ežero paviršiumi, tokiu būdu išvengdami muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 6000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 48 865 litų.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Iš jo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su paskirtąja laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės yra nepagrįstas, todėl keistinas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neįvertino visų byloje nustatytų I. V. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis nurodo, kad jis yra vedęs, turi dvi dukteris, kurių interesai neabejotinai nukentės jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie sunkią I. V. materialinę padėtį, yra nepagrįsta. Skunde teigiama, kad tiek apeliantas, tiek jo sutuoktinė yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje. Be to, mirus apelianto tėvui, jis turi rūpintis bei prižiūrėti savo sergančią, neįgalią motiną. Nuteistasis tvirtina, kad būtent sunki materialinė padėtis paskatino jį elgtis nusikalstamai ir ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Pasak apelianto, nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime jis davė nuoširdžius ir išsamius parodymus.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. M. ir I. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo.

Iš nuteistojo A. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dydžio, apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. A. M. apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Minėtame straipsnyje laisvės atėmimo bausmė numatyta kaip alternatyva baudai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas argumentuotai motyvavo alternatyvios laisvės atėmimo bausmės parinkimą nuteistajam A. M. .

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra sunkus, baigtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. po šioje byloje inkriminuoto nusikaltamimo padarymo nusikalto dar kartą, už ką buvo nuteistas Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino ir tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo apeliantas niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, išsituokęs. Byloje nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. M. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei šio BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. M. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtoji laisvės atėmimo bausmė dėl savo griežtumo negali būti vertinama kaip neteisinga, todėl nešvelnintina.

Dėl nuteistojo I. V. apeliacinio skundo.

Nuteistasis I. V. skunde tvirtina, kad nuosprendį priėmęs teismas be pagrindo nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tinkamai neįvertino jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, šeiminės padėties, ir todėl paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Nuoširdus kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tik tada, kai jis savanoriškai pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2010 m. lapkričio 24 d., sulaikius abu nuteistuosius įvykio vietoje. Nuteistasis I. V. pirmąjį kartą ikiteisminiame tyrime apklaustas netrukus po sulaikymo, 2010 m. lapkričio 25 d. Tai reiškia, kad iki pirmosios apelianto apklausos ikiteisminiame tyrime policijos pareigūnai jau buvo surinkę pakankamai duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Akivaizdu ir tai, kad pirmosios apklausos metu apeliantui jau buvo žinoma, kad policijos pareigūnai turi objektyvių duomenų apie jo daromą nusikalstamą veiką. Todėl, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ne savo noru, o dėl byloje surinktų duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nes po I. V. pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime naujų esminių aplinkybių, susijusių su nusikalstamų veikų padarymu, nepaaiškėjo. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo pripažinti I. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Teismų praktikoje sunki (beviltiška) turtinė padėtis pripažįstama tada, kai susiklosto objektyvios sąlygos (pvz., priverstinis nedarbas, turto praradimas, didelis išlaikytinių skaičius, kaltininko ar šeimos nario sunki liga ir pan.), lemiančios kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” vadybininku (t. 1 b.l. 202). Iš nuteistojo pateiktų duomenų matyti ir tai, kad jis turi savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (t. 2 b.l. 47-53). Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų apelianto nurodytus skolų faktus ir jų atsiradimo priežastis. Vien tik tos aplinkybės, kad: I. V. turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai; jis bei jo sutuoktinė yra bedarbiai; apeliantas rūpinasi ir prisideda prie savo motinos išlaikymo, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkios ar beviltiškos materialinės padėties. Juolab, kad, kaip jau buvo minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu I. V. turėjo pastovų darbą. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių buvus tokiai sunkiai ar beviltiškai I. V. turtinei padėčiai, dėl kurios nuteistasis buvo priverstas daryti sunkų nusikaltimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendžio ir bausmės skyrimo dalyje. I. V. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Byloje nenustatyta I. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, motyvuotai ir pagrįstai I. V. paskyrė laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad I. V. paskirtoji bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, todėl jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. M. ir I. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Svajūnas KnizlerisLinas Žukauskas